Iš pradžių buvo tik hobis
P. Riauba sako, kad pats visada daugiau nei įprastai domėjosi kompiuteriais bei bendrai informacinėmis technologijomis, tad toks verslas jam pasirodė įdomus: „Kai gavau pirmąjį asmeninį kompiuterį, iš karto pradėjau gilintis į jo vidinius procesus, juos perpratęs pažįstamiems sutvarkydavau bėdas, susijusias su operacinių sistemų gedimais ar programomis. Taip pat esu įgijęs informacinių technologijų specialybę. Nors, kaip minėjau, apie kosmetiką žinojau minimaliai, tačiau pats elektroninės parduotuvės (o jų Lietuvoje dar nebuvo daug) vystymas labai sužavėjo. Taip pat ir tai, jog patys produktai buvo profesionalūs, kokybiški bei glaudžiai susiję su estetika.“
Septynerius metus ši veikla jos vadovui buvo daugiau kaip hobis šalia kitų veiklų. Reikšmingiau išvystyti verslą trūko žinių bei finansų. Esminis lūžis, paskatinęs pasirinkti e. komerciją kaip pagrindinę veiklą, įvyko padirbėjus reklamos agentūroje, kuri suteikė galimybę pažinti rinkodaros bei reklamos subtilybes iš vidaus.
Pandemija – verslo proveržio metai
„Tais pačiais metais pajutęs, kad turiu sukaupęs pakankamai žinių, atsisveikinau su darbu agentūroje, įregistravau įmonę „Garbanė“ ir atidariau pirmąjį fizinį prekių atsiėmimo punktą, kuris, deja, buvo mažai orientuotas į klientą, – Vilniaus senamiesčio nedidelės gatvelės vidiniame kieme, pusrūsyje, o tai reiškė, kad punktą buvo sunku rasti, logistika nepatogi“, – prisimena P. Riauba.
Iš pradžių „Garbanė“ buvo tik elektroninė parduotuvė. Po įmonės įsteigimo praėjus metams atidaryta fizinė parduotuvė, kurioje buvo galima ne tik atsiimti savo užsakytą produkciją, bet ir gyvai apžiūrėti asortimentą, išsirinkti tinkamas prekes. Šis sprendimas gimė natūraliai – didėjant paklausai bei klientų ratui, didėjo poreikis daugiau prekių sandėliuoti vietoje, kad greičiau galėtumėme išsiųsti užsakytas bei dirbti produktyviau.
„Mūsų proveržio metai, kaip ir daugumai kitų e. prekybos įmonių, buvo 2020-ieji, tai yra pandemijos pradžios metai. E. prekyba bendrai, o kartu ir mūsų verslas, šoktelėjo į viršų, tad galėjome ne tik išsiplėsti, padidinti prekių asortimentą, bet ir dukart išauginti mūsų komandą“, – įmonės sėkme džiaugiasi vadovas.
Stiprybės ir iššūkiai
P. Riauba, paklaustas, kurioje srityje verslas šiandien jaučiasi stipriausiai, nedvejodamas atsako, kad tai – prekių asortimentas, kurį gali pasiūlyti klientams, kokybiškas klientų aptarnavimas bei nuoširdus sąžiningumas tiek su verslo partneriais, tiek su klientais.
Į klausimą apie šiandieninius iššūkius P. Riauba atsako, kad, kol nesi savo rinkos lyderis, spragų gali atrasti kiekviename žingsnyje: „Dažniausiai atrodo, jog smulkiojo verslo didžiausi iššūkiai susiję su vidiniais finansais arba apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau tai turbūt yra pasekmė tinkamai nesilaikant pagrindinių verslo taisyklių. Iki šiol dažniausiai su iššūkiais dorojamės iš pajautimo, kuris ateina per asmeninės patirties prizmę.“
Per mažai laiko strategijoms kurti
„Niekada artimoje aplinkoje neturėjau draugų – sėkmingų verslininkų, kurie galėtų patarti ar kitaip daryti įtaką verslo sėkmei, todėl daugumą sprendimų tekdavo priimti labiau iš savo nuojautos. Neretai tos nuojautos nuvestam tekdavo apsisukti ir įdėti dvigubai daugiau pastangų ar lėšų, kad bent jau būtų galima grįžti į buvusią poziciją“, – prisimena P. Riauba.
Pirminė jo, kaip vadovo, strategija buvo paprasta – pasiūlyti gerą produktą, stengtis būti matomiems internete, kai to produkto kam nors prireikia, būti kiek įmanoma paslaugesniems klientui bei gavus užsakymą jį įvykdyti kuo operatyviau.
„Į konkurentus pradžioje žiūrėjau iš labai keistos perspektyvos ir gan suasmenintai, vėliau požiūris keitėsi ir supratau, jog sveika sąžininga konkurencija yra gerai, ji padeda pasitempti ir neužmigti.
