Prekyba internete – įprastas dalykas
„Swedbank“ kas dvejus metus atlieka tyrimą, kuris leidžia įvertinti, kaip keičiasi Lietuvos pirkėjai vertina elektroninę prekybą, kaip keičiasi jų įpročiai.
Vertindamas tyrimą „Swedbank“ lėšų valdymo pardavimų palaikymo direktorius Deimantas Trumpickas išskiria, kad yra amžiaus grupių, kur internetinius pirkimus atlieka bemaž 100 procentų gyventojų – čia kalbama apie jaunimą, kuriems apsipirkimas internete yra įprastas.
„Taip pat matome, kad apsipirkimo įpročių atsiranda ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje. Taigi, galima konstatuoti, kad internetinė prekyba tapo kasdieniu įpročiu – kaip ir fizinė prekyba“, – sako banko atstovas.
Na o likęs 1 iš 10 gyventojų, kuris, tyrimo duomenimis, neapsiperka internete, yra tas, kuris nemėgsta keisti įpročių, kuriam galbūt elektroninė erdvė yra nepažįstama.
Trumpickas akcentuoja, kad tyrimo metu taip pat buvo siekta išsiaiškinti, kas vis dėlto stabdo gyventojus nuo apsipirkimo internete arba kodėl jie nebaigia pirkimo proceso.
Atbaido duomenų rinkimas apie klientus
„Įdomu konstatuoti, kad yra tam tikros objektyvios priežastys, dėl kurių gyventojai nebaigia proceso. Kaip teigia jie patys, tam tikrame pirkimo etape jiems pasidaro per daug sudėtinga, per daug reikalaujama duomenų, neranda patogaus atsiskaitymo ar pristatymo būdo. Taigi, remiantis apklausa, galima konstatuoti, kad apie 70 proc. pirkimų prekybininkai praranda tame etape, kai reikia pirkimą pabaigti, tai yra, pasirinkti, kaip apmokėti, kur pristatyti prekes ir panašiai“, – sako banko atstovas.
Trumpicko pastebėjimu, kai kurios svetainės vis dar turi įprotį rinkti klientų registraciją ir duomenis apie klientus, o tai neabejotinai juos atbaido.
„Tada ne vienas pirkėjas nutaria, kad gal čia per daug vargo ir tos prekės ne taip jau jam ir reikia“, – sako pašnekovas.
Kliūtis – lėta svetainė
Jam antrina ir svetainių kūrimu ir klientų srautais besidomintis Šarūnas Ribakovas, įmonės „Rocket science Baltics“ direktorius.
„Kai internete prekę išsirinkęs pirkėjas pasiekia apmokėjimą ir jam iššoka langas, skelbiantis, kad galima pirkti tik prisiregistravus, apie 27 proc. žmonių iškart nutraukia pirkimą ir uždaro langą, nes nori pirkti be registracijos“, – sako Šarūnas Ribakovas.
Verslininkas pastebi, kad aspektų, lemiančių, kodėl pirkimas neužbaigiamas, yra ne vienas – čia svarbus ir svetainės greitis, ir apmokėjimo tiekėjai, kai kliūtimi užbaigti pirkimą tampa lietuviški rašmenys.
„Taip, mokėjimas ir produktas yra esminiai dalykai, bet jei svetainė puslapį krauna 15 sekundžių, kad ir koks geras produktas būtų, vargu, ar įvyks sėkminga pirkimo konversija“, – sako Šarūnas.
Kur reikėtų investuoti?
Didžiausius klientų srautus į elektroninę prekybą vykdančias svetaines vienam verslui generuoja organinis srautas, kitas viską investuoja į mokamą reklamą.
„Mes visada verslui rekomenduojame tai daryti perpus – investuoti ir į organinį srautą, ir į mokamą reklamą. Šiandien konkurencija yra milžiniška ir pardavėjai bando save pateikti visokiais kanalais“, – sako Ribakovas.
Kaip pastebi banko atstovas Trumpickas, pagrindinės investicijos, kurias atlieka elektroninę prekybą vykdančios įmonės, yra į prekę, paslaugą, svetainę, marketingą.
„Todėl, kai pagrindinės išlaidos skiriamos klientų pritraukimui į svetainę, ir galiausiai nepasirūpinama paskutiniais žingsniais, tai yra, nepasiūloma atsiskaitymo būdų įvairovės (o tyrimas rodo, kad dalis pirkėjų visada renkasi tą patį apmokėjimo būdą ir jei jo nėra, tiesiog neatsiskaito), yra labai skausminga“, – vertina Trumpickas.
Neabejotinai svarbu pagalvoti ir apie mobiliuosius įrenginius.
Kaip teigia Trumpickas, banko tranzakcijų duomenys rodo, kad elektroninėje prekyboje šiuo metu turbūt 3 iš 4 pirkimų yra vykdomi mobiliuose įrenginiuose. Taigi, šitoje aplinkoje yra ypač svarbu, kad apmokėjimo būdas būtų paprastas ir kiek galima greitesnis. Ir jei prekybininkas nepasiūlo šiuo laiku turbūt populiariausio tuose įrenginiuose apple pay arba google pay būdo, tikėtina, kad pirkėją praras.
„Taigi, kai pagalvoji, kad paskutiniame etape nepasirūpini tuo, kad klientas turėtų tai, ko jam reikia, tai ir prarandi tuos pinigus, kuriuos investavai ankstesniuose etapuose“, – sako „Swedbank“ lėšų valdymo pardavimų palaikymo direktorius.
