Teko mesti samdomą darbą
Galvoje kirbėjusi mintis greitai ėmė virsti realybe. Tų pačių 2017 metų pabaigoje K. Valiukevičius pasakoja paėmęs 2 tūkstančių eurų vartojimo paskolą, kurios dėka įsigijo ploterį – prietaisą, leidžiantį gaminti lipdukus automobiliams ar lygintuvu užlipdomus lipdukus drabužiams. „Prikepę“ lipdukų sutuoktiniai ėmė keliauti po įvairias šalies muges, tačiau greitai suprato – lipdukai sėkmės neatneš. Taip jiedu nusprendė gaminti galutinius produktus: drabužius su spauda.
„Pirmuosius 100 marškinėlių padarėme su lygintuvu. Procesas nebuvo nei lengvas, nei kokybiškas, tuo labiau greitas. Nusipirkome kinietišką pigų presą su kuriuo po truputį buvo galima bandyti darbuotis“, – prisimena jis.
2018-ieji, kaip dabar prisimena verslininkas, buvo eksperimentavimų ir bandymų metas. Jis darbavosi su individualia veikla, neapleido ir anksčiau lankytų mugių.
„2019 metais pradėjo po truputį judėti pardavimai el. parduotuvėje, atsirado individualių užsakymų įmonėms ar organizacijoms. Visus „Puoškis lietuviškai“ darbus atlikdavome vakarais, po darbų. Tai buvo tokia kaip popamokinė veikla. Visus darbus darėme namų svetainėje. Šio „būrelio“ veiklos valandos vis ilgėdavo ir ilgėdavo. Būdavo savaičių, kai grįžti namo po pagrindinio darbo, pavakarieniauji ir sėdi dekoruoti drabužių. Dirbti baigi 3 valandą nakties, numingi porą valandų ir keliesi į darbą. Kinietiškas termo presas neatlaikė ir sudegė greičiau nei aš. Teko pirkti naują – profesionalų. Bet tikriausiai tada ir supratau, kad popamokinė veikla tampa darbu ir vienu metu ant dviejų kėdžių sėdėti negaliu“, – šypteli K. Valiukevičius.
Tad 2020 metais jis atsisveikino su kolegomis ir paliko samdomą darbą. Visas jėgas, pasakoja, skyrė naujai veiklai. Be to, jis pripažįsta, kad naujoji kelionė tikrai nebuvo rožėmis klota.
„Iššūkių buvo daug ir įvairių, bet ne kitokių nei susiduria kiekvienas verslas. Trūko pinigų, nebuvo žinių ką ir kaip daryti. Viskas buvo daroma iš nuojautos, nelabai planuojama. Visa veikla sukosi apie „čia ir dabar“ – kaip sumokėti mokesčius, kaip parduoti, kaip uždirbti... Kaip išgyventi...“ – pasakoja jis.
Ėmė svarstyti apie fizinę parduotuvę
Nors, kaip pasakoja pašnekovas, el. parduotuvėje pardavimai vis didėjo, jie nebuvo pakankami. Toptelėjo mintis atsidaryti fizinę parduotuvę. Verslo įkūrėjas tikėjo, kad situacija pagerės, o klientų pavyks pritraukti daugiau.
„Jau buvome išsinuomavę patalpas Vilniaus Užupyje, kai pasirodė registracija į „Swedbank“ Smulkaus verslo akademiją (aut. past. dabar virtusia „Verslo akademija“). Be ilgų dvejonių užsiregistravome ir sudalyvavome. Labai džiaugiamės, kad mums pasisekė ir buvome atrinkti. Į akademiją žengėme su parduotuvės atidarymo korta, bet labai greitai supratome, kad padarėme klaidą. Po pandemijos turistai dar nebuvo grįžę, parduotuvės apyvarta nebuvo pakankama net darbuotojo atlyginimui padengti. Teko parduotuvėje dirbti pačiam.
