Žmonės šiais laikais nori gyventi moderniuose, patogiuose ir tvariuose namuose. Tam, kad pasiektų šiuos tikslus jie pasiryžę investuoti į kokybišką techniką, kuri laikui bėgant padeda sutaupyti nemažai kaštų, skirtų mokesčiams. Būtent tuo įsitikinęs Dominykas Raibužis, kuris nepabijojo įkurti įmonę „KondiMonta“. Kondicionierius, šilumos siurblius ir rekuperacines sistemas parduodanti ir montavimo paslaugas teikianti įmonė greitai įsitvirtino rinkoje ir šiuo metu džiaugiasi besiplečiančiu klientų ratu.
„Idėja verslui gimė stebint rinką ir supratus, ko vartotojui trūksta. Ir nors įmonių, teikiančių tokias pat paslaugas buvo labai daug, mes norėjome startuoti kaip kitokie „švokistai“. Nuo pat pradžių vertinome kokybę, o ne kiekybę, todėl niekada neieškojome lengviausių kelių“, – pasakoja pašnekovas.
Kodėl jis sako, kad statybų sektoriuje tebevyrauja didžiulis šešėlis? Kodėl verslininkas įsitikinęs, kad geriausia reklama – iš lūpų į lūpas sklindančios rekomendacijos? Kokiu tikslu jis panoro apie finansus pasikonsultuoti su profesionalais? Apie visą tai D. Raibužis ir pasakoja.
Klientai įvertino individualų požiūrį į juos
D. Raibužis supažindina, kad jo vadovaujama įmonė rūpinasi visais mikroklimato sprendimais namuose.
„Mūsų darbas susideda iš namų vėdinimo, vėsinimo ir šildymo įrangos pardavimo ir montavimo. Mums kiekvienas pardavimas ir kiekvienas klientas yra individualus, tad vadovaujamės tikslu tą individualumą pastebėti ir tokiu būdu pasiūlyti lūkesčius atitinkantį sprendimą“, – teigia pašnekovas.
Jis pasakoja, kad prieš įkurdamas įmonę ilgai stebėjo tendencijas statybų sektoriuje. Anot verslininko, dominavo alternatyvos esamiems ir jau šiek tiek pasenusiems sprendimams.
„Bėgant laikui supratau, kad žengiant koja kojon su technologijomis ir matant, koks greitas yra žmonių gyvenimo tempas, komfortas namuose ir darbe tampa privalomu, jei norisi kokybiškai ilsėtis ir dirbti. Taip gimė idėja kurti tą nematomą namų jaukumą pasitelkiant šilumą ir gaivų bei šviežią orą“, – prisimena D. Raibužis.
Pašnekovas teigia, kad galvojant apie komfortą gimė ir jų įmonės šūkis: „Jūsų namų jaukumas – mūsų rūpestis“. Tiesa, jis pabrėžia, kad šis rūpestis – visai nėra varginantis.
Labiausiai pasitarnavo klientų rekomendacijos
D. Raibužis sako, kad įsitvirtino jo vadovaujama įmonė rinkoje lengviau, nei jis pats tikėjosi. Nuo pat veiklos pradžios jų tikslas buvo būti geriausiems, o ne pigiausiems.
„Pradžioje užsakymų tikrai nebuvo labai daug. Naudojomės paprastais būdais pranešti apie save. Talpinome skelbimus internete, patys kūrėme reklamas socialiniuose tinkluose. Jau po pirmųjų darbo mėnesių sulaukėme skambučių su rekomendacijomis. O juk rekomendacija – geriausia reklama, kuri įrodo, jog darbas yra atliekamas kokybiškai“, – teigia pašnekovas.
Verslininkas džiaugiasi, kad su visais savo klientais palaiko draugišką santykį, net ir baigus darbus palaiko ryšį bei bendrauja toliau.
Dirba net ekstremaliomis sąlygomis
Per savo darbo praktiką D. Raibužis drauge su kolegomis yra darbus atlikę ir ne itin paprastomis sąlygomis.
