Kalbėdama apie tai, kas padeda auginti ir ugdyti tvarų profesinių ryšių tinklą, K. Stankutė-Jasčemskienė išskyrė tris principus.
Pirmas principas, pasak K. Stankutės-Jasčemskienės, – kad mes turime daugiau ryšių, nei manome. „Mus palaiko, kasdien mums padeda mūsų tvirti ryšiai. Tai yra mūsų šeima, mūsų geriausi draugai, kolegos, su kuriais kartais praleidžiame daugiau laiko nei su šeima. Būtent tai yra mūsų tvirtų ryšių ratas, kuris mus supa.
Tačiau dar 1973-iaisiais Stanfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tas ratas mus šiek tiek riboja, kai mums reikia inovatyvių sprendimų ar atrasti naujų išteklių – pavyzdžiui, naujų žmonių, turimų problemų sprendimų ar inovatyvių idėjų. Tyrimai rodo, kad, kai klausimą „gal pažįsti, kas?“ nusinešame į profesinę sritį ir gebame paklausti kolegų, gal jie pasidalytų savo pažįstamų ratu, atrandame kur kas įdomesnių sprendimų būdų. Kitaip tariant, tyrimas parodė, kaip svarbu išeiti iš burbulo, – sakė K. Stankutė-Jasčemskienė.
– Dar vienas labai didelis mūsų išteklius yra apleistieji ryšiai – tai yra žmonės, kuriuos kažkada sutikome, su jais bendravome, turėjome tam tikrų patirčių. Tai mūsų buvę kolegos, grupiokai, įvairiausi žmonės, kuriuos sutikome savo kelyje, tiesiog fiziškai neturime, kada su jais palaikyti ryšio. Žmonės dažnai „nurašo“ ir sako, kad jau prarado tuos ryšius. Geroji naujiena – kad mes nieko nepraradome. Yra žmonių, apie kuriuos kartais pagalvojame, ir jie pagalvoja apie mus, tik vieni kitiems neparašome. Bet jie, kaip ir mes, nukeliauja labai įdomius profesinius kelius, tobulėja, ir, kas yra labai vertinga, tyrimai rodo, kad jie labiau linkę mums padėti nei tie, kuriuos atrandame per draugų draugus. Tiesiog reikia su jais susisiekti.“
K. Stankutė-Jasčemskienė pasidalijo praktiniu patarimu, kaip galima atnaujinti senus ryšius: „Visi einame pietauti, tad per metus pietų galima pasikviesti kokių 10 įdomių žmonių iš savo praeities, pasakant, kad būtų įdomu sužinoti, kuo tas žmogus gyvena, ir papasakoti, kaip sekasi jums. Tai daryti reikėtų ne tada, kai jau reikia gauti kokį kontaktą, bet iš anksto. Pagalvokite, su kuo jums būtų įdomu susitikti, dar visi metai prieš akis, ir parašykite tiems žmonėms.“
Antras principas, padedantis auginti tvarų profesinių ryšių tinklą, pranešėjos teigimu, yra duoti prieš gaunant:
„Daug sėkmingų tarptautinių ir vietinių profesionalų tiki principu, kad pirmiausia reikia pagalvoti, kuo pats galiu būti naudingas savo ryšių tinklui, o tada galvoti, ką iš jo galiu gauti. Kad galėtume būti naudingi savo ryšių tinklui – vienas svarbiausių įgūdžių yra gebėjimas klausytis ir girdėti, kas žmonėms svarbu. O kad išgirstume, kas jiems svarbu, turime gebėti paklausti. Ne nuolat pačiam pasakoti ir kalbėti, bet dažniau pabūti žurnalistu, kuris renka informaciją ir nuoširdžiai bent 10 minučių skiria pasigilinti į tą žmogų.
Tiek kalbant apie naujai sutiktus žmones, tiek apie klientus, tiek apie artimuosius, visada yra geriau klausytis ir klausti prieš ką nors pasiūlant. Didžiausia dovana, kaip mes galime būti naudingi savo ryšių tinklui, yra gebėjimas jungti žmones, supažindinti vienus su kitais, – akcentavo K. Stankutė-Jasčemskienė ir pasidalijo vienu pavyzdžiu:
– Vienas šauniausių praktinių pavyzdžių – antrepreneris iš Silicio slėnio Adamas Rifkinas, turintis 5 minučių paslaugos „Linkedin“ taisyklę, dėl kurios prieš keletą metų „Fortune“ žurnalas jį išrinko kaip vieną įtakingiausių „Linkedin“ platformoje ryšių tinklą sukūrusių žmonių. Jis kasdien 5 minutes skiria ne naršyti, o nuveikti ką nors naudingo: duoti patarimą, kam nors parašyti atsiliepimą, palaikymo žinutę ar supažindinti žmones.“
Trečias principas, kurį išskyrė K. Stankutė-Jasčemskienė, – svarbu ne ką pažįstu aš, o kas pažįsta mane.
„Egzistuoja toks Dunbar number – britų antropologo prof. Dunbaro skaičius, kai po daug tyrimų paaiškėjo, kad mes, kaip socialinės būtybės, galime palaikyti visaverčius ryšius su iki 150 žmonių. Profesionalai, verslininkai, antrepreneriai, konsultantai, žmonės, kurie nori, kad nebe jie eitų prie kiekvieno žmogaus, spaustų ranką ir ką nors pasakotų, bet kad aplink juos pradėtų suktis žmonės, skiria savo laiko ir dalijasi žiniomis: eina kalbėti į renginius, panelines diskusijas, rašo straipsnius, duoda interviu, eina į įvairių organizacijų valdybas ir t. t. Šitas principas reikalauja daugiausia laiko, pastangų ir strategijos, bet jis yra aiškus trumpesnis būdas norint, kad aplink mus pradėtų suktis žmonės“, – teigė K. Stankutė-Jasčemskienė.