Kaip dabar pamenu akademijos kassavaitinius susitikimus nuotoliu: mes diskutuojame apie mūsų verslus, vizijas, finansus, procesus, marketingą, apie tai, kad mes kuriame verslą, o ne darbo vietą sau. O aš tuo metu sėdžiu ir švaistau savo laiką pelno nenešančioje parduotuvėje. Ne tai kad nenešančioje pelno, bet dar ir pinigus siurbiančia iš el. prekybos... Ką tikrai akademijoje išmokau, tai priimti sprendimus čia ir dabar. Remiantis skaičiais ir atsiribojant nuo emocijų. Parduotuvę uždariau labai greitai po aktyviosios akademijos veiklos pabaigos. Skaičiai rodė, kad nieko nebus. Labai daug buvo aplinkinių, kurie siūlė dar pakentėti ir palaukti „geresnių“ laikų. Jei būčiau nedalyvavęs akademijoje, tikėtina, būčiau paklausęs ir toliau „kentėjęs“, o dabar mes nekalbėtume“, – šypteli jis.
Kaip teigia K. Valiukevičius, didžiausias skaudulys ir verslo žudikas yra užsisukimas kasdieninių darbų rate ir „degančių“ problemų sprendime. Įsisukus į nesustojantį ratą, teigia pašnekovas, dažnas vadovas pamiršta, kodėl jis tai daro, koks viso to patiriamo streso tikslas.
„Akademijos veikla buvo sudėliota taip, kad mes iš naujo peržiūrėjome savo verslų vertybes, jas išgryninome. Buvome mokomi keltis tikslus, juos nagrinėti. Dėliojomės strategiją, kaip išsikeltus tikslus įgyvendinti. Tikslų įgyvendinimui apsirašinėjome sistemas, kad viską įgyvendintume ir ateityje visam kolektyvui būtų aišku, kaip ir kas turi vykti.
Akademijos metu pirmą kartą pasidariau metų pardavimo planą. Planą išskaidžiau kiekvienam mėnesiui, susiplanavau veiksmus, kaip kiekvieną mėnesį tuos planus įgyvendinsiu. Dabar laukiu kiekvienų metų sausio pirmos savaitės, kad galėčiau susidėlioti būsimų metų planą, peržiūrėčiau praėjusių metų pasiekimus ir klaidas. Kai didelius tikslus išskaidai į mažesnius elementus – viskas tampa aiškiau, paprasčiau ir lengviau pasiekiama“, – patarimais dalijasi verslininkas.
Pagerino ir įmonės kredito balą
Šiuo metu, kaip pasakoja K. Valiukevičius, įmonė gyvena plėtros nuotaikomis. Poros mėnesių bėgyje juos pasieks du nauji gamybiniai agregatai, kurie padės su minimaliu kaštų padidėjimu išplėsti asortimentą ir gerokai padidinti pardavimus.
„2023 metų rugsėjį, vėluodami beveik metus, pradėjome prekybą el. parduotuvėje Latvijoje. Vis dar bandome pažintį braliukų rinką, stengiamės išmokti dirbti dviem frontais. Kadangi mes gaminame produkciją su baltiška simbolika, tai šios produkcijos plėtra aktuali tik Latvijoje, plėstis į kitas užsienio šalis neplanuojame. Šiuo metu didžiąją pardavimų dalį sudaro el. parduotuvių veikla. Šių metų tikslas – gerokai išplėsti gamybą pagal individualius užsakymus. Norisi diversifikuoti pardavimo šaltinius ir naujų agregatų pagalba padidinti pelningumą. Nors dar tik sausis, bet jau laukiu kitų metų sausio, kad galėčiau pasižiūrėti, kaip mums sekėsi“, – pasakoja K. Valiukevičius.