„Pamenu, žiemą važiuojame montuoti šilumos siurblio į atokią sodybą. Važiuojant link jos sniegas nebuvo nuvalytas ir mūsų automobilis nebuvo pasiruošęs tokiam išbandymui. Likus keliems šimtams metrų iki objekto įstrigome pusnyje. Panika persipynė su juoku, nes juk pažadą sumontuoti šilumos siurblį privalėjome tesėti. Tad susikrovėme įrankius bei įrangą, kuri svėrė ne vieną dešimtį kilogramų ir kėblinome pėstute per pusnis. Dar ir dabar esu įsitikinęs, kad tie keli šimtai metrų buvo ilgiausias gyvenime nueitas atstumas. Tačiau svarbiausia, kad tikslą pasiekėme“, – prisimena pašnekovas.
Anot jo, svarbiausia, kad klientams šildymas buvo įjungtas ir ši istorija baigėsi sėkmingai.
Liūdina tebevyraujantis nelegalus darbas statybose
Ir nors D. Raibužis džiaugsmo ir gerų emocijų darbe patiria labai daug, yra ir dalykų, kurie jį stebina bei liūdina.
„Visai šalia mūsų vyksta baisus karas, kuris turi įtakos ne tik emocinei žmonių būklei, tačiau ir vidinėms baimėms dėl ateities. Natūralu, kad žmonės atsargiau įsigyja nekilnojamąjį turtą, yra taupesni bei nori būti pasiruošę nenumatytiems atvejams. Tas smarkiai juntama statybų sektoriuje“ – sako verslininkas.
Taip pat, anot jo, statybų sektoriuje tebevyrauja gajus šešėlis ir labai daug žmonių dirba nelegaliai.
„Tas kenkia sąžiningai dirbančioms įmonėms. Juk su nelegaliai dirbančiu ir mokesčių nemokančiu „kolega“ konkuruoti beveik neįmanoma. Dažnai klientas tik po paslaugų atlikimo supranta, kad sumokėdamas mažiau žmogui, kuris dirba nelegaliai, gali labai nukentėti. Juk, prireikus remonto ar garantinio aptarnavimo, toks „meistras“ dažniausiai būna dingęs arba purtosi bet kokios atsakomybės“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.
Nusprendė pasimokyti iš finansų profesionalų
D. Raibužio įkurtai įmonei sekasi išties gerai, tačiau verslininkas pripažįsta, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, finansų valdyme, žinių jam pritrūksta. Būtent dėl šios priežasties jis kreipėsi į „Swedbank“ specialistus, kurie verslininką konsultavo.
„Finansinis raštingumas reikalingas kiekvienam, tačiau verslams be jo anksčiau ar vėliau ateina pabaiga. Verslo atstovai turi gebėti protingai skirstyti finansus. Juk bet koks neatsakingas sprendimas gali verslą sunaikinti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot jo, finansų išmanymas padeda optimizuoti išlaidas, leidžia suprasti mokėjimų ir piniginių įplaukų eiliškumą. Taip įmonė turi galimybę visada turėti laisvų lėšų nenumatytiems atvejams.
„Turint pinigų, kuriais galima laisvai disponuoti, atsiranda galimybė plėsti verslą, investuoti į atnaujinimus, darbuotojų skaičiaus plėtimą ir didinti įmonės turimą turtą“, – vardija D. Raibužis.
Pašnekovas džiaugiasi, mat po konsultacijos su „Swedbank“ specialistais jis susidėliojo aiškias gaires, kokiose srityse jų įmonė turi keisti išlaidų skirstymą. Specialistai patarė, kaip elgtis su didesnėmis pinigų įplaukomis, kaip jas paskirstyti, kad įmonė generuotų didesnes pajamas.
„Konsultacijų dėka stabilizavome mėnesinius įmonės išlaikymo kaštus, o taip pat susidėliojome savo finansus ir tikslus, kurių sieksime tam, kad pelningumas toliau didėtų“, – vardija D. Raibužis.