Pamokas veda iš įvairiausių pasaulio kampelių
Kaip pasakoja užsienio kalbų mokyklos įkūrėjos Dovilė ir Birutė, kalbų kursai pradžioje atrodė visiškai kitaip, nei klientai mato šiandien – neformalių susitikimų metu vykdavo anglų kalbą norinčių išmokti žmonių susitikimai, diskusijos įvairiomis temomis. Į šias diskusijas atvykdavo įvairūs svečiai iš užsienio – nuo airio piloto, jurvedos mokytojo indo iki savanorio iš Palestinos.
„Turėjome visokių įdomių svečių ir tikrai pati pradžia buvo daug žadanti, bet po to pasirinkome kitą kryptį ir pradėjome daugiau dirbti su įmonėmis. 2013 metais mumis patikėjo didelė įmonė – „Swedbank“, su kuriais dirbame iki šiol. Tada mokytis anglų kalbos atėjo nemažas kiekis banko darbuotojų ir mums reikėjo labai greitai suburti komandą, todėl prisijungė daugiau mokytojų, žmogus administracijoje. Mes pamatėme, kad mums labai gerai sekasi, mums patinka dirbti su įmonėmis, bėgant metams išsigryninome visus procesus“, – pasakoja Dovilė.
Pasiteiravus, kaip veiklos pradžioje pavyko pritraukti tokią didelę įmonę, kuri vėliau padiktavo ne tik veiklos kryptį, bet ir garantavo nesibaigiantį klientų ratą, Dovilė pasakoja, kad čia nebuvo nei pažinčių, nei jokių kitų pagalbinių veiksnių – padėjo atsidavimas savo veiklai.
„Mums visą laiką labai svarbu yra santykis, nuoširdumas ir atvirumas. Nevaidiname, žinome savo darbą, visą laiką į kokybę orientuojamės. Atsakingai žadame kažką, o jeigu apsiimame daryti, tai darome maksimaliai ir šimtu procentų. Aš dabar net galvoju, kas nulėmė jų pasirinkimą, būtų įdomu pasiklausti. Kadangi neturėjome didelių ambicijų, mūsų kaina buvo gal geresnė nei konkurentų, gal tai irgi kažkiek lėmė sprendimą. Sunku pasakyti, kaip yra, bet nėjome, nepasakojome, kad mes čia kol kas tik dviese, nes mokytojų kolektyvą jau būrėme, turėjome, bet manau, kad tikrai tas nuoširdumas.
Ir dabar mes su visais klientais turime ryšį, tai taip ir gaunasi, dirbame, jie patiki mumis, tuomet pasitikrina per pusmetį, metus ir toliau mokosi, nes dauguma mūsų klientų ir dirba su mumis 7–10 metų. Tikrai nėra tokių, kurie pusmetį pasimoko ir viskas“, – pasakoja Dovilė ir pabrėžia, kad mokykla kelerius metus bendradarbiaudama su šalies įmonėmis išugdo ne vieną pastarųjų darbuotoją.
Šiuo metu užsienio kalbų mokyklos administracijoje darbuojasi 5 darbuotojai, 2 mokytojai, o likusi mokytojų dalis – laisvai samdomi. Jų yra apie 80. Pasiteiravus, kaip pavyksta užtikrinti, kad visi bendradarbiaujantys mokytojai garantuotų pamokų kokybę ir atitiktų visus mokyklos įkūrėjų keliamus standartus, pašnekovės aiškina, kad šiuo klausimu uoliai dirba jų kolegė.
„Turime darbuotoją, kuri atsakinga už mokymų kokybę, ji dirba vien tik su mokytojais. Tai pirmiausia vyksta darbo pokalbis, kuriame klausiame, koks yra mokytojų požiūris į mokymą, žiūrime, ar sutampa mūsų požiūris ir vertybės, tuomet vyksta bandomoji pamoka. Mes duodame užduotį, pavyzdžiui, paaiškinti gramatikos temą. Pasižiūrime, kaip kūrybiškai mokytojai tai daro. Toliau mokytojams leidžiame stebėti mūsų senbuvių mokytojų pamokas – jie gali prisijungti, pažiūrėti, pasisemti idėjų, pamatyti, kad galbūt jie kažko nedaro ir t. t., tai yra toks stebėjimo procesas. Po to su darbuotoja, kuri atsakinga už mokytojus, jie kalbasi apie tai, kaip viskas ten vyko, kartais gauna namų darbų, atsiskaito. Ji jungiasi į mokytojų pamokas, stebi, vertina, kas buvo gerai padaryta, gal mato, ką būtų galima patobulinti.
