Ši verslo valdymo sistema turi savo biurus Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Mūsų šalyje įmonės atstovybei vadovauja Indrė Liutkevičienė. Kažkada ji pati naudojosi šiuo IT sprendimu kaip klientė, o įvertinusi šios sistemos privalumus su partneriais inicijavo biuro įsteigimą Lietuvoje.
Kaip dviejų pašėlusių draugų įkurtas startuolis virto visame pasaulyje naudojama verslo valdymo sistema? Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria smulkieji verslai? Kodėl specialistė sako, kad visiems bus tik geriau, jei verslams Lietuvoje vadovaus finansų subtilybes suprantantys vadovai? Apie tai I. Liutkevičienė ir sutiko pasikalbėti.
Du draugai tikėjo savo idėja
Šios bendrovės gimtinė – Estija. I. Liutkevičienė pasakoja, kad du įmonę įkūrę draugai anuomet dirbo didžiausioje Baltijos šalių informacinių technologijų bendrovėje. Abu jie užėmė vadovų pareigas, tačiau savo gyvenimo aistrai – programavimui – tuo metu laiko nebeturėjo.
„Vienam įmonės padaliniui atsirado skubi būtinybė pakeisti turimą „ERP“ sistemą. Tačiau reikėjo specifinių funkcijų, o jų neturėjo nei viena rinkoje esanti sistema. Būtent tai tapo tikruoju katalizatoriumi kurti naują sistemos prototipą. Būsimi „Directo“ įkūrėjai nusprendė tai padaryti patys ir nieko nelaukę ėmėsi darbo. Taip, neįtikėtinu greičiu buvo sukurtas būsimos sistemos prototipas, kuris daugeliu atžvilgiu pasirodė revoliucinis“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, sistemos kūrėjai greitai suprato, kad jų prototipas – išskirtinis. Tuomet jie nieko nelaukę pateikė atsistatydinimo prašymus ir įkūrė savo įmonę tam, kad ir toliau galėtų vystyti bei pardavinėti sukurtą produktą.
Klientai greitai įvertino sistemos privalumus
Lietuvos padaliniui vadovaujanti I. Liutkevičienė sako, kad naujai įkurtos įmonės veiklos pradžia lengva nebuvo. Bendrovė išgyveno tiek pakilimų, tiek ir nuosmukių.
„Tačiau, laimei, pavyko labai greitai susirasti klientų ir pradėti ilgą organinio augimo kelią. Žinoma, prireikė kelerių metų tol, kol buvo sukurtas tikrasis verslo modelis. Tačiau svarbiausia tai, kad klientai sistemą įvertino gerai, ji įmonių kasdienį darbą darė efektyvesnį, leido supaprastinti verslo procesus ir lengvino užduočių atlikimą“, – pasakoja pašnekovė.
Anot vadovės, sukurta sistema ilgą laiką neturėjo jokio pavadinimo, nors jau buvo naudojama klientų. Tačiau, bėgant laikui, buvo pasirinktas įsimenamas ir lengvai tariamas pavadinimas.
Dalis įmonių atsilieka diegiant naujas technologijas
Kaip ir visi verslai, I. Liutkevičienės vadovaujama įmonė susiduria su tam tikrais iššūkiais. Anot jos, šiuo metu bene visų verslų atstovus neramina geopolitinė padėtis ir su tuo susijusios rizikos.
„Taip pat yra ir technologinių momentų. Dalis įmonių atsilieka diegdamos naujas technologijas, kurios yra gyvybiškai svarbios konkurencingumui. Procesų skaitmenizavimas ir automatizavimas tampa būtini, tačiau ne visos įmonės yra tam pasirengusios“, – teigia pašnekovė.
Ji sako, kad įmonės vis labiau tampa priklausomoms nuo skaitmeninių sprendimų, todėl didėja ir kibernetinio saugumo pavojaus rizika. Tam, kad organizacijos išliktų saugios, reikalingos investicijos, o nedidelėms įmonėms neretai tam trūksta išteklių.
Finansų žinios padeda išlikti konkurencingiems
Įmonei vadovaujanti specialistė įsitikinusi – būtina gebėti analizuoti ir vertinti finansinius veiklos rodiklius. Būtent tai leidžia vadovams priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų, sąnaudų valdymo, plėtros galimybių.
„Finansų žinios padeda verslams išlikti konkurencingiems, leidžia pagrįstai nustatyti kainodaros strategijas, optimizuoti veiklos sąnaudas, valdyti pinigų srautus. Tai ypatingai svarbu mažiems verslams“, – teigia įmonės vadovė.
Taip pat, ji pabrėžia, verslai turi gebėti laikytis įvairių mokesčių ir finansinės atsakomybės įstatymų. Dėl šios priežasties finansinės žinios padeda įgyvendinti mokestinius reikalavimus, išvengti baudų ir panašių iššūkių.
Finansinis raštingumas padeda kurti ilgalaikes strategijas
Tarptautinės įmonės Lietuvos biurui vadovaujanti I. Liutkevičienė sako, kad finansinis išprusimas laidžia optimaliau valdyti turimus finansinius išteklius.
„Tik turėdamas žinių, gali suprasti, kada ir kiek investuoti į technologijas, plėtrą, rinkodarą ar darbuotojų tobulinimą. Supratimas apie finansus, pelningumo rodiklius ir investicijų grąžą padeda verslui sukurti ilgalaikes strategijas. Šios žinios leidžia analizuoti rinkos tendencijas ir įvertinus galimybes plėstis“, – nurodo ji.
Pašnekovė įsitikinusi, kad verslų atstovai, kurie gerai išmano finansų sritį, gali geriau numatyti ir valdyti finansines krizes ar susidoroti su ekonominiais svyravimais. O juk tai padeda užtikrinti finansinį stabilumą ir tvarų augimą net per ekonominius nuosmukius.
Vertina galimybę gilinti žinias
Pašnekovė sako, kad ji yra žmogus, kuris siekia ir nori nuolat mokytis bei tobulėti. Būtent dėl šios priežasties ji, kaip įmonės atstovė Lietuvoje, pasinaudojo galimybe su „Swedbank“ banko finansų profesionalais pasikonsultuoti apie finansų valdymą.
„Diegdami verslo valdymo sistemą savo klientams labai daug su jais kalbamės apie finansus. Dėl šios priežasties finansinių žinių gilinimas tiek man asmeniškai, tiek ir visai mūsų komandai yra labai svarbus. Tuo tarpu „Swedbank“ konsultacijos suteikė labai gerą progą pasižiūrėti ir paanalizuoti mūsų įmonės finansus, pasigilinti į pajamų ir sąnaudų struktūrą, kaštų centrus“, – džiaugiasi I. Liutkevičienė.
„Šį mėnesį gavome septintą „Gazelės“ apdovanojimą, kuris skiriamas sparčiausiai Lietuvoje augančioms įmonėms. Labai džiaugiuosi įmonės pajamų augimu, tuo pačiu suprantu, kad tik pelninga organizacijos veikla suteikia galimybes toliau investuoti ir tobulėti tam, kad su mūsų komanda galėtume atliepti besikeičiančius klientų poreikius “, – sako vadovė. Visų smulkių verslų atstovams I. Liutkevičienė linki drąsos, noro ir įkvėpimo mokytis.