1. Technologinės rizikos
Skaitmeninės technologijos per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakeitė verslą ir kasdienę bendrovių veiklą. Daugybė kasdienių procesų šiuo metu yra paremti skaitmeniniais ir kitais technologiniais sprendimais. Jie verslui neša didelę naudą, bet tuo pačiu metu kuria ir naujų grėsmių.
Pasak V. Vaitkutės Pavan, vis platesnis ir intensyvesnis technologijų naudojimas kelia didžiausią riziką įmonių veiklai, kurios daugelis verslininkų dar tinkamai neįvertina.
„Kai klausi verslininkų, kas jiems kelia didžiausią riziką, dažniausiai jie įvardija valdžios institucijų krizes, politines aklavietes.
Vis dėlto didžiausia rizika verslui bent artimiausius penketą metų kyla dėl daugybės procesų skaitmenizacijos, išmanizacijos sprendimų, įvairias sritis apimančio keitimosi duomenimis“, – sako teisininkė.
Anot jos, skaitmeninės technologijos sudaro naujų galimybių pasipelnyti programišiams ar kibernetiniam sabotažui.
Kai kuriais atvejais ir pačios įmonės elgiasi neapgalvotai, pavyzdžiui, komerciniais tikslais renka asmeninius žmonių duomenis ir neužtikrina atitinkamos jų apsaugos.
Vėliau iš įmonės nutekėję ar pavogti asmeniniai klientų duomenys gali tapti pagrindu finansiniams nusikaltimams, padaryti žalos įmonės reputacijai ar užtraukti priežiūros institucijų baudą.
V. Vaitkutė Pavan prognozuoja, kad ateityje įmonių vadovai turės kur kas atidžiau vertinti naudojamas technologijas ir jų keliamą grėsmę, diegti ir laikytis tam tikrų saugumo standartų, galop pasirūpinti draudimo produktais, kuris dengtų šį naujo tipo rizikų spektrą.
2. Reguliavimo aplinkos rizika
Vis didesnių iššūkių verslui ateityje kels ir įvairiose srityse gilėjantis ir platėjantis reguliavimas, kuris lemia papildomas veiklos sąnaudas ir gali apsunkinti verslo plėtrą.
Šiuo metu tarp griežčiausiai reguliuojamų verslo subjektų yra bendrovės, veikiančios energetikos, finansų, medicinos paslaugų, statybų, transporto ir elektroninių ryšių sektoriuose.
Pasak V. Vaitkutės Pavan, vienas iš pastarojo meto pavyzdžių yra bankų sektorius, kuriame po 2008-ųjų pasaulinės finansų priežiūros institucijos visame pasaulyje nustatė daug naujų sisteminę finansų sektoriaus riziką turinčių sumažinti taisyklių.
Tam, kad atitiktų naujus reikalavimus, bankai yra priversti skirti didelę dalį savo veiklos sąnaudų, tačiau tai sudaro kliūčių investuojant į plėtrą ar naujus produktus.
„Žvelgiant į ateitį, reguliavimo aplinka ir toliau griežtės įvairiose srityse. Be to, plėtros galimybių į užsienio rinkas ieškančios įmonės susidurs su būtinybe savo veiklą adaptuoti prie nevienodų standartų, greitai reaguoti į reguliavimo aplinkos pokyčius“, – teigia V. Vaitkutė Pavan.
Visa tai reiškia, kad planuodamos plėtrą, įmonės turi labiau atsižvelgti į galimas rizikas, kurias jų verslo modeliui padarytų pasikeitusi reguliacinė aplinka. Jos turi būti pasirengusios apsvarstyti šią riziką mažinančias alternatyvas.
3. Socialinės aplinkos grėsmės
Mažėjantis žmonių skaičius šalyje, palyginti didelis emigracijos mastas ir senstantys gyventojai – tai dažnai kartojamos Lietuvos socialinės problemos. Šie veiksniai apsunkina, o tam tikrais atvejais ir visai užkerta galimybes plėtrai vietos rinkoje. Tačiau net ir tie verslininkai, kurie orientuojasi į užsienio rinkas, susiduria su sunkumais.
„Neseniai teko bendrauti su italų tekstilės pramonės atstovais, kurie norėtų įsteigti bendrovę Lietuvoje, tačiau net ir siūlydami palyginti nemažą 800 eurų atlygį negali rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Ir tai tik vienas iš daugelio atvejų, apie kuriuos girdime vis dažniau“, – sako V. Vaitkutė Pavan.
Pasak jos, šioje srityje neįmanoma pritaikyti greito ir efektyvaus sprendimo, todėl Lietuvos verslas turės siekti kaip galima geriau prisitaikyti prie nepalankių demografinių tendencijų.
Ateityje įmonėms teks ieškoti būdų, kaip padidinti turimų darbuotojų produktyvumą, sudaryti lankstesnes darbo sąlygas, taip pat galvoti, kaip išlaikyti įdarbintus vyresnio amžiaus žmones ir užtikrinti jiems dirbti tinkamą aplinką.