Praranda nemažai pirkimų
„Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo direktorius Deimantas Trumpickas patikino, kad lietuvių apsipirkimo internete įpročius analizuojantis tyrimas atliktas trečią kartą ir kartojamas kas dveji metai. Anot jo, tie keturi penki metai, per kuriuos buvo atliekami šie tyrimai, turėjo labai daug įtakos lietuvių apsipirkimo įpročiams.
Laidos „Delfi diena“ pašnekovas pastebėjo, kad yra tam tikros amžiaus grupės, kurioms internetiniai pirkimai yra šimtaprocentiniai. D. Trumpickas išskyrė jaunus žmones, kuriems apsipirkimas internetu yra nuolatinis įprotis ir kasdienė praktika.
„Tačiau pastebime, kad apsipirkimo įgūdžių atsiranda ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Taigi galime pasakyti, kad elektroninė prekyba yra kasdienis įprotis ir vienas iš apsipirkimo kanalų, kuris yra įprastas gyventojams, kaip ir fizinė prekyba“, – kalbėjo D. Trumpickas.
Pasak jo, yra dalis gyventojų, kurie nėra linkę keisti savo įpročių ir jiems elektroninė erdvė vis dar yra nepažįstama. Tačiau, laidos pašnekovo tikinimu, tyrimas taip pat parodė, kad egzistuoja tam tikros objektyvios priežastys, dėl kurių, pavyzdžiui, gyventojai nepabaigia pirkimo internete.
„Remdamiesi apklausos duomenimis, galime konstatuoti, kad apie 70 procentų pirkimų prekybininkai praranda būtent tame etape, kai jį reikia pabaigti: pasirinkti, kaip apmokėti, kur pristatyti prekes ir pan. Kai kurios svetainės vis dar turi įprotį rinkti klientų duomenis ir vykdyti registraciją. Kai žmogus pradeda pildyti netrumpą sąrašą, tai galima sakyti, kad ne vienas pirkėjas vis tik nutaria nebevargti“, – detalizavo D. Trumpickas.
Jo tikinimu, pagrindinės investicijos, kurias atlieka e. prekybos įmonės, yra nukreiptos į prekę, paslaugos tiekimą, pačią svetainę ir reklamą.
„Todėl labai skausminga, kai neatliekami namų darbai ir nesusimąstoma, kad tam tikri pirkimo etapai yra labai svarbūs. Kai tu išleidi pinigus būtent tiems etapams, kad pritrauktum pirkėją į savo svetainę, bet galiausiai nepasirūpini paskutiniais žingsniais, pavyzdžiui, nepasiūlai atsiskaitymo būdų įvairovės, tai prarandi tuos pinigus, kuriuos investavai ankstesniuose etapuose“, – kalbėjo D. Trumpickas.
Anot jo, tyrimas taip pat atskleidė, kad dalis pirkėjų visuomet renkasi tą patį apmokėjimo būdą, o jo neradę, tiesiog neatsiskaito. Elektroninėje prekyboje, pašnekovo tikinimu, šiuo metu trys iš keturių pirkimų vyksta per mobilius įrenginius, todėl šiems pirkėjams svarbu, kad apmokėjimo būdas būtų paprastas ir kuo greitesnis.
Kas atbaido pirkėjus?
„Rocket Sience Baltic“ direktorius, „Swedbank“ akademijos dalyvis Šarūnas Ribakovas taip pat plačiau pakomentavo, kodėl pirkėjai internetu pasirenka neužbaigti pirkimo. Jis pritarė, kad viena iš galimų priežasčių, tai yra privalomas registracijos pildymas, be kurio negalimas apsipirkimas.
„Atkrenta apie 27 proc. žmonių, kurie tiesiog uždaro langą, nes nori tą daryti be registracijos. Esminis aspektas – apmokėjimo tiekėjai. Mažos parduotuvės įsidiegia tiekėjus, kurių negalima patikrinti, ar jie veikia. Dažnai būna problemų ir iš pačių tiekėjų – techninės problemos“, – kalbėjo Š. Ribakovas.
Anot jo, yra daug aspektų, kodėl pirkėjai gali neužbaigti pirkimo – tam įtakos gali turėti netgi elektroninės svetainės greitis.
Š. Ribakovas paklaustas, kokios priemonės labiausiai veikia pirkėjų srautus, sakė, kad viskas priklauso nuo verslo segmento.
„Vieniems veikia organinis srautas, o kiti viską investuoja į mokamą reklamą. Labai skirtingai. Mes verslui rekomenduojame rinktis 50/50 modelį: investuoti ir į mokamą reklamą, ir į organinį srautą. Šiandien konkurencija yra milžiniška. Visi save bando pateikti per įvairius kanalus“, – patikino laidos pašnekovas.