Merginos įkūrė savo sviestinę pavadinimu „Sviestas sviestuotas“ ir užsitikrino sau ne tik pelningą darbą, bet ir veiklą, kurioje gali realizuoti savo talentą ir aistras. Iki tol veganiškų receptų tinklaraštį „Mi ir Do virtuvė“ rašiusios merginos tame mato ir daug prasmės.
„Milda važiavo į dviračių žygį ir nežinojo, ką pasiimti užkasti. Tai įsimetė riešutų sviesto. Visus privaišinusi jį grįžo su verslo idėja. Kaip tik buvo tokios egzistencinės paieškos prasidėjusios. Norėjosi daryti tai, kas yra prasminga ir patiktų pačioms. Iki tol buvome aklagatvyje“, – kaip gimė sviestinė pasakojo Dovilė.
Riešutų sviestas nėra labai populiarus Lietuvoje. Prieš keliolika metų jo net nebūtum radęs prekybos centruose. Tačiau prekybos vietose rastas svietas Dovilės, kaip teigia ji pati, nesuviliojo, todėl ji jį pradėjo gaminti.
„Pirmą kartą riešutų sviesto ragavau pirkto prekybos centre ir jis pasirodė visiška nesąmonė. Po to pradėjau daugiau domėtis ir supratau, kad jo sudėtis nėra tokia tobula“, – kalbėjo Dovilė.
„Mūsų sviestas skiriasi tuo, kad jame riešutų yra 99,8 procento. Likusi dalis yra druska. „Parduotuvinio“ sudėtyje dar yra palmių ar kito aliejaus, hidrintų riebalų ir kur kas daugiau druskos. O jis ir nėra šviežias“, – pasakojo Milda.
„Skiriasi ir sviesto tekstūra. Mūsų ne toks kreminis, nededame emulsiklių, riebalų, todėl yra rupesnis. O ir sluoksniuojasi – tai natūralumo ženklas“, – pridūrė Dovilė.
Vasarą bus jau dveji metai kaip egzistuoja „Sviestas sviestuotas“, tačiau malti riešutus merginos pradėjo daug anksčiau.
„Dovilė nerado skanaus sviesto parduotuvėse, tai nusprendė pasidaryti namuose. Aš iš viso apie tokį sviestą nebuvau girdėjusi. Jis man patiko iš pirmo karto. Darėmės pačios, nešėmės į universitetą, valgydavome ir vaišindavome kitus. Daug paskatinimų gavome, kad reikėtų pasidalinti“, – sakė Milda.
Netrukus savo veganiškų receptų knygą išleisiančios kulinarės riešutų sviestą naudoja ne tik kaip užkandį. Jos teigia žinančios daugybę receptų su riešutų sviestu, jis ne tik tinkamas smaližiams, bet jo panaudojimo galimybės kituose patiekaluose yra didžiulės. Anot pašnekovių, galima dėti į troškinius, makaronus, gaminti sumuštinius su grybais ar raugintais agurkais. Tada jis nenusibosta.
Nenusibodo ir pačioms jo gamintojoms.
„Mes jau nebeskaičiuojame, kiek suvalgome indelių. Tiesiog dedamės jį į tokį kibirėlį ir valgom. Kasdien. Vis dar“, – juokėsi Milda.
Merginos sviestą gamina ir iš sezamo sėklų bei saulėgrąžų. Pastarasis labai tinka kepiniams. Jis aromatingas, jo skonis intensyvus, bet puikiai tinka ir tepiniams. Sezamo sviestas daug išskirtinesnis, jo skonis dar labiau intensyvus. Prieš šventes merginos paleidžia ir partiją saldaus anakardžių riešutų sviesto.
Netokia baisi biurokratija
Savo klientus merginos randa įvairiais būdais – pačioje pradžioje labai padėjo feisbukas, vėliau prasidėjo dalyvavimas mugėse. Be to, tikina pašnekovės, ragavę svečiuose ar gavę dovanų riešutų sviesto, žmonės patys imasi jo ieškoti.
