Tapo šeimos verslu
Šakių rajone, Lukšių kaime, gyvenantis T. Bybartas pasakoja, kad visa šlepečių siuvimo istorija prasidėjo nuo jo sesers – ji pradėjo siūti šlepetes sau ir artimiesiems. „Vieną dieną sakau jai: darykime iš to verslą. Taip viskas ir prasidėjo“, – pasakoja pašnekovas.
Iš pradžių savo gaminama produkcija šeima prekiaudavo turguje, paskui išvyko ir į Kaziuko mugę. Dabar pagrindinė prekyba vyksta elektroninėje parduotuvėje daugiausia Lietuvoje, tačiau ateityje norėtų plačiau pasiekti ir užsienio šalių rinką.
Tadas pasakoja, kad sesuo šiuo metu drauge nebedirba, turi kitą veiklą, o jis šlepetes siuva pats, padeda mama ir dar viena darbuotoja. „Siuvu nuo mažens, tad man tai – ne problema. Aš ir megzti, ir nerti moku. Kai reikia, ir drabužius susisiuvu, anksčiau esu ir kojines nusimezgęs, ir servetėles megzdavau, ir kitus dalykus“, – dalijasi T. Bybartas.
Paklaustas, ar tai yra vienintelė jo veikla, pašnekovas sako, kad kartą ar du per metus dar išvyksta į Norvegiją draugui padėti remontuoti technikos.
„Lietuvoje esu žinomas kaip siuvėjas, šlepečių gamintojas, o Norvegijoje aš esu technikos mechanikas. Vykstu ten padėti norvegui draugui. Nelabai turi, kas galėtų sutaisyti kai kurią techniką. Tą gebėjimą remontuoti turiu iš savęs, tai yra mano pomėgis“, – pasakoja Tadas ir priduria, kad pats remontuoja ir savo turimą techniką, transporto priemones, tarp jų – ir tris motociklus, kuriais dalyvauja žiedinėse lenktynėse.
Gali pritaikyti kiekvieno pėdai
Pasiteiravus, kodėl atrodė, kad būtent šlepetės bus gera verslo gysla, T. Bybartas sako, kad, jo nuomone, trūko įmantresnių šlepečių, visos anksčiau matytos atrodė nuobodžios. „Man atrodė, kad šlepetes galima personalizuoti, būtent šis faktas labiausiai ir patiko. Todėl ir pradėjau tokį verslą“, – sako pašnekovas.
Paprašytas įvardyti, kuo ypatingas kuriamas produktas, T. Bybartas pirmiausia išskiria rankų darbą ir išskirtinį padą: „Visų pirma – tai lietuvių rankų darbo gaminys. Kaip pagrindinį dalyką išskirčiau padą. Jis yra lankstus, todėl labai gerai masažuojasi pėda, ne taip šalta. Taip pat ir tai, kad šlepetes galime išsiuvinėti pageidaujamu užrašu ar aplikacija, naudodami siuvinėjimo stakles.
Dauguma šlepečių yra lipintos klijais, o mes savosiose nieko neklijuojame, tik siuvame. Jei šlepetės yra pasiūtos, vadinasi, jas galima ir skalbti, jos šito nebijo. O klijai anksčiau ar vėliau atsiklijuoja.“
Pajuokavome, kad siuvamos šlepetės – visiems metų laikams, nes joms naudoja odą, vilną, medvilnę, liną: „Kokybiškos šlepetės turi būti pagamintos iš kuo natūralesnių medžiagų, – teigia pašnekovas ir priduria: – Siūlai, apvadas, padui naudojama medžiaga yra pagaminti Lietuvoje, kitus audinius irgi perkame čia, bet jie yra atvežtiniai.“
Paklaustas, ką įvardytų kaip savo konkurencinį pranašumą, nes šlepečių šiandien tiek internetu, tiek fizinėse parduotuvėse galima įsigyti įvairių, T. Bybartas sako, kad vienas pagrindinių – jog šlepetes gali visiškai pritaikyti žmogaus pėdai ir, išlaikydami savo dizainą, patenkinti kliento norus dėl apipavidalinimo:
„Galime padaryti tokį dydį, kokio žmogus nori. Pavyzdžiui, jei pėdos yra problematinės, tarkime, labai plačios, galime pasiūti šlepetes tokiai pėdai, galime padaryti vieną didesnę, o kitą mažesnę. Ir, aišku, galime išsiuvinėti kokį tik nori logotipą ar užrašą. Šito praktiškai daugiau niekas Lietuvoje ir nedaro.“
Siuvo šlepetes Saboniams
Tado siūtomis šlepetėmis džiaugiasi ne tik namiškiai, bet ir giminės, draugai. Sako ne itin dažnai jiems jas bedovanojantis, bet viena ar kita proga su įdomesniu užrašu dar pasiuvantis.
