Verslauti pradėjo anksti – dar mokykloje
MB „Visur imu“ įkūrėjas ir prekinio ženklo „Shmutke“ savininkas D. Žutautas papasakojo, kad verslauti pradėjo dar pradinėse klasėse. Penktoje šeštoje klasėje jis jau užsiėmė pirkimu, perpardavimu. Anot D. Žutauto, šeimoje pinigų niekada netrūko, tačiau savo poreikiams jis turėjo užsidirbti pats.
„Man sakė: „Viską gali turėti, ką nori, tik pats nusipirk“. Maistu, mokslais buvo pasirūpinta, o nuo keturiolikos penkiolikos metų turėjau sugalvoti, kaip užsidirbti pramogoms“, – šiandien šypsosi D. Žutautas.
Paauglystėje vaikinas pradėjo dirbti tėčio servise, taip pat už keletą eurų perrašinėdavo įvairias muzikos ar vaizdo žaidimų kompaktines plokšteles, dalyvaudavo reklaminėse parduotuvėse rengiamose degustacijose.
„Likdavo reklamuojamų produktų, kuriuos tiesiog atiduodavo. Tai pardavinėdavau juos. Kartais iš jų daugiau užsidirbdavau nei iš paties darbo, juos dalindamas ir vaišindama“, – kalbėjo Darius.
Jis patikino, kad niekada apie tapimą verslininku negalvojęs, tiesiog savo rankose turėjo kortas, kuriomis žaidė. Pasak D. Žutauto, jis visą gyvenimą vadovaujasi tuo, kad jeigu kažko nori, tai turi tą pasidaryti pats. Tačiau tuo pačiu jis neneigia, kad verslininko gyslelę visgi turi: dažnai matąs, kad sujungus kelis dalykus galima gauti geresnį produktą ar paslaugą ir vėliau parduoti tam, kam to reikia.
Paklaustas, iš kur visgi jame prabudęs verslumas nuo mažų dienų, sakė, kad nei tėvai, nei žmonės iš artimos aplinkos su verslu nėra susiję. Anot jo, kartais dėl to apgailestaujantis, nes turėjo galimybės gauti naudingų patarimų, kaip nueiti kelią su mažiau klaidų.
„Būdami jauni sugalvodavom „verslus“, kurie būdavo paprasti ir jų tolimesnės perspektyvos nebūdavo. Todėl einame ilguoju keliu, lėčiau, su daugiau klaidų, bet aš dėl to nestresuoju. Tiesiog taip yra – turi tokias kortas ir su jomis žaidi“, – atviravo pašnekovas.
Postūmis – per brangus kombinezonas
D. Žutautas sako, kad prekinį ženklą „Shmutke“ galima laikyti oficialiu jo startu versle, tačiau tuo pačiu metu pradžioje jis dar dirbęs kitoje įmonėje. Anot jo, tuometiniam vadovui dalis jo savybių patiko, o dalis – ne.
„Nesu excelio tipo žmogus. Esu tas, kuris eina, šneka, ieško sprendimų, o ne nuolat daro tą patį per tą patį. O tame darbe reikėjo ir to, ir to. Man ta pusė sunkiau sekėsi. Iki šiol man tai neįdomu“, – pabrėžė D. Žutautas.
Tačiau, anot jo, ankstesniame darbe jam teko išmokti gamybos pagrindų, susipažinti su elektroninių parduotuvių kūrimu. Atsiradus poreikiui sau pasigaminti daiktų, jis galėjo išnaudoti jau įgytas žinias. O daiktai iš tiesų buvo neįprasti – kombinezonai, kurie Dariui pasirodė per brangūs. Iš pradžių daiktą pasigamino sau, vėliau, kaip įprasta, jo užsimanė draugai ir pamažu norinčių ratas vis plėtėsi. Tuomet D. Žutautui kilo mintis kurti prekės ženklą, kai Lietuvoje mažų arba namudinių prekės ženklų kūrimasis buvo tik prasidėjęs.
Anot Dariaus, paraleliai su kombinezonais startavo ir dar vienas produktas – tai džemperiai, ant kurių pavaizduoti žinomų Lietuvos asmenybių veidai, esantys ant litų kupiūrų. Tuo metu šalyje kaip tik litas buvo keičiamas į eurus. Verslininkas neslepia, kad iki šiol šie džemperiai yra vieni perkamiausių.
Vėliau pasirodė drabužiai su dviprasmybėmis ir verslas toliau vystėsi, tačiau, nepaisant to, pašnekovui prekinis ženklas „Shmutke“ nebuvo pagrindinė veikla, o visą energiją jis atidavė renginių sektoriui.
„Tai buvo šoninis verslas, kuris atnešdavo vyšnią ant torto. Dirbi pagrindinį darbą, o laisvu laiku pakuri, pavaldai elektroninę parduotuvę. Viską, ką užsidirbi, refinansuoji, prapleti sandėlį, sukuri papildomų produktų ir tai po truputį augo“, – apie verslo vystymąsi kalbėjo D. Žutautas.
