Žinomas baras šaukiasi pagalbos: feisbuke prašymu dalinasi tūkstančiai

Kaliniams ir priklausomiems nuo narkotikų žmonėms į gyvenimą jau 12 metų padedantis grįžti salotų baras „Mano Guru“ šiandien išgyvena sunkius laikus, o problemos kilo dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių.

„Vilniaus gatvėje šiuo metu vyksta remontas, kuris prasidėjo dar spalį. Gruodžio mėnesį buvo tokių dienų, kai klientai išvis negalėjo patekti pas mus, nes buvo iškasta, išrausta, todėl patyrėm labai didelius nuostolius, klientų sumažėjo daugiau nei per pusę.

Situacija tikrai yra sudėtinga, kitokių finansavimo šaltinių neturime, tik savo apyvartas. Dabar šaligatviais jau galima mus pasiekti, tai gera žinia. Bet kadangi gatvė kurį laiką buvo tikrai nepraeinama, žmonės dabar pasirinko eiti pro kitur, kur patogiau“, – DELFI pasakoja „Mano Guru“ vadovė Reda Sutkuvienė.

Šįryt pagalbos prašymą savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Agnė Zuokienė, juo jau pasidalino daugiau nei 1700 žmonių, tarp jų ir tokie žinomi visuomenės veikėjai kaip fotografas Vincas Alesius ir muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys.

R. Sutkuvienė teigia, kad buvo žadėta gatvės remontą baigti kovo mėnesį, tačiau šiuo metu darbai nevyksta ir panašu, kad juos pavyks užbaigti tik vasaros viduryje.

„Bus labai sunku, jei tokios apyvartos bus kaip dabar, perspektyvos labai liūdnos. Todėl ir kreipiamės į visuomenę ir sakom, kad mums blogai. Tikiu, kad žmonės tikrai atsilieps į tą mūsų šauksmą, prašymą“, – lėtai rinkdama žodžius pasakoja R. Sutkuvienė.

Vadovė sako neprašanti finansinės paramos, ji tikisi, kad buvusius, o galbūt ir naujus klientus pasieks žinia, jog socialiai atsakingam verslui atėjo sunkūs laikai ir jie nepabijos užsukti į remontuojamą gatvę ir apsilankyti salotų bare.

„Dabar pradedame labiau viešinti paslaugą, kurią ir anksčiau teikėme, tai maisto išvežimą, pristatymą į biurus, renginius, maitinimo, kavos pertraukų organizavimą. Virtuvė dirba, žmonės dirba labai gerai ir būtų labai liūdna, jei tektų atleisti tuos darbuotojus.

Mes esame socialinis verslas, turime 12–os metų įdirbį, būtų labai liūdna. Patys pirmieji buvome Lietuvoje socialinio verslo pradininkai ir matėme, kad tai veikia, pasiteisina“, – sako R. Sutkuvienė.

Pašnekovė pasakoja, kad per tuos metus pas juos pasikeitė jau virš 300 darbuotojų. Ji pripažįsta, kad ne visiems pavyko padėti, tačiau maždaug 80 proc. pas juos dirbusių žmonių neatkrito ir išsikapstė.

„Sėkmės istorijų yra be galo daug. Žmonės išlipę iš problemų dabar yra turintys pripažinimą visuomenėje. Ne visi dabar nori sakyti, kad turėjo tą problemą, nes tai gali pakenkti jų dabartinei karjerai. Ne visi dabar dirba barmenais, padavėjais ir virėjais. Turime ir teisininkų, ir žinomų veidų“, – atskleidžia R. Sutkuvienė.

Pelno nesiekia

R. Sutkuvienė pasakoja, kad 2004 m. idėja įsteigti „Mano Guru“ kilo ne jai, o Vilniaus miesto savivaldybei. Tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas su delegacija apsilankė Prahoje veikiančioje kavinėje, kurioje dirba neįgalieji. Po šio apsilankymo kilo mintis kažką panašaus padaryti Vilniuje. R. Sutkuvienė šią idėją tiesiog pavertė realybe.