Aišku, mes pateikiame savo metodiką, yra tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, rekomendacija 80 proc. pamokos laiko skirti kalbėjimo įgūdžių lavinimui, nes dažniausiai klientas ir ateina su tokiu pageidavimu, nes tai yra sudėtingiausias įgūdis – gramatiką moka, parašyti yra visokių priemonių, visokie ChatGPT, bet kalbėti yra sunkiau. Bet mūsų pagrindinis dalykas, kurį mes akcentuojame tiek mokytojams, tiek klientams, yra tarpusavio komunikacija, kad jie išgirstų vienas kitą. Tai reiškia, kad mokytojas išgirstų, ko reikia besimokančiam studentui, kokių temų jam reikia, kas jam sunkiausia ir ko jis nori, nes jeigu jis pasakys, kad man kalbėti nereikia, bet aš kasdien rašau ataskaitas anglų kalba, noriu gramatikos ir noriu rašymo, tai mokytojas nesilaikys to, kad 80 proc. mes kalbamės – jis darys taip, kaip klientui yra geriausia“, – pasakoja Dovilė.
Didžiausias išskirtinumas šioje mokykloje, pastebi pašnekovės, yra tai, kad mokytojai gali mokyti iš bet kurio pasaulio krašto, mat pamokos vyksta nuotoliu. Tačiau net ir čia kalbų mokyklos įkūrėjos laikosi griežtos taisyklės – nesvarbu, iš kokio pasaulio krašto mokytojas bebūtų, svarbu visiems palaikyti ryšį ir bendrauti. Taip, kaip kavos pertraukėlių metu mokykloje, tik nuotoliu.
„Mes bandome suburti visus mokytojus, nors jie yra laisvai samdomi, bet mes stengiamės juos visus apjungti, kad jie vienas kitą pažinotų, galėtų dalintis per mūsų turimas platformas ne tik mokomąja medžiaga, bet ir patirtimi, jeigu kažkas neramina – klausti. Tai turime tokias kavos pertraukėles, susitikimus, kur mes prisijungiame kokiam pusvalandžiui visi tiesiog pakalbėti apie kažką“, – pasakoja Dovilė.
Darbas virtualioje erdvėje, sako jos, prasidėjo pandemijos metais. Tačiau šis pokytis įmonei buvo naudingas.
„Surasti mokytoją, kuris galėtų nuvažiuoti 50 km nuo Vilniaus du kartus per savaitę ir įgyvendinti projektą – iki pandemijos būdavo tikrai iššūkis. Dabar, po pandemijos, mums visos rankos atsirišo, durys atsivėrė. Pavyzdžiui, lietuviai mokytojai išsibarstę po visą pasaulį – Peru, Japonija ir panašiai. Ir, aišku, mūsų klientams galime suteikti tokias patirtis, mokytojus, kurie yra labai įdomūs“, – sako Birutė.
Be to, palengvėjusi mokytojų paieška ir pritraukimo galimybės, mokykloje, pabrėžia pašnekovės, atsirado galimybė mokytis ne tik anglų, bet ir kitų kalbų. Jų čia yra daugiau nei 10. Be to, ir iš klientų pastaruoju metu jaučiamas didesnis poreikis mokytis ne tik anglų kalbos.
„Atsiranda didesnis poreikis kitų užsienio kalbų. Galbūt žmonės moka anglų kalbą ir tada nori papildomai mokytis. Kaip pavyzdžiui aš – ispanų, Birutė – prancūzų, tai pas mus atsirado tokių kalbų kaip korėjiečių, turkų, graikų, portugalų. Retesnės kalbos, tai, matyt, žmonės pradėjo labiau domėtis, skirti laiko. Jau mokėdami anglų kalbą galvoja, kad reikėtų gal kažko papildomai“, – pasakoja Dovilė.