Pilna koja į savo verslą pašnekovas žengė po koronaviruso pandemijos, o prieš tai jis dar dirbo Saudo Arabijoje kaip kūrybinis direktorius, kol pasaulio neužklupo COVID-19.
Save laiko viešinu vilku versle
Nors D. Žutautui patirties versle netrūksta, tačiau jis save laiko vienišu vilku, todėl nusprendė dalyvauti „Verslo akademijos“ sprinte.
„Turiu komandą, kuri dirba pagal poreikį. Tai yra jeigu vykdomas konkretus projektas, samdausi arba turiu partnerius, su kuriais dalyvaujame visuose gamybos procesuose. Tačiau nėra taip, kad valdyčiau įmonę su penkiais ar dešimt žmonių“, – atviravo Darius.
Jis papasakojo, kad ruošiasi imtis dar vieno iššūkio ir pradeda dar vieną veiklą, kuri jungiasi su prekiniu ženklu „Shmutke“. D. Žutautas ketina dirbti su kitais verslais, kuriant jiems reklaminio tipo drabužius arba tai, kas reikalinga įmonėms, taip pat pats imsis pakuočių kūrimo ir gamybos.
Taigi, anot jo, dalyvavimo „Verslo akademijoje“ tikslas yra susiplanuoti komandos plėtrą, kad galėtų paskirstyti darbus.
„Šiuo metu esu tokioje stadijoje, kai man jau reikia pradėti plėsti komandą. Jau net po kelių pamokų gavau naudingos informacijos, nes ten (red. past. „Verslo akademijoje“) yra mažų verslų, kurie iš dalies susiduriame su panašiomis problemomis. Per daugiau galvų, tos problemos išsisprendžia daug greičiau“, – pabrėžė pašnekovas.
Kokių pamokų išmoko?
„Verslo akademijos“ sprinto dalyviai gauna namų darbų – ne išimtis ir D. Žutautas.
Jo užduotis, susijusi su buhalterija, sunkumų nesukėlė, nes prieš metus verslininkas žengė teisingą žingsnį pakeisdamas buhalterį ir pereidamas į kompaniją, vedančią labiau automatizuotą buhalteriją. Darius detaliau papasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė, kai buhalterija buvo vedama rankiniu būdu, todėl savo prieš metus padarytu sprendimu šiandien labai džiaugiasi. Pašnekovas neslėpė, kad buhalterę teko keisti, nes jie abu judėjo skirtingais greičiais.
„Verslo akademijos“ dalyviui D. Žutautui teko užduotis peržiūrėti ir savo finansines ataskaitas. Taigi kokias išvadas jis padarė?
„Supratau, kad padariau klaidą, nes praėję metai buvo pelningi ir iš pelno nusipirkau įrangą. Žinoma, jai išleidau daugiau nei planavau, nes atsirado papildomų išlaidų. Pavasarį atėjo pelno mokestis, apie kurį šiek tiek buvau pamiršęs“, – šypsojosi pašnekovas.
Anot jo, viena iš pagrindinių verslų problemų ta, kad mėnesio gale dėl įvairių priežasčių tiesiog neturima pinigų.
„Išmokau pamoką, kad dar daugiau reikia atsidėti sau į kuprinę nenumatytiems dalykams. Viena iš priežasčių, kodėl jaučiu riziką samdyti darbuotojus, tai atsakomybės jausmas. Sau gali neišsimokėti atlyginimo: galiu pavalgyti grikius ar pagyventi iš santaupų ir susimokėti paskolą, bet yra darbuotojai, kurie gali pasakyti ačiū, bet aš nebenoriu dirbti, jeigu vėluoja atlyginimas“, – atvirai mintimis dalinosi D. Žutautas.
Jo pastebėjimu, maži verslai susiduria su panašiomis problemomis – tai buhalteriniai klausimai, klientų paieška, kaip planuoti reklamą, kad ji atsipirktų. Pasak Dariaus, pastarasis klausimas jam vis dar neduoda ramybės.
Ilgametę patirtį turintis, bet vis dar verslo subtilybių besimokantis D. Žutautas paklaustas, ar jau yra sau atsakęs, ko reikia verslui, kad jis būtų pelningas, sėkmingas ir augtų, priminė visiems tarsi nerašytą tiesą.
„Labai paprasta pasakyti, bet dažnai sunku padaryti: būti laiku vietoje su teisingu produktu ar paslauga. Tai yra paprasčiausias dalykas. Kita – A – ieškoti, kur žmonėms skauda ir to nėra, B – padaryti geriau nei šiuo metu rinkoje yra daroma. Geriausia, kai žmogus turi pomėgį kažkokiai veiklai ir mato, kaip yra daroma blogiau ar kažko trūksta ir kaip tą produktą arba paslaugą padaryti geresne, patogesne. Tai greičiausiai ir bus viena iš sėkmingo verslo žinučių“, – pabrėžė pašnekovas.
