„Magijuka“ vadovė Julija Grigonienė papasakojo, kokias klaidas darė pradėjusi savo verslą, kodėl svarbu pasitarti su specialistais ir kodėl neverta pačiam bandyti tapti „visų galų meistru“.
Kaip nuo verslo pradžios iki dabar keitėsi jūsų įmonės finansų valdymo strategija?
Mūsų finansų valdymą anksčiau, galėčiau pavadinti „gaisrų gesinimu“. Neturėjome jokios normalios valdymo strategijos, aiškumo, tiesiog džiaugėmės, kai viskas sekėsi ir ieškojome išeičių, kai kažkas nutikdavo. Nebuvo nieko, jokios tvarkos, planavimo. Veikėme tą akimirką – kai reikia mokėti – ieškome iš kur ir kaip tai padaryti.
Po „Swedbank“ organizuotos verslo akademijos supratome, kokia svarbi yra finansų tema. Todėl pradėjome viską sistemingai konspektuoti, analizuoti, prognozuoti. Ieškome galimybių mažinti išlaidas, didinti pajamas, o tai padaryti kur kas lengviau, kai sistemingai vedame finansus. Taip pat turėdami visus duomenis lengviau apskaičiuojame savikainas, atkreipiame dėmesį į produktus, kurie pelningi ir ne (tokius jau išėmėme iš savo asortimento). Atliekant prognozes, matant realias situacijas lengviau tikėtis ir žinoti, kas laukia. Kadangi mūsų verslas labai sezoniškas, planavimas padeda ramiau laukti ateinančių mėnesių.
Kas jums anksčiau atrodė svarbu, o ilgainiui pasirodė ne taip naudinga verslui?
Sunku pasakyti. Kaip tik atrodo, kad viskas daug svarbiau, nei anksčiau galvojau. Gal sakyčiau – vienam žmogui stengtis išmanyti viską. Pati stengiausi kuo daugiau daryti, kuo daugiau išmokti, kuo daugiau sužinoti, visur dalyvauti. Esu išklausiusi ne vienus kursus, mokymus, tik nei normaliai panaudojau, nei gavau naudos, nes visko po truputį realiai reiškia – nieko profesionalaus. Juk vienas žmogus negali visko daryti, o tuo labiau, maksimaliai profesionaliai. Kai stengiausi išmokti kuo įvairesnių dalykų, griebtis visko po truputį, skirtingos sritys labiau nukentėjo, nei buvo naudinga. Žinoma, pradėjęs verslą galbūt ir būni vienas, bet niekada negalėsi būti viso ko žinovas, o jei nori auginti verslą, reikia ne tik išmokti deleguoti darbus, bet ir atrasti savo sričių specialistus, kurie padės ten, kur tikrai reikia. Pavyzdžiui, dabar labai populiaru ir tikrai labai naudinga pasinaudoti „freelancerių“ paslaugomis.
Su kuo tarėtės verslo finansų klausimais, ar daugiau norėjote išsiaiškinti ir sprendimus priimti patys – kas pasiteisino labiau?
Su konsultantais nesitarėme, valdyme pasikliovėme savimi. Prieš priimdami sprendimus pasitariame tarpusavyje su buhaltere, kad žinotume, ar viskas teisingai.
Dalyvaudami akademijoje turėjome galimybę gauti finansų analitikų įžvalgų, daug įvairių klausimų aptarėme su savo mentore. Tokiu būdu gavome žinių, kurių mums trūko, patarimų ir žiūrėjimo į verslą kitomis akimis, kitu kampu, profesionaliau. Todėl dabar tikrai galiu pasakyti, kad vertinga pasitarti su specialistais, pasikonsultuoti prieš priimant sprendimus, ypač jei planuojamos didesnės investicijos.
Ar tiesa, kad įkūrus įmonę vienas iš svarbiausių specialistų – buhalteris?
Mano nuomone, tai tikrai viena iš svarbesnių detalių verslo veiklai. Dar labai svarbu, kad jis būtų ne bet koks, o būtent jūsų vykdomai veiklai tinkamas. Tvarkant finansus svarbu, kad visi duomenys keliautų ten, kur reikia, ir viskas būtų teisingai suvedama. Nes tik teisingai suvesti duomenys gali duoti atsakymus apie įmonės finansinę būklę. Be finansinių duomenų sunku priimti sprendimus, o jei rodikliai bus neteisingi, tai ir sprendimai bus priimami neteisingai. Todėl buhalteris tikrai yra svarbus ir būtina su juo palaikyti ryšį, kad galėtume matyti ir jausti veiklos „pulsą“.
