Išbalansuoja net nedideli dalykai
Mažiems verslams sudėtinga planuoti pajamas, ir tai verslininkas sako pajutęs jau pirmais veiklos metais.
„Tarkime, metų pradžioje planuoji jų pabaigoje turėti milijoną eurų pajamų. Tačiau naujokui įeinant į rinką sunku nuspėti, kaip seksis. Rėmėmės knygose teikiamomis teorijomis ir skaičiavimais. Vis tik jau įpusėjus metams pamatėme, kad ne taip lengvai pinigai ateina. Tikslų nekeitėme, tačiau bandėme viską maksimaliai spausti, keisti strategijas“, – dalijasi įmonės direktorius.
Jis pastebi, kad mažoje įmonėje daug ką gali lemti iš pažiūros nedideli veiksniai – tarkime, vieno darbuotojo išėjimas. Korporacijoje vieno žmogaus netektis nėra taip skaudžiai jaučiama kaip mažoje įmonėje, kurioje dirba 7 žmonės.
„Kol randi kitą drabuotoją, kol jis adaptuojasi, pripranta prie kolektyvo, praeina trys mėnesiai. Specialisto išėjimas labai atsiliepė. Na ir pakeistą strategiją per pusmetį nėra lengva įgyvendinti. Viskam reikia laiko“, – sako Ribakovas, svarstantis, kad naujoms strategijoms įvesti ir naujiems tikslams pasiekti, mažam verslui reikėtų metų.
Paslaugų buvo per daug
Po pirmais metais nepasiektų planų antraisiais įmonės siekiai tapo daug realistiškesni – pasiekti 200 tūkstančių pajamų. Verslininkas mano, kad ambicijos versle reikalingos – pasiekus tam tikrą tikslą jis keliamas dar didesnis, samdoma dar daugiau darbuotojų ir taip einama į priekį.
Verslo akademijoje Ribakovas norėjo sustiprinti žinias apie finansų valdymą, jų atsiperkamumą žvelgiant per specialisto prizmę.
„Mes parduodame paslaugą ir norėjosi žinoti, kaip apskaičiuoti, ar atsiperka, tarkime, programuotojas, projektų vadovas, o taip pat rūpėjo eksporto klausimai. Tačiau Verslo akademijoje paaiškėjo, kad aktualių klausimų yra ir daugiau – tarkime, kad reikia išgryninti paslaugą, nes jų tiesiog buvo per daug. Nuo to ir pradėjome“, – dalijasi Ribakovas.
Jis pasakoja, kad įmonė iš pradžių teikė, ko gero, visas su skaitmena susijusias paslaugas: kūrė appsus, teikė išorinio marketingo vadovo paslaugos ir kitka.
„O dabar tapome skaitmeninės reklamos specialistais, kuriančiais tiktokui, LinkedInui, feisbukui, google ads. Išsigryninimas padėjo pritraukti gerų specialistų, taip pat padaugėjo klientų užklausų“, – pastebi.
Konsultacijų metu verslininkui tapo aišku ir tai, ko ateityje galėtų prašyti investuotojai, jei norėtų jų prisitraukti. „Jei norime didinti apimtis, reikia specialistų. O geri specialistai kainuoja. Tačiau net ir turint gerus specialistus nereiškia, kad iškart paimsime didelius prekinius ženklus ir galėsime dirbti. Lietuvoje yra didelė konkurencija ir pirmiausia reikia rinkoje įsitvirtinti, įrodyti, kad gali ir kad padarysi – tada ateis ir didesni klientai“, – teigia.
Leisti veikti komandai
Verslo akademijoje Šarūnas sako gavęs ir tokių patarimų, kurie praverčia formuojant komandos branduolį, bendraujant su darbuotojais. Sako, nustebęs, kad net klausimo pateikimas darbuotojui gali radikaliai pakeisti situaciją: kai vietoj „Kodėl nepadarei šios užduoties?“ pasiteirauji „Kokia buvo to priežastis? Ar galėčiau būti kažkuo naudingas?“ ar „O gal kolega žino atsakymą į tau iškilusį klausimą?“.
Lygiai taip pat vertingas ir gautas patarimas, kad jei darbuotojas netinka komandai kaip žmogus, netinka jo vertybės, būdas, su juo reikia atsisveikinti kuo greičiau.
„Būdamas Verslo akademijoje taip pat supratau, kad nereikia stresuoti dėl visų dalykų, kai, tarkime, versle kažkas nesiseka ar panašiai. Reikia leisti komandai veikti, o pačiam atsitraukti ir pastebėti iš šono, kaip viskas vyksta. Neskubėti įsikišti, nes šitaip nebus augimo. Patys žmonės turi jausti atsakomybę, patys gebėti priimti sprendimus. Tai yra ir vienas artimiausių mano tikslų – leisti komandai tvarkytis pačiai“, – sako įmonės „Rocket Science Baltics“ direktorius.