Tyrimas parodė, kad apskritai didžiausia savo verslo stiprybe Baltijos šalių šeimos verslų savininkai laiko greitą ir lankstų sprendimų priėmimą – taip mano trys penktadaliai (59 proc.) jų. 47 proc. respondentų kaip šeimos verslo privalumą išskiria bendras vertybes, 41 proc. teigia, kad šios rūšies verslas labiau negu kiti verslai yra orientuoti į ilgalaikę perspektyvą.
„Šeimos versle nereikia bijoti, kad žmogus pabėgs į kitą bendrovę. Čia visi – ir aš, ir žmona, ir vaikai – stengiamės dėl bendro tikslo. Kitas dalykas – šeimos versle niekas nedirba vien dėl pinigų. Pirmiausia yra bendra idėja ir verslo garbė. Todėl labai svarbu vardas ir reputacija“, – tyrimo rezultatams pritaria šokolado parduotuvių tinklo „AJ šokoladas“ savininkas Algimantas Jablonskas.
Panašią nuomonę išsako „Reed“ prekės ženklo patefonus ir jų komponentus gaminančios įmonės akcininkas Marius Triukas: pasak jo, verslą kuriančią šeimą paprastai jau vienija ilgalaikiai geri santykiai, nes jei jie prasti ar abejotini – verslo niekas net nepradeda.
„Šeimos verslo akcininkai paprastai gerai žino vieni kitų stipriąsias ir silpnąsias puses bei gali optimaliai pasiskirstyti darbo funkcijas, bent jau pradinėje stadijoje. Be to, tokiame versle sprendimai priimami lanksčiai ir greitai, jų neriboja nei vieta, nei laikas“, – teigia M. Triukas.
Apklausa taip pat nustatė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) Baltijos šalių šeimos verslų savininkų sutinka, jog išorės specialistų įtraukimas atneša naudos, o 59 proc. Baltijos šalių šeimos verslų vadovaujančiose pareigose dirba šeimai nepriklausantys asmenys.
„Šeimos verslai dažnai vis dar siejami su griežta verslo kontrole ir asmeniniais ryšiais pagrįstu pareigų pasidalinimu. Tačiau Europoje vis labiau gaji tampa tendencija į vadovavimą šeimos verslams įtraukti ir išorės specialistus – tyrimas parodė, kad taip elgiasi net trys ketvirtadaliai Europos šeimos verslų. Akivaizdu, kad ši tendencija pasiekia ir Baltijos šalis“, – sako KPMG audito skyriaus direktorė Toma Marčinauskytė.
Daugiau negu pusė (56 proc.) apklaustų Baltijos šalių šeimos verslų atstovų sako, kad išorės specialistai į verslo valdymą įneša papildomų žinių, kurių šeimos nariams stinga. 38 proc. respondentų teigia, kad jie padeda verslą valdantiems šeimos nariams koncentruotis ties strateginiais klausimais, o 35 proc. pažymi, kad jų dėka verslas tampa profesionalesnis.
A. Jablonskas ir M. Triukas teigia, kad sprendimas dalį verslo valdymo patikėti išorės specialistams gali pasiteisinti, jei patys šeimos nariai neturi su verslu susijusio išsilavinimo arba jei šeima turi keletą verslų ir negali vienam jų skirti pakankamai laiko.
„Pasitaiko, kad šeimos verslą kuriantys žmonės neturi su vadovavimu ar verslu susijusio išsilavinimo ir jį daro taip, kaip patys supranta. Tuomet jų asmeninė logika dažnai prasilenkia su priimtomis verslo taisyklėmis. Tokiu atveju žmogus iš šalies su specifinėmis žiniomis verslą gali pastatyti ant kojų ir paskatinti jį ne egzistuoti, o klestėti“, – sako A. Jablonskas.
„AJ šokolado“ savininkas taip pat pažymi, kad būna atvejų, kuomet verslą valdantys šeimos nariai tiesiog pavargsta nuo rutinos ir nori užsiimti kitais dalykais. Pasak jo, tokiu atveju turėti žmogų, kuris galėtų į situaciją pažiūrėti iš šono, yra labai naudinga. Su tuo sutinka ir M. Triukas.
„Manau, kad jei šeimos verslas yra nedidelis – turi mažiau negu 30 darbuotojų – samdyti išorės specialistą nėra efektyvu, kadangi valdymo užduočių nėra daug. Tačiau jei šeima turi daug verslų, savininkai nori užsiimti kitų verslų kūrimu ir planavimu, tuomet toks sprendimas yra geras“, – teigia M. Triukas.
Beveik pusė (47 proc.) apklaustų šeimos verslų atstovų teigė, kad specialistus iš šalies pirmiausia pritraukti padeda geras atlyginimas. 29 proc. tvirtino, kad tokius specialistus vilioja siūlomos atsakingos pareigos ir autonomija, taip pat 29 proc. kaip patrauklų šeimos verslų bruožą įvardino geras karjeros perspektyvas. Visgi siūlyti verslo dalies Baltijos šalių šeimos verslai išorės specialistams nelinkę – vos 12 proc. jų teigia, kad ieškodami specialistų vadovų pozicijomis jiems siūlo ir dalį verslo akcijų.
„Kylančiam ar jau įsitvirtinusiam šeimos verslui ieškant specialisto vadovo iš išorės, labai svarbu kreipti dėmesį į jo kompetenciją ir žiūrėti, kad jis turėtų žinių, kurių galbūt trūksta valdymo grandyje. Gerą vadovą samdyti gali tikrai ne visi šeimos verslai“, – pažymi T. Marčinauskytė.
Tuo tarpu didžiausia Baltijos šalių šeimos verslų baimė, susijusi su iš šalies samdomais vadovais, yra tai, kad jų vertybės ir vizija gali nesutapti su verslo vertybėmis ir vizija – to bijo pusė (50 proc.) apklaustųjų. 29 proc. respondentų nerimauja, kad šeima praras savo verslo kontrolę, 18 proc. – kad tarp samdomų vadovų ir šeimos verslo jaunosios kartos atstovų kils konfliktų.
KPMG tarptautinį šeimos verslo tyrimą atliko 2015 m. gegužės 1 – birželio 30 dienomis. Iš viso internetu buvo apklausta 1401 šeimos verslo atstovas 25 Europos šalyse.