Bėgant metams, po truputį mokantis tiek individualiai, tiek vienokiuose ar kitokiuose kursuose plėtėsi ir supratimas apie verslą, tačiau visada didesnį dėmesį skirdavau vidiniams taktiniams procesams spręsti, o ne strateginiams klausimams. To turbūt labiausiai ir trūksta iki šiol. Per tiek metų buvo pridaryta begalė klaidų, tačiau labai svarbu iš jų pasimokyti ir nekartoti“, – įsitikinęs P. Riauba.
Įmonės vadovas sako, kad pagrindinės įvardintos strategijos laikosi iki šiol, tačiau didėjant verslo apimčiai plečiasi ir strategijos apimtys. Tiesa, pripažįsta, kad vis dar per mažai laiko skiria strategijoms kurti, mat didžiąją laiko dalį atlieka kasdienius taktinius darbus.
Po paskaitų ir susitikimų su mentoriumi – daugiau aiškumo
„Kartkartėmis mėgstu iškelti sau naujų asmeninių iššūkių, priverčiančių išlipti iš komforto zonos, o ši akademija gali padėti patobulėti kaip verslo vadovui, įpūsti naujos motyvacijos tiek man, tiek visai įmonės komandai, – P. Riauba įvardino priežastį, dėl kurios nusprendė pabandyti dalyvauti „Swedbank“ organizuojamoje smulkiojo verslo akademijoje „Kiekvienas gali“. – Pernai matydamas informacinius pranešimus ar straipsnius iš šios akademijos pagalvodavau, jog visai norėčiau čia patekti, bet šiek tiek gąsdino tiek asmeninis viešumas, tiek nuolatinis laiko trūkumas. Šiemet išvydęs jau pagalvojau šiek tiek kitaip: kada, jei ne dabar, kai verslui labai reikia naujo proveržio, o ir pačiam – naujo iššūkio.“
Patekęs į dešimtuką atrinktų smulkiojo verslo įmonių, akademijoje verslininkas ne tik klauso paskaitų, bet ir džiaugiasi jam paskirtu mentoriumi: „Povilas Petrauskas, kaip koučingo specialistas, turi išsiugdęs gebėjimą įsiklausyti, į problemą pažvelgti visiškai kitu kampu, nei pačiam atrodo, o tai priverčia susimąstyti ir veikti visiškai nestandartiškai ar įprastai.“
Įmonės vadovas pastebėjo, kad jau po pirmųjų paskaitų bei susitikimų su mentoriumi pradėjo ryškėti neišlukštentos problemos versle: „Jaučiausi labai pavargęs nuo bandymų jas tvarkyti, nežinojau tinkamo kelio, o tik mėginau atrasti. Šiuo metu akademijoje įgyjamos žinios labai padeda iš karto eiti tinkamu keliu, tai suteikia motyvacijos. Pavyzdžiui, visada atrodė, jog verslas sukasi pagal asmenines vertybes, kurios lyg ir aiškios, ir sukasi galvoje, tačiau viskas tampa aiškiau ir efektyviau, kai tas vertybes išsigrynini ir užsirašai. Taip pat tapo aišku, jog darbinių gaisrų gesinimas neturėtų būti kasdienis pagrindinis darbas, – labiau reikėtų kreipti dėmesį į tų gaisrų priežastis bei jas nedelsiant tvarkyti.“
P. Riauba sako, kad jo verslas šiuo metu – lyg ir kryžkelėje, kuomet, atrodo, pasiekė tokį lygį, kai veiklos yra daugiau nei gaunamos naudos. Jau po keleto pirmųjų susitikimų su mentoriumi P. Petrausku bei paskaitų po truputį aiškėja to priežastys – nėra aiškios strategijos, netinkamai sutvarkyti vidiniai darbo procesai. „Dabartinę verslo padėtį palyginčiau su išsiderinusiu instrumentu, – lyg ir groja, bet skamba tikrai ne taip, kaip turėtų“, – sako įmonės vadovas.
Artimiausiuose planuose – susisteminti procesus
Paklausus, kokie artimiausi planai, P. Riauba sako, kad, vykstant darbinės veiklos procesams, iki šiol buvo per mažai sistemingos tvarkos, – viskas labiau vyksta ne pagal kokį nors planą, o iš eigos ir pajautimo, kaip tuo metu atrodo geriausia.
„Susitvarkius procesus, juos susisteminus, aprašius bei to laikantis turėtų ženkliai palengvėti dirbti. Šiuo metu ir bandau tą tvarką įvesti. Po truputį bandau aprašyti procesus, kuriuos reikia sutvarkyti, bei įsivardiju, kaip juos tvarkysiu“, – apie planus kalba įmonės vadovas.
Mokymasis ir tobulėjimas, pasak P. Riaubos, labai svarbu kiekvienam tiek asmeniškai, tiek bendrai kaip komandai: „Labai smagu, kad yra tokia iniciatyva, kuri leidžia ne tik pasimokyti bei atrasti tinkamą verslo kelią, jei esi šiek tiek ar visiškai nuklydęs netinkama linkme, bet ir pasidalinti savo patirtimi, galbūt to tiesiogiai net nesiekdamas, ir pats kam nors padėti ar ką nors įkvėpti.“