Ambicijose – plėtra
Įmonė, sako mokyklos įkūrėjos, kasmet auga stabiliai. Pernai metais pavyko sugeneruoti 570 tūkst. eurų pajamų, tačiau tai – tik laikina stotelė, kurią moterys sako norinčios palikti ir judėti aukštesnių rezultatų link.
„Visą laiką yra ambicijos dar šiek tiek augti. Per penkmetį gal milijoną pasiekti, nes ir dabar pasižiūrėjome pusmečio rezultatus, tai matome, kad šiais metais turbūt irgi stabiliai apie 100 tūkst. paaugsime. Tai tą stabilų augimą ir norėtųsi išlaikyti, norėtųsi augti, bet ir išlaikyti kokybę, išlaikyti tam tikrus dalykus“, – sako Dovilė.
Pirmaisiais veiklos metais kalbų mokykla pardavė apytiksliai 3 tūkst. akademinių valandų, pernai – 21 tūkst. Rodos, sėkmė verslininkes lydi, tačiau jos sako turinčios ir silpnybių, būtent dėl šios priežasties šiais metais dalyvavo ir „Swedbank“ „Verslo akademijoje“.
„Kur mes matome mūsų silpnybes, tai yra žinomumas. Atrodo, kad augame, nemažos įmonės mus žino, bet ateina klientas arba mokytojas ir sako, kad mes pirmą kartą apie jus girdime. Nėra taip, kad žmogus iš gatvės mus žinotų. Mes gal akcentuojamės į tą kokybę labiausiai ir visi marketingo reikalai nueina į antrą planą. Mes ilgą laiką neinvestavome iš viso nė vieno euro į reklamą. Būdavo ateidavo per rekomendacijas, kuo mes labai didžiuojamės ir džiaugiamės, nes mūsų klientai augo kokį penkmetį tik per rekomendacijas. Bet tada supranti, kad norisi, jog išgirstų apie mus, pamatytų mus. Galbūt mums tada bus lengviau prisitraukti mokytojus, nes jie yra laisvai samdomi, tai juos pritraukti nėra paprasta, jie renkasi. Ir po to mums juos išlaikyti yra užduotis, nes jie nėra įsipareigoję mums dirbti“, – teigia Dovilė.
Nors žinomumas buvo pagrindinis iššūkis, dėl kurio jos atėjo į akademiją, moterys sako pasisėmusios ir daugiau naudingų žinių.
„Pamokų išsineši labai daug. Mums kadangi svarbu labai tas ryšys ir santykiai, tai išsineši labai daug kontaktų, labai daug patirčių, istorijų, iš kurių irgi gali kažką pasisemti, kažką išmokti. Taip pat išmokome, kad pinigų srautų ataskaitą daryti yra labai svarbu, visi tą labai akcentavo. Mes to nedarydavome, nes nebuvo mums su tuo problemų, nekildavo iššūkių. Bet aš visada sakau, kad nežinome, kaip būtų, jeigu darytume, gal būtų dar geriau. Iš finansų temos tas labai išliko.
Bet iš kiekvienos temos tu gali kažką išsinešti. Pavyzdžiui, procesų apsirašymo mes niekada neturėjome labai konkretaus, nes turime darbuotojų, kurie ir dvyliktus metus dirba, jau nuo pat pradžios, tai jau automatiškai mes žinome, kaip viskas vyksta. Bet kai augame, tai tikrai suprantame, kad mums to reikia. Dabar norime priimti naują darbuotoją ir suprantame, kad mes turime apsirašyti procesus, kad naujam žmogui būtų aišku. Tai tas irgi yra eigoje. Tuomet jau turėjome minčių įvairiausių apie klientų valdymo sistemą, tuos CRM vadinamus, nes mes vėlgi nieko neturėjome.
Akademija davė ir nuraminimo, palaikymo, pastūmėjo, kas manau versle yra labai svarbus momentas, jeigu turi daug minčių, kad kažkas gal ne taip čia vyksta, kažkur gal gali būti žolė žalesnė. Tai mus nuramino. Beveik iš visų temų kažką tikrai išsinešėme“, – pasakoja Dovilė.