Kiek per tuos metus prisiuvo namams skirto apavo, T. Bybartas teigia neįsivaizduojantis, bet jau būtų galima skaičiuoti tūkstančiais. Kalbėdamas apie užsakymus pašnekovas pasidalija, kad kartą viena įmonė užsakė pasiūti 240 porų šlepečių, o vienas asmuo Kalėdų proga artimiesiems ir draugams užsisakė 60 porų.
Tadas metro ilgio šlepetes yra pasiuvęs ir Jurbarko milžinams Jurgiui ir Barkui, iš kurių vardų pagal legendą ir gimė miesto pavadinimas.
Tačiau bene netikėčiausias klientas, pasirodęs ant jo namų slenksčio, buvo Lietuvos krepšinio legenda A. Sabonis. Tiesa, tąkart Tadas jo paties nesutiko, nes buvo išvykęs.
„Kažkada manęs radijo žurnalistai yra paklausę, kokio savo svajonių kliento norėčiau sulaukti. Atsakiau, kad Arvydo Sabonio. Klausė, kodėl norėčiau, kad būtent jis nešiotų mano siūtas šlepetes? Atsakiau, kad jo pėda didelė ir niekur kitur tokių negaus, – šypsodamasis pasakoja pašnekovas.
– Praėjo kokie dveji metai, grįžtu namo, žiūriu, padėtos kažkieno šlepetės. Sesers dukros klausiu, iš kur jos. Sako, Arvydo Sabonio. Maniau, kad iš manęs šaiposi, nepatikėjau. Klausiu, ar išvis žinai, kas jis toks? Sako, aišku, kad žinau. Buvau lengvam šoke. Jis tiesiog mus susirado internete, net neskambino, sėdo ir atvažiavo. Atvežė savo šlepetes – ten buvo ugsai, bet jam per maži, norėjo, kad pagamintume didesnes. Pagaminome tokias, kokių norėjo.“
T. Bybartas pasidžiaugia, kad atsiimti pasiūtų šlepečių A. Sabonis irgi atvažiavo pats, tad tąkart jau turėjo progą su juo ir įsiamžinti.
Paklaustas, ar krepšininkas turėjo kokių nors specialių pageidavimų, pašnekovo teigimu, jų buvo vienas – vienai pėdai padaryti aukštesnę keltį. O pasiteiravus apie dydį, Tadas sako, kad iš vienos A. Sabonio šlepetės išeitų pasiūti moteriškų porą.
„Arvydo kojos dydis 54, kad įsivaizduotumėte, tai yra 35 cm. Iš vienos tokios šlepetės turėtų išeiti 40 dydžio moteriškų šlepečių pora“, – dalijasi pašnekovas ir užsimena, kad, be užsakytosios, dar vieną porą šlepečių A. Saboniui pasiuvo dovanų: „Ant jų išsiuvinėjau „Sabas“.“
Pasiteiravus, ar yra tekę siūti šlepetes ir kitiems žinomiems žmonėms, T. Bybartas sako, kad daugiausia prekė užsakoma internetu, tad ten pavardžių nesužiūri, bet šlepetes broliui buvo užsakiusi ir A. Sabonio dukra: „Socialiniuose tinkluose esu matęs, kad su mūsų šlepetes buvo įsigijęs Mantas Stonkus. O pastarąjį kartą šlepetes buvo užsakiusi A. Sabonio dukra savo broliui Domantui. Kaip tik siuvau tokios violetinės spalvos, kaip jo komandos „Sacramento Kings“ apranga.“