„Aš manau, kad visi verslai yra šiek tiek panašūs ir šiek tiek skirtingi. Šiai dienai aš save labiau laikau kaip hobio turėtoją. Beveik viską ūkyje atlieku pats. Manau, kad man reikia stipriai „paaugti“. O kai turėsiu darbuotojų, kurie pas mane pilnu etatu dirbs, tada galėsiu visą šią veiklą vadinti verslu“, – teigia ūkininkas.
Kaip šio vyro gyvenime atsirado ūkininkavimas? Su kokiais kasdieniais iššūkiais jis susiduria? Ko jis tikisi iš projekto „Verslo akademija“? Apie visą tai M. Gipiškis ir sutiko papasakoti.
Ūkyje dirba vienas
M. Gipiškio beveik 300 hektarų dydžio ūkyje auga rapsai, kviečiai, avižos, žirniai, grikiai. Čia jis beveik apskritus metus dirba vienas.
„Tik sezono metu turiu vieną arba du pagalbininkus. Pavasarį didžiausi iššūkiai būna sėjos metu. Tuomet reikia purkšti, tręšti. Rudenį laukia kūlimas ir sėja. Viskas vyksta gana greitai ir per trumpą laiko tarpą“, – pasakoja pašnekovas.
Jis nurodo, kad šio sezono darbus pradėjo kovą. Pagrindiniai pavasario darbai trunka gerą mėnesį, o tada ūkininkas gali pailsėti iki rudens.
„Praeitais metais dar turėjau gyvulių. Mano ūkis buvo mišrus. Tačiau gyvulius pardaviau ir nuo šių metų verčiuosi tik augalininkystės ūkiu. Šiuo metu dirbu 300 hektarų. Didelė dalis yra nuomojama, dalis – nuosava žemė. O visa technika ir žemės yra perkama su banko pagalba“, – pasakoja projekto dalyvis.
Jis pabrėžia, kad tam, jog turėtų tokį ūkį, apie kokį jis svajoja, jam dar reikia padirbėti.
Jau dabar pastebi didžiulę projekto naudą
M. Gipiškis – projekto „Verslo akademija“ dalyvis. Jis sako, kad per pastaruosius dvejus metus labai pajautė, kad tiesiog „užsisėdėjo“ vienoje vietoje.
„Pajaučiau, kad atėjo laikas vėl tobulėti. Dariau tą patį per tą patį. Visiškai atsitiktinai sugalvojau dalyvauti „Verslo akademijoje“. Tačiau esu labai dėkingas, kad mane atrinko ir pakvietė. Gavau galimybę susipažinti su labai įdomiais žmonėmis. Pats geriausias dalykas, kad šiame projekte man paskyrė labai gerą mokytoją Dovilę, kuri puikiai padeda išsikelti tuos tikslus, kuriuos jau seniai turėjau padaryti, o taip pat ir apsibrėžti laiko terminus“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, šis projektas padėjo pažvelgti į savo finansus bei išsiaiškinti, kokius dalykus ūkyje sekti būtina.
Mentorių turėti norėtų net po projekto pabaigos
Ūkininkas pabrėžia – verslas, kuriame jis veikia, yra labai sezoniškas. Pajamos šiame versle yra gaunamos tik kartą metuose, rudenį. Todėl pinigų srautų susidėliojimas ir jų sekimas, banko analitiko pagalba – nepaprastai svarbu. Todėl šis projektas ūkininkui jau dabar suteikė labai vertingų žinių.
„Pavyzdžiui, turėjau paskaitą apie procesus. Jos metu išgirdau daug paprastų patarimų, kurie man patiko. Tarkim, tuos dalykus, kuriuos atlieku kasdien, galima labai paprastai apsirašyti. Taip kiekvieną kartą, kai tą daro kitas žmogus,o ne aš, jam nereikia visko perpasakoti. Veiklos aprašas gali labai pasitarnauti“, – teigia pašnekovas.
M. Gipiškis atskleidžia, kad projekto „Verslo akademija“ metu labiausiai laukė paskaitos apie finansus.
„Labai svarbu yra mentorius. Būtent šis žmogus daro labai didelį pokytį. Atskaitomybė prieš kitą žmogų, kai jis tau skiria savo laiką, labai stipriai padeda. Man pačiam yra sunku palaikyti discipliną. Mėgstu tam tikrus dalykus atidėlioti“, – sako ūkininkas.
Jis teigia, kad mentorius jam praverstų ir pasibaigus projektui. Tačiau pašnekovas atskleidžia, kad „Verslo akademijoje“ jam padedanti Dovilė prižadėjo, kad pasistengs ūkininkui laiko skirti ir po projekto pabaigos.
Svajoja apie sėklininkystės ūkį
Rokiškio rajone ūkį vystantis vyras pasakoja, kad šiuo metu užaugintus grūdus parduoda vietiniams grūdų elevatoriams. Tačiau jis norėtų dalį užaugintos produkcijos paruošti kaip sėklininkystės ūkio produkciją.
„Šiuo metu esu sutaręs keletą susitikimų su sėklininkystės ūkių atstovais. Jie tuo užsiima jau daug laiko. Jie augina sėklą dauginimui“, – pasakoja jis.
M. Gipiškis nurodo, kad ateityje norėtų turėti žmogų, kuris padėtų dirbti žemę, vairuotų traktorių. Jei tai pavyktų, ūkininkas galbūt galėtų ūkį valdyti net nuotoliniu būdu.
Reklamos dėka apie ūkį sužino vis daugiau žmonių
Projekto dalyvis teigia, kad sezonas jo ūkyje prasideda pavasarį. Tuomet jis tręšia, purškia, sėja. Prasidėjus rudeniui reikia kulti, tada – vėl sėti.
„Ryte mano darbas prasideda nuo 8 valandos. Sėdu į traktorių ir išvažiuoju į laukus. Visą dieną vyksta laukų purškimas, tręšimas“, – pasakoja M. Gipiškis.
Daugiausia ūkininkui dienos metu tenka vairuoti traktorių. Kuomet jį kažkas pavaduoja, jis gali dėmesį sutelkti ir į kitus darbus.
„Dėka „Verslo akademijos“ jau atsirado ir žmogus, kuris paskambinęs pasiūlė išsinuomoti žemės“, – džiaugiasi ūkininkas.