Šiandien „Sviestas sviestuotas„ yra sėkmingas ir augantis verslas, bet pradžia buvo labai sunki. Nekalbant apie dideles investicijas pramoninei įrangai, vien biurokratiniai barjerai niekada nieko panašaus nedariusiems žmonėms yra labai sudėtingi.
„Toks mažas košmaras buvo, kol iš mažo soliariumo padarėme gamybos cechą. Mums, mažoms merginoms veterinarijos tarnyba atrodė labai baisi, bet mes pasiskaitėme, pasikonsultavome ir padarėme, kad viskas tiktų“, – kalbėjo Milda.
„Nežinojome, nuo ko pradėti. Dabar į mus kreipiasi daug žmonių, kurie turi idėjų, bet nežino, nuo ko pradėti ir labai bijo. Bet nereikia bijoti konsultuotis su veterinarijos tarnyba. Mes pačios buvome prisikūrusios daug baimių, prisiklausiusios gąsdinimu, bet kai jie mato, kad esi mažas ir labai stengiesi, tai noriai pataria, padeda. Tereikia išdrįsti“, – pridūrė Dovilė.
Neišarti plotai dar didžiuliai. Šiuo metu sviestinė keliasi į naujas patalpas. Iki tol merginos trynėsi pečiais vos keliolikos kvadratinių metrų patalpose, o jau greitai įsikurs keturis kartus didesniame plote. Jos jau kaip ir galėtų samdytis žmones, kad pačioms nereikėtų plušėti iki išnaktų, bet dar nenori visiškai paleisti iš savo rankų gamybos kontrolės. Visgi, jų tikslas nėra užkariauti Lietuvą, užpildyti visų prekybos centrų lentynas.
„Jei ir turėtume galimybę patenkinti prekybos centrų užsakymus, tai kažin ar tai darytumėme dėl ideologinių priežasčių“, – teigė Milda.
„Kaip smulkus verslas mes norime bendradarbiauti su kitais smulkiais verslais. Pati mūsų gamybos filosofija yra kitokia. Prekyba dideliame tinkle reiškia ilgą sandėliavimą, o tada vartotojas jau gautų pastovėjusį sviestą“ – teigė Dovilė.
Verslininkės siūlo išbandyti porą receptų su riešutų sviestu:
2 porcijoms:
160 g kietagrūdžių makaronų
1 saliero stiebo (80 g)
0,5 paprikos (60 g)
Geros saujos pjaustyto mėlynojo kopūsto
Skrudintų sezamo sėklų
Padažui:
1 kaupino v. š. žemės riešutų sviesto (40 g)
1 a. š. sezamų sviesto Tahini
1,5 v. š. sojų padažo
1,5 v. š. nerafinuoto rapsų aliejaus
¼ citrinos sulčių
1 a. š. agavų sirupo arba cukraus
3-4 v. š. vandens
Virti makaronus saujele druskos pasūdytame vandenyje pagal instrukciją, nurodytą ant pakuotės.
Tuo metu įkaitintoje keptuvėje su šaukštu aliejaus pakepinti mėlynąjį kopūstą, smulkintą saliero stiebą ir papriką.
Pasiruošti padažą – gerai išmaišyti visus padažo ingredientus. Vandens pilti tiek, kad gautųsi grietinėlės tirštumo padažas.
Išvirusius makaronus suversti į keptuvę su daržovėmis, užpilti padažu ir gausiai maišant pašildyti dar porą minučių. Patiekiant apibarstyti sezamo sėklomis.
Kokteilis sviestuotas
500 ml kokteilio reikės:
125 g banano (šaldytas net skaniau)
250 ml augalinio pieno
50 g riešutų sviesto
2 saujų mėgstamų šaldytų uogų (nebūtina)
Viską suplakti kokteilinėje.