Veiklos bėgant metams keitėsi, o įmonė išliko
Kaip pasakoja įmonės įkūrėjas ir direktorius Gintaras Katkus, šeima verslu užsiima jau 30 metų, tačiau pradžioje veiklos buvo visai kitos: „Sukosi daug aparatų, buvo įrašinėjama, perrašinėjama, paskui buvo video nuoma, diskų nuoma.“ Bėgant laikui siūlomos paslaugos ir prekės keitėsi, kol galiausiai verslas tapo toks, koks yra šiandien, tačiau viena nekito – šeimos nariai ir toliau darbuojasi kartu: iš 5 darbuotojų, net 4 yra giminaičiai.
„Mes prekiaujame savo gamybos, rankų darbo medienos dovanomis. Turime savo fizinę parduotuvę ir prekiaujame internetu. Daugiausiai užsiimame mediena, bet dirbame ir su plastiku, įvairia įranga. Pagrindinis mūsų asortimentas yra orientuotas į krikštynas – gaminame krikštynų dėžutes, žvakes, skraistes ir visokiausią atributiką nuo A iki Z. Taip pat siūlome vaikų dovanas, taupykles, ūgio matuokles, medalių kabyklas“, – pasakoja G. Katkaus dukra, kartu su tėčiu įkūrusi įmonę, Julija Grigonienė.
Įmonės išskirtinumas – galimybė gaminti užsakymus pagal individualius klientų norus.
„Didžiosios kompanijos, ar, vadinkime, – didesni mūsų konkurentai, mažiau orientuojasi į kiekvieno žmogaus norus. Mes stengiamės būti autentiški, išpildyti kiekvieno žmogaus pakeitimą, prašymą. Būna, kad iš tos standartinės mūsų prekės nelieka nieko, – tik pavadinimas, o viską padarome taip, kaip žmogus nori. Didiesiems sunkiau perorientuoti visą savo gamybą, visą savo darbo struktūrą, o mes tai galime padaryti“, – šypteli G. Katkus.
Taip pat, kaip sako įmonės direktorius, jo valdomo verslo svarbus pranašumas yra ir kokybė: verslininkai siekia, kad kiekvienas jų gaminys būtų ilgaamžis ir išlaikantis savo vertę.
„Matome, kad rinkoje mūsų produktas yra šiek tiek brangesnis, bet dėl to, kad mes darome kokybiškiau. Kai dalyvaujame mugėse, aš parodau klientui tą pigesnį variantą, kurį gali pirkti pas kitus, ir ką mes darome bei kuo tai skiriasi. Tik labai sunku iškomunikuoti tai per internetinį puslapį, dėl to, kad neįmanoma to perteikti, nes gyvai tu gali žmogui parodyti, kad gaminys bus plonesnis, trapesnis, ne toks ilgaamžis.
Mes stengiamės neiti į tą pigų variantą, mes norime, kad žmogus ilgai džiaugtųsi, kad jo atsiliepimai būtų geri, kad jis suprastų, už ką moka ir kodėl perka. Turime klientų, kurie nusipirkę sako, kad pirko iš mūsų, bet gavo ir dovanų, tai tas gaminys, kurį padovanojo, yra visai ne toks, kaip mūsų. Tai dėl to mes priimame sprendimą būti kokybiški ir kaip vertybę išsikėlėme kokybę, kad turėtume savo vardą, tą norą gaminti ilgaamžiškesnius gaminius.
Būna kartais ir liūdna, ir neramu, kai kiti, atrodo, tik auga, o mums nepasisekė. Bet kažkaip mes labai vis dar degame, norime, vis tiek sukursime ką nors kitokio. [...] Neprarandame to noro kurti, daryti. Kartais žmonės klausia, kodėl mes vis dar čia. Nes mums patinka, – mes visi norime tai daryti, nepraėjo noras stengtis ir stengiamės, kiekvieną dieną vis ieškome kažko naujo, vis galvojame“, – pasakoja J. Grigonienė.
Dirbti pelningai darosi sunku
Vis dėlto, verslininkai atvirauja, kad vis sunkiau darosi dirbti pelningai, tad būtent dėl šios priežasties jie nusprendė sudalyvauti „Swedbank“ organizuojamoje mentorystės programoje „Verslo akademija“, kurioje verslai gali semtis žinių iš patyrusių šalies verslininkų ir savo srities profesionalų.
„Nebežinome, ką daryti. Atrodo, labai daug dirbame, bet rezultato nematome“, – sako J. Grigonienė.
Įmonę itin varžo sezoniškumas, mat krikštynoms skirtą asortimentą, kuris yra pagrindinė verslo varomoji jėga, klientai užsako šiltuoju metų laiku, kada ir įvyksta daugiausiai krikštynų renginių. Likusieji mėnesiai – galvos skausmas.
„Mes vasarą dirbame nuo ryto iki vakaro, kaip ūkininkai – nuo šešių ryto iki nakties. O žiemą – sudėtingiau ir gaunasi, kad turime išgyventi tuos mėnesius ir vėl laukiame vasaros. Tad norime atsikratyti sezoniškumo, taip pat padidinti žinomumą, nes mums reikia pardavimų – matome, kad galime gaminti, įrangos turime, galimybių turime, bet nėra pardavimų. Tai žinomumas ir rinkodara yra pagrindinės problemos“, – aiškina J. Grigonienė.