Verslininkas atvirauja, kad jei ne akademija, visas ten gautas žinias veikiausiai būtų išmokęs skaudžiu būdu – per nesėkmes ir gerokai ilgesnį laiką. O ir plėtra, veikiausiai, būtų vykusi lėčiau. Kaip sako jis, nors akademija nėra panacėja ir vaistas nuo visų ligų, ji suteikė pagrindines žinias, kaip vystyti verslą: „Išsikelk tikslą, susikurk strategiją, kaip to sieksi. Sėkmingus sprendimus paversk kasdienybe, taisytinus taisyk, blogus mesk lauk“.
Mentorystės programoje K. Valiukevičiui pavyko ne tik išmokti minėtų dalykų, bet ir ženkliai pagerinti įmonės kredito balą. Nors akademijoje buvo daug kalbama apie marketingą, pardavimus, strategijas, sistemą ir personalą, kaip sako jis, daugiausiai buvo diskutuojama apie finansus. O kad verslas gyvuotų, pastebi K. Valiukevičius, reikalingi pinigai. Be to, jis pabrėžia, kad verslai gali būti įvairūs, bet problemos šioje srityje – panašios.
„Aš pradėjau nuo mažų žingsnių. Susidėliojau būsimų išlaidų detalizaciją metams į priekį kiekvienam mėnesiui. Juk kiekvienas verslas gali susirašyti, kiek jam kainuos darbuotojai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai. Kiek kainuos nuoma, kokia pinigų suma reikalinga įsipareigojimų dengimui bei kiek tie įsipareigojimai kainuoja. Juk tikrai aišku, kiek kainuos telekomunikacijų paslaugos ar kitos panašios išlaidos. Kai pasidariau tokią elementarią lentelę, pamačiau, kiek minimaliai reikia užsidirbti, kad įmonė galėtų gyvuoti nepatiriant pinigų trūkumo. Kai aiškios sumos, pasidaro aiškesni minimalūs finansiniai tikslai. Bet abejoju, kad verslininkai apsiriboja minimaliais tikslais (aut. past. šypteli). Keliesi didesnius tikslus.
Vėliau atsidarėme papildomą banko sąskaitą į kurią nuo kiekvieno pardavimo 5 procentai keliauja kaupimui. Šie pinigai neliečiami ir saugomi kaip pagalvė ar kaip investicija. Tie pinigai kaupiasi palengva ir nejučia. Kai pernai reikėjo pirkti naują brangią gamybinę įrangą, jie pasitarnavo kaip pradinė įmoka. Su tiekėjais dažnu atveju atsiskaitau iš karto prekių pirkimo metu. Žinoma, protingiau būtų naudotis atidėjimu ir tuos pinigus įdarbinti, bet jaučiuosi saugiau, kai nesu skolingas.
Ramus miegas naktį yra ne mažiau svarbus nei įmonės finansinės ataskaitos (aut. past. šypteli). Nesistengiame dirbtinai didinti įmonės išlaidų, kad kuo labiau sumažintume pelną ir sumokėtume mažiau pelno mokesčio. Elementaru, bet bankai nesikalbės su tavimi, jei neturėsi pelno. Neturėsi pelno, negausi finansavimo plėtrai, nesiplėsi ir neaugsi... Įmonės kreditingumas ir patikimumas, mano nuomone, yra vienas svarbiausių elementų sėkmingam gyvavimui ir tvariam augimui“, – teigia jis.
Aukštas kreditingumas – vartai į sėkmę
Išties, kredito, rizikos arba bankroto reitingas yra vienas svarbiausių įmonės rodiklių, parodančių įmonės finansinę sveikatą. Jis analizuoja ir apima išsamią informaciją apie įmonę – nuo įmonės amžiaus, finansinių rodiklių iki jos sąsajų su kitomis įmonėmis, sako „FinPass“ produkto vadovas Gaudenis Milvydas.
„Kredito reitingas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, pagal kurį kreditavimo institucija priima sprendimą kredituoti įmonę, o partneriai vertina įmonės riziką ir siūlo bendradarbiavimo režimą. Tad jeigu jūsų kredito reitingas yra aukštas, tikėtina, kad finansavimą gausite palankesnėmis sąlygomis, o jūsų tiekėjai jums gali pasiūlyti palankesnes atidėto mokėjimo sąlygas.
