Olegas Rimanas – UAB „Rimano biuras“ ir Vilniaus privačios detektyvų grupės „Rimanas ir partneriai“ vadovas. Baigęs karjerą kriminalinėje policijoje jis nė negalvojo, kad kažkada vadovaus visai privačių detektyvų komandai, tačiau šį darbą dirba jau virš 17 metų.
Su kokiais iššūkiais detektyvai susiduria? Ar jų darbo kasdienybė nors kiek panaši į filmo scenarijų? Kodėl ilgametę patirtį sukaupęs vadovas suprato, kad jų įmonei reikia finansų valdymo konsultacijų? Apie tai O. Rimanas ir sutiko papasakoti.
Niekada nevykdo įstatymui prieštaraujančių užsakymų
Neįprastą verslą O. Rimanas pradėjo 2007 metais. Ir nors iki tol buvęs kriminalinės policijos komisaras nė nesvarstė apie nuosavą verslą, palikus tarnybą ir įsidarbinus saugos tarnyboje kolegos jį paskatino „pasukti“ į privačių detektyvų verslo sektorių.
„Mano kolegos mane palaikė, padėjo. Įsteigus įmonę tapau jos direktoriumi, o laikui bėgant – vieninteliu savininku“, – prisimena detektyvas.
Anot jo, šios profesijos atstovu tikrai negali tapti visi norintys. Tam būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, o taip pat ir nepriekaištinga reputacija, kurią tikrina specialiosios tarnybos. Taip pat, norint dirbti detektyvo darbą, reikia išlaikyti egzaminą.
„Tačiau iš oficialiai galinčių dirbti šį darbą šiuo metu Lietuvoje aktyviai detektyvine veikla užsiima tik apie 50 proc. specialistų. Yra jaunų detektyvų, kurių vieninteliai privalumai – jaunystė ir išlaikytas egzaminas, tačiau jie neturi praktinės patirties teisėsaugoje, mat to nėra reikalaujama“, – nurodo O. Rimanas.
Pašnekovas pabrėžia, kad jo vadovaujamoje įmonėje jie niekada nevykdo įstatymams prieštaraujančių užsakymų. Ir nors visiems besikreipiantiems yra garantuojamas konfidencialumas, detektyvai nevykdys užsakymo, jei jis kelia pagrįstų abejonių.
Dažniausiai klientai kreipiasi dėl galimo jų privatumo pažeidimo
Detektyvą pasisamdyti galima dėl įvairiausių priežasčių. Ir nors atrodytų, kad dažniausia tokių specialistų užduotis galėtų būti neištikimų partnerių „gaudymas“, tai nėra tiesa. Dažniausiai į detektyvus kreipiasi įmonių atstovai, kurie įtaria, kad jų patalpose ar automobiliuose yra sumontuota pasiklausymo įranga.
„Mes itin dažnai atliekame patikrą, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar patalpose ir automobiliuose nėra pasiklausymo įrenginių ir stebėjimo priemonių. Šios rizikos atsiranda skirtingais pagrindais“, – teigia O. Rimanas.
Ir nors tokio pobūdžio užsakymų – labai daug, pasitaiko ir kiek neįprastų situacijų, kurias detektyvai padeda išspręsti.
„Galiu pasidalinti gyvenimiška situacija iš mūsų privačių detektyvų patirties. Istorija tokia, kad daug dirbantys tėvai savo atžalų priežiūrą patikėjo auklei studentei. Pastaroji buvo draugiška ir paslaugi, aukle dirbo jau antrus metus. Tačiau vieną dieną vaikų mama nusprendė peržiūrėti savo kolekcinius drabužius ir aksesuarus. Ji pastebėjo, kad trūksta kelių brangių daiktų, kurių bendra suma siekia daugiau nei 10 tūkst. Eur. Kadangi bute dažnai dirbo ir patikima namų tvarkytoja, iškilo klausimas – ji ar auklė galėjo daiktus pasisavinti? O gal nusikaltimą įvykdyti galėjo kokie kiti jų aplinkos žmonės? Dėl šios mįslės šeimininkai surado mus ir mes pradėjome tyrimą“, – prisimena pašnekovas.
Jis pasakoja, kad prie spintos, kurioje buvo laikomi likę aksesuarai, buvo sumontuota nematoma stebėjimo technika. Tačiau ilgai laukti istorijos kulminacijos nereikėjo – kamera greitai užfiksavo, kad ir likusiais brangiais daiktais domisi būtent auklė.
„Su ja buvo suorganizuotas profesionalus pokalbis. Išaiškėjo, kad jauna mergina iš tiesų niekur nestudijuoja, negana to, šeimininkams ji melavo ir apie kitus dalykus. Vėliau mergina prisipažino ir dėl aksesuarų vagystės bei papasakojo apie kitus daiktus, kuriuos pasisavino. Keisčiausia yra tai, kad visi vogti daiktai buvo pas ją namuose ir nei vienas nebuvo dingęs. Mergina prisipažino, kad ją kamuoja nepaaiškinamas potraukis pasisavinti svetimus daiktus, o vėliau užklumpa noras juos grąžinti, tačiau pritrūksta ryžto“, – sako detektyvas.
Specialistas teigia, kad tokių ir panašių darbinių istorijų jų kasdienybėje – ne viena.
Suprato, kad verslas „stovi“ vietoje
Nors O. Rimanas detektyvinėje verslo srityje dirba daugybę metų ir puikiai ją išmano, vis tik kartais to neužtenka tam, kad įmonė plėstųsi ir augtų.
„Kiekvienas verslininkas ir vadovas negali žinoti visko. Aš pats pagal išsilavinimą esu teisininkas, o ne finansininkas. Tačiau tapus vadovu privalėjau pradėti gilintis ir į buhalterinius niuansus. O tai nėra mano stiprioji pusė. Dėl šios priežasties nusprendžiau pasinaudoti „Swedbank“ siūloma galimybe su profesionalais pasikonsultuoti finansų valdymo temomis. Vos per penkias konsultacijas sužinojau labai daug naudingų dalykų“, – pasakoja pašnekovas.
Detektyvas teigia, kad pasikonsultuoti su specialistais jis labai norėjo, mat daugybę metų jo vadovaujamas verslas nešė stabilias pajamas, tačiau pelnas neaugo taip, kaip norėtųsi.
„Konsultacijų metu specialistas mane pavadino konservatyviu, mat uždirbtus pinigus tiesiog laikiau, niekur jų neinvestuodamas. Banko atstovas man paaiškino, kokiais būdais pinigai gali uždirbti daugiau pinigų. Po konsultacijų pradėjau investuoti tiek savo asmeninius, tiek ir įmonės pinigus, kurie šiuo metu nėra reikalingi“, – nurodo pašnekovas.
O. Rimanas džiaugiasi, kad profesionalai padėjo jam išmokti į pinigus žvelgti taupiai, bet lanksčiai. Šiuo metu jis ir pats kitiems verslininkams pataria nemanyti, kad žino ir supranta absoliučiai viską. Verčiau, anot jo, konsultuotis su specialistais, semtis žinių ir tikslo siekti ramiai bei stabiliai.