Pasak pašnekovės, akademijoje šeima bandys ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus ir, kaip sako ji, kai kuriuos atsakymus rasti jau pamažu pavyksta.
„Einant visą tą kursą, atsakinėji į klausimus ir pradedi suvokti pats, kokių pokyčių reikia, kuria kryptimi labiau reikėtų eiti. Šiek tiek tiksliau susidėlioja problemos, jau piešiasi paveikslas, nuo ko pradėti ir ką mes darome kitaip, nes bendrai versle atėjus darai taip, kaip moki, o dabar jau pradedam pagal tai, kaip reikėtų daryti“, – patirtimi akademijoje dalijasi J. Grigonienė.
Kartu su mentore šeima pirmiausiai susidėliojo įmonės vertybinį pamatą: „Gal mes norėtume ir nuo pardavimų pradėti, kad greičiau būtų rezultatas, bet ir su mentore kalbėjome, ir čia viskas prasidėjo būtent nuo vertybių ir tikslų. Ir matom, kad pirmiausia tu turi nusistatyti, kaip tu save pozicionuoji rinkoje, koks tu esi ir koks tu nori būti, ko laikytis, einant toliau.“
Teko keisti buhalterę
Akademijoje jau pavyko šiek tiek pažvelgti ir į sezoniškumo problemą, kuri, kaip minėjo pašnekovė, yra viena iš pagrindinių įmonės problemų – verslas ima stoti rugsėjo pradžioje.
„Gavome pasiūlymų dirbti su verslo klientais, ieškoti partnerių, pavyzdžiui, marketingo įmonių, kurios imtų didesniais kiekiais. Tai dabar kaip tik kuriame savo vizitinę kortelę, būtent verslo klientams, ką galime pasiūlyti“, – sako J. Grigonienė.
Pavyko kitaip pažvelgti ir į įmonės finansus.
„Pas mus viskas pasikeitė šimtu procentų. Po finansų paskaitos turėjome namų darbus, – reikėjo užpildyti tam tikras lenteles ir atsakyti į tam tikrus klausimus. Bepildant, bedėliojant supratome, kad nieko mes nežinome ir nei tuos atsakymų matome, nei mes ką suprantame – kažkas yra negerai. Pavyzdžiui, negalėjome atsakyti, kodėl tokios atsargos, negalėjome paaiškinti, kodėl toks balansas ir kodėl pelno nuostolio ataskaitos tokios. Buvome susitikę su banko analitikais, jie irgi klausė mūsų: kodėl? O aš atsakiau, kad nežinau. Tada nusprendėme, kad mums reikia keisti buhalterę“, – teigia pašnekovė ir priduria, kad buhalterė buvo jos močiutė, kuri tikrai nenuliūdo, kad darbą perėmė kita profesionalė.
„Ji sakė: pagaliau, nes irgi jautė, kad negali atsakyti mums į klausimus. Tai dabar turime naują buhalterę, naują sistemą, perėjome iš suminės į kiekinę, darėmės inventorizaciją, kad suprastume viską, darome daug visokių perskaičiavimų. Anksčiau nieko nedarėme iš tikrųjų, o dabar pradėjome daryti ir analizes, analizuoti mėnesius, sugrįžtame atgal bent jau metus, kad matytume prognozes ir tendencijas“, – pastebėjo J. Grigonienė.
O su finansais, kaip sako ji, tikrai buvo problemų: „Pas mus labai platus asortimentas – 1500 skirtingų prekių. Nebuvo taip, kad kiekvieno daikto savikainas tiksliai suskaičiuotume. Būdavo suskaičiuojame tam tikros kategorijos prekes ir pritaikome pagal tai. Darbo laiką įvertindavome, bet sandėliavimo, saugojimo ar užlaikymo daug niuansų neįvertinome tikrai. Ir čia akademijoje mums pasakė, ką reikia apžvelgti ir kaip pasižiūrėti. Labai fainas buvo su mentore iš „Uoga uoga“ įmonės susitikimas, tai ji parodė, kaip ji tą daro, parodė, kokias ataskaitas darosi, kaip stebi, ką keičia, kaip keičia, pagal ką keičia. Tai bandome dabar įsivesti tai pas save. Dabar turime daug daugiau atsakymų.
Aš suprantu dabar, sakykime, kodėl mes skiriame tam laiko, į ką reikia labai orientuotis. Išsiskirstėme pardavimų kanalus, matome jų situaciją. Dabar šiek tiek aiškiau, ką daryti ir kur yra didžiausios problemos. Labai laukiame marketingo, rinkodaros temos ir labai tikimės, kad ji bus tas varikliukas, kuris duos galutinį tašką, kaip čia tuos pardavimus mums auginti. Pardavimai, žinomumas, rinkodara, komunikacija yra „darau, kaip moku“, bet žinome, kad nemokame. Labai tikimės, kad išmoksime, nes kol „eina“ verslas, darome taip, kaip išeina, bet kai jis sustoja, tada supranti, kad jau kažkas negerai ir reikia ieškoti kažkokios pagalbos, kažkokių žinių, kažką keisti“, – šypteli ji.