Skirtingų įmonių kredito reitingo skaičiavimo metodikos gali skirtis, tačiau jos dažniausiai turės kelis kertinius elementus: kredito reitingas vertina kredito istoriją ir įmonės finansines ataskaitas, modeliai prognozuoja skolininko tikimybę grąžinti skolą ar bankrutuoti per 90 d. per artimiausius 12 arba 24 mėnesius, aukšta rizikos klasė ar žemas balas indikuoja didesnę tikimybę, kad įmonė negrąžins gauto
kredito ar neapmokės sąskaitų“, – aiškina pašnekovas.
Kaip teigia G. Milvydas, įmonių kredito reitingai nustatomi naudojant matematinius ir statistinius modelius, reitingams naudojama visa oficiali teisėta ir prieinama informacija iš įvairių registrų, įskaitant Įmonių registro, Sodros, Nekilnojamojo turto, Turto arešto aktų, Hipotekos registrų ir kitų oficialių informacijos šaltinių.
„Vadovo patikimumas yra taip pat svarbus veiksnys, nustatant įmonės riziką. Pavyzdžiui, įvertinama ar anksčiau jis vadovavo bankrutavusioms įmonėms. Be to, vertinama ir kaip dažnai įmonėje keičiasi vadovas – dažni vadovo pokyčiai didina įmonės riziką“, – sako jis.
Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pirmi dveji įmonės veikimo metai kredito istorijai taip pat labai svarbūs. Kaip aiškina pašnekovas, per pirmus dvejus įmonės veiklos metus kreditoriai ir kreditų biurai nustato įmonės finansinio stabilumo, mokėjimų istorijos ir bendro kreditingumo vertinimo startines pozicijas.
„Pirmaisiais metais surinkta informacija turės didelės įtakos įmonės galimybėms gauti finansavimą ateityje ir užsitikrinti palankias jo sąlygas. Apskritai verta pastebėti, kad kredito reitingas yra skaičiuojamas tik kai įmonė veikia ilgiau nei vieneri metai“, – aiškina G. Milvydas.
Ką daryti, kad įmonės kredito reitingas išliktų aukštas?
Taip pat, kaip teigia specialistas, labai svarbu reguliariai tikrinti savo kredito reitingą.
„Nusistatykite automatinius pranešimus, kad sistema informuotų apie jūsų įmonės kredito reitingo pokyčius. Taip aiškiau suprasite, dėl kokių priežasčių keičiasi jūsų verslo rizika. „Finpass“ sistemoje finpass.eu savo atstovaujamų įmonių duomenis – taip pat ir reitingus – galite pasižiūrėti nemokamai“, – sako jis.
Reguliariai reikėtų tikrinti ne tik savo įmonės, bet ir partnerių, tiekėjų ir klientų kreditingumą.
„Prastėjantys jų reitingai gali indikuoti tam tikras problemas, kurios gali pavirsti vėluojančiais mokėjimais ir turėti įtakos jūsų pinigų srautams. Šiam tikslui galima pasitelkti „Finpass“ siūlomus sprendimus. Ankstyvojo perspėjimo sistema – tai partnerių stebėjimo įrankis, informuojantis apie įvairių rodiklių, tarp jų ir reitingo, pasikeitimus. Taip pat galite paprašyti savo partnerių suteikti prieigą prie VMI Kliento profilio, patalpinto „Finpass“ portale, kad galėtumėte patikrinti, kaip partnerį vertina Valstybinė mokesčių inspekcija“, – teigia G. Milvydas.
„Swedbank“ organizuojamos „Verslo akademijos“ dalyviams taip pat bus suteikiama galimybė užtikrinti gerą savo verslo kredito reitingą ir išmokti tai daryti tinkamai. Užsiregistruoti į vasario 29 – spalio 8 d. vykstančius mokymus galima iki vasario 1 dienos. Registruotis galite ČIA.