Pradėję žiūrėti į skaičius, supratome, kad jie nerodo realios situacijos, nes mūsų buhalterė netinkamai juos sudėlioja. Taip buvo todėl, kad ji neturėjo patirties dirbant su gamybinėmis įmonėmis. Taigi, priėmėme sprendimą keisti buhalterę ir jau dabar turime daug daugiau atsakymų, kaip ir kas vyksta.
Lietuvoje vis labiau populiarėja mentoriai, kaip manote, ar tokio turėjimas – būtinas?
Pasikonsultuoti, pasimokyti, pasidomėti visuomet naudinga. Tikrai matau didelę mentoriaus naudą įmonės veiklai. Bet nemanau, kad tai yra būtina. Niekas geriau nežinos, nei vadovas, o ir sprendimus priimti visuomet reikės pačiam. Tikrai verta ir naudinga pasikonsultuoti su specialistu, kuomet trūksta žinių ar norisi kitos nuomonės. Bet susiduriama ir su kita situacija – mentorių randasi tiek daug, kad jau net nežinia, į ką geriau kreiptis ar kas tikrai galėtų padėti.
Ir patys norėjome rasti pagalbos, bet buvo sunku, nes nežinojome, kur ieškoti profesionalo ir kaip žinoti, kad įdėtos investicijos tikrai atsipirks. Todėl sunku priimti sprendimą kreiptis pagalbos, bet kartu ir naudinga kai jaučiamas „strigimas“, sąstingis, pasimetimas. Bet kokiu atveju nebūtina klausyti ar aklai pasikliauti kitu, geriausiai savo verslą žino pats vadovas. Nes mentoriui patarti nieko nekainuoja, o priimtas sprendimas verslui gali būti labai skausmingas.
Kaip manote, kokias verslo finansų valdymo klaidas daro pradedantieji verslai ir kokia galima to žala?
Didelės investicijos, ypač savų lėšų „sudėjimas“. Tikrai žinau, kaip norisi greičiau viską padaryti, sukurti, įkurti, bet ar tikrai tai duos rezultatą? Reikia įvertinti, kad įdėtas indėlis gali neatsipirkti net ne vienerius metus, todėl reikia išsiaiškinti, ar pavyks išgyventi.
Manau, kiekvienas „užsidegęs“ įkuria verslą ir tikisi, kad viskas puikiai eisis, bet realybė yra kitokia. Reikia nusiteikti, kad rezultatas gali būti sunkiau pasiekiamas nei tikimasi. Ir visuomet įvertinti ką darysiu, „jeigu“. Pastarieji metai parodė, kad turime būti pasiruošę įvairiems netikėtumams. Sugalvoti idėją ir sukurti produktą tikrai nelengva, bet ne sunkiausia – šiais laikais parduoti yra daug sunkiau.
Kaip vertinate Lietuvos teisinę sistemą verslų atžvilgiu, galbūt Vyriausybė galėtų suteikti daugiau paramos, rengti mokymus ir panašiai?
Tikrai jaučiasi, kad smulkusis verslas, kuris Lietuvoje sudaro didžiąją dalį, yra spaudžiamas ir kankinamas. Dauguma lengvatų yra taikoma jauniems verslams, įsikūrusiems regionuose. Informacija apie vykdomas paramas/lengvatas ne visuomet pasiekia verslininkus arba pasiekia per vėlai, tad trūksta sklaidos. Kasmet įsigalioja nauja tvarka, vis didinamas minimalus atlyginimas, pridedami papildomi mokesčiai. Atrodo, tik ir stengiamasi kaip galima labiau „išgręžti“ verslininkus.
Labai apsidžiaugtume, jei būtų organizuojama daugiau iniciatyvų paremti verslams, o ne tik mokesčius kurti ir taikyti.
Dalis verslo konsultantų daug pavyzdžių pateikia remdamiesi korporacijų finansų valdymu, kuo skiriasi didelės ir mažos įmonės finansinė strategija, ar smulkūs verslai gali gauti pritaikomų pamokų iš didžiųjų?
Manau, kad skirtumas labai didelis. Didesniems verslams lengviau eksperimentuoti, pabandyti, o mažas verslas dėl tokių sprendimų gali ir sužlugti. Dideliems verslams lengviau pritraukti investicijas, jie turi daugiau specialistų, padedančių priimti sprendimus. Mažame versle dažnai būna vienas žmogus, darantis visus darbus, todėl ir laiko prasme visko įgyvendinimas yra daug sudėtingesnis. Nepaisant to, visuomet naudinga išgirsti patirtis, istorijas ir iš to pasimokyti, kad nereikėtų mokytis iš savo klaidų.