„Problema buvo su Priklausomybės ligų centru ir prie centro buvusia reabilitacine bendruomene. Matėme, kad ten esantiems žmonėms sunku susirasti darbą arba susiradus darbą sunku išsilaikyti darbe dėl įgūdžių stokos.

Mes net patys nemanėme, kad tai bus socialinis verslas. Idėja buvo padėti nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems žmonėms integruotis į visuomenę ir darbo rinką. Būtent suteikiant pirmą darbą, apmokant profesijas, suteikiant darbinius įgūdžius, tokiu būdu jį integruoti į visuomenę ir darbą“, – sako verslininkė.

Po kiek laiko į darbą buvo pradėti priimti ne tik buvę narkomanai, bet ir iš įkalinimo įstaigų paleisti žmonės. R. Sutkuvienė pasakoja, kad Vilniaus savivaldybė panaudos pagrindais suteikė patalpas, o Priklausomybės ligų centras atsiunčia darbuotojus.

Anksčiau šiokią tokią paramą įmonė dar gaudavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, tačiau pastaruosius dvejus metus projektų, per kuriuos finansavimo galėtų tikėtis įmonė, nebebuvo.
Įmonės vadovės teigimu, iki remonto jie visada dirbo pelningai, tiesa, salotų baras įkurtas kaip viešoji įstaiga (VĮ), todėl pelnas nekeliauja į R. Sutkuvienės kišenę, pagal įstatymą visi uždirbti pinigai turi būti nukreipiami įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams vykdyti.

„Iš to pelno grąžindavome bankams paskolą, kurią paėmėme dėl įrengimo, remontų. O į socialinių įstaigų sąrašą mes nepatenkame, todėl finansinės paramos iš valstybės negauname“, – sako R. Sutkuvienė.

Dabar padeda kitiems

Keturiasdešimtmetis Eduardas Barcevičius pasakoja, kad dvylika metų vartojo heroiną, alkoholį ir kitus narkotikus: „Viską, kas gali sugriauti“.

Prieš 11 metų E. Barcevičius jau ne pirmą kartą bandė gydytis reabilitacijos klinikoje. Tačiau čia jis susipažino su R. Sutkuviene, kuri jam pasiūlė darbą „Mano Guru“.

„Aš žinau, ko man reikėjo. Man reikėjo pagalbos, palaikymo mieste. Socializuotis aš nemokėjau, man buvo labai svarbu, kad šalia būtų žmonės, kurie galėtų mane stebėti, ugdyti bendravimo, darbo įgūdžius. „Mano Guru“ pasiūlė labai geras sąlygas, apgyvendinimą.

Ten aš buvau ir barmenu, ir indus ploviau, ką reikėjo, tą dariau. Man buvo svarbu savyje ugdyti nuolankumą, sąžiningumą, suprasti, kad galiu dirbti, o ne vogti. Mačiau, kad esu priimtinas, į barą ateidavo žinomi žmonės, o aš nebuvau atstumtas. Tai paliko ir įspūdį, ir galimybes“, – pasakoja E. Barcevičius.

Pašnekovo teigimu, pati barmeno profesija jam nebuvo labai artima, todėl supratęs, kad jau yra pasiruošęs, paliko darbą. Po to jis išėjo į gatves padėti žmonėms, kurie išgyveno tą patį, ką ir jis anksčiau. Neilgai trukus jo darbas buvo pastebėtas ir jam pasiūlyta vieta reabilitacijos klinikoje.

Šiandien E. Barcevičius gyvena Šilutėje ir augina šeimą, turi keturis vaikus. Tuo pačiu jis dirba reabilitacijos centre „Taikos kelias“ ir vis dar padeda žmonėms kapstytis iš narkotikų liūno.