Idėjų ir žinių sėmėsi internete
Pasiteiravus M. Buivydo, kuo gi tie šviestuvai tokie išskirtiniai, jis kukliai pasakoja, kad jie nėra niekur iki šiol nematyti ir išradimas, kokio pasaulyje nėra. Vis dėlto, jo klientai, veikiausiai, drįstų nesutikti – jo kurti skandinaviško stiliaus dekoratyviniai šviestuvai šiandien šviečia ne vienoje svečioje šalyje. Prekiaujamų šalių sąrašas ilgas, tačiau išskirti vertėtų Australiją, Singapūrą, Izraelį, Tailandą ar netgi Afriką.
„Jie gaminami daug dešimtmečių, proseneliai jau juos gamino, tik anksčiau jie labiau būdavo būdingi šiaurės kultūroms, bet pas mus irgi kažkas panašaus būdavo sovietmečiu, tik visą laiką būdavo labiau brutalistinis stilius, ne toks plaukiantis. O dabar mes vėl grįžtame prie skandinaviško stiliaus šviestuvų, kurie yra užapvalinti, gražūs, stilizuoti“, – pasakoja M. Buivydas.
Nupasakoti šviestuvų dizainą gali būti sudėtinga, tačiau pačios už save kalba jo gaminių nuotraukos. Išties, tai – nėra standartinis, kiekvieno namuose sutinkamas daiktas. Šviestuvus, pasakoja M. Buivydas, jis gamina lazerio ir kompiuterinių programų pagalba. Pastarosios padeda sukurti dizainą, lazeris – iš medžio išgauti detales, kurios vėliau it dėlionė susideda į bendrą kūną ir virsta šviestuvu.
„[Ieškant verslo idėjų, aut. past.] šviestuvai man pasirodė labai graži prekė. Aš atsidariau internetą, pradėjau ieškoti, kokios yra einamos prekės. Tada supratau, kad jeigu kažką gaminti, tai galbūt norėtųsi, kad būtų namams skirta, kas būtų pačiam įdomu. Bet šviestuvai dažniausiai yra iš stiklo, metalo ir visa kita. Ir man atėjo mintis, kad gal yra kažkokie kitokie? Ir pradėjau ieškoti, paieškoje parašiau „mediniai šviestuvai“, o gautuose rezultatuose pamačiau gražų dizainą, supratau, kad juos galima gaminti čia, nereikia nieko siųsti iš Kinijos, kaip dabar įprasta. Vadinasi, galima kontroliuoti visą gamybos procesą ir klientui pasiūlyti patį geriausią variantą, galima būti lanksčiam.
Gimė mintis iš to, kad atsiminiau, jog esu kažką, kažkur matęs. Ir po to, bedarydamas, po kelių metų atsiminiau, kad panašus šviestuvas, tik iš metalo, buvo pas mano močiutę dar sovietiniais laikais. Aišku, stilius kitoks, bet principas toks pat – detalės. Matyt ta mintis iš ten ir gimė. Tai mano verslo pradžia nėra romantiška, kaip kad žmonės būna susapnuoja, bet tokia paprasta, iš pasąmonės atėjusi mintis. Atsimenu, kad močiutės šviestuvas buvo žaliai sidabrinis, jis man iki šiol stovi akyse“, – prisimena pašnekovas.
Idėja kurti savo verslą gimė atsibodus samdomam darbui, o noras kažką kurti savomis rankomis nuolat kirbėjo galvoje: „Taip pabodo, ūkiškai tariant, kad pagalvojau, kaip smagu būtų kažką apčiuopti, pamatyti, pasukti, sukurti pačiam. Jeigu gamini kažką apčiuopiamo, tai pats gali kažką keisti, priešingai nei kažkokią paslaugą, kuri yra neįmanoma arba labai sudėtinga.“ O sukti nuosavo verslo link paskatino ir žmona.
„Prisiklausiau protingesnio už save žmogaus – žmonos, ji sakė: jeigu turi kažkokią idėją, tai eik ir daryk, jeigu nori pakeisti savo sritį, tai eik keisti, tau pavyks, daryk. Ir kažkaip apsisprendžiau daryti šviestuvus, nes juos galima pagaminti pačiam, jie yra projektuojami kompiuterio pagalba, o man su kompiuteriais visą laiką patiko dirbti ir kažką daryti. Tai taip gavosi amalgamacija – fizinio daikto, prieš tai sukurto kompiuteryje“, – pasakoja jis.
Verslas prasidėjo nuo reikiamos įrangos paieškų. Norint pagaminti šviestuvui reikiamas detales, reikėjo ieškoti prietaiso, galinčio jas pagaminti.
„Daug klausinėjausi žmonių, buvau pas vieną pažįstamą, kuris turėjo lazerį, pasakiau, kad turiu tokią idėją gaminti. Jis sakė, kad gera idėja, paklausė, kaip gaminsiu, pasvarstėm, kad tiktų lazeris. Tada jis pasidalino savo žiniomis, kad galiu naudoti vieną programą, patarė pasidomėti internete, ką dar galiu išmokti. Kito žmogaus pasiklausinėjau, kur pirkti medžiagas, jis patarė, kur pirkti fanerą, kur įsigyti dažus. Taip informaciją ir susirinkau.
Tada turėjau užsisakyti lazerinę pjaustyklę, nes mes šviestuvus pjaustome lazeriu. Teko užsisakyti lazerį iš geriausio gamintojo. [...] Po to pradėjau labai daug domėtis, „Youtube“ labai daug informacijos yra – ten galima išmokti viską, ką tu tik nori“, – šypteli jis.
Darbuojasi dviese
Nors įmonė jau veikia nuo 2018 metų, iš pradžių jis pasakoja bandęs gaminti ir kitus produktus, tačiau jau penkerius metus dirba tik su šviestuvas. Atrodytų, kad šis darbas turėtų vykti didžiuliame fabrike, kuriame be perstojo sukasi ne vienas lazeris, o aplink sukiojasi gamybinę liniją prižiūrintys darbuotojai. Visgi, sako M. Buivydas, įmonėje tėra vos keturios rankos – jo ir žmonos.
„Dirbame kartu su žmona. Ji tvarko visus dokumentus, buhalteriją, užsiima internetine sklaida. Tai darbuojamės dviese. Per mėnesį grubiai pagaminame nuo 80 iki 100 šviestuvų. Bet viskas prasidėjo po truputį. Iš pradžių parduodi vieną šviestuvą, po to žiūrėk – jau du. Eina vieneri metai, kiti, nes kai viską darai pats, mokaisi pats, niekas per naktį neužauga. Tai praėjo penkeri metai, kol priėjome šį tašką. Augimas yra numatytas, tiesiog nėra noro prisamdyti 5 ar 10 žmonių, o tik tada ieškoti, kur produktus realizuoti. Mano ir žmonos strategija yra daryti tai, ką dabar turime – aptarnaukime turimus klientus, auginkime klientūrą, o kai pamatysime, kad mūsų nebeužtenka, tada priimkime daugiau, o ne pirmiausia priimkime daugiau, prisigaminkime daug, sumažinkime kainas ir bandykime prastumti.
Mano mintis buvo visą laiką augti po truputį ir žinoti, kad yra klientas, kuris grįžta ir užsakys 5, 6 ar 8 šviestuvus. Yra žmonių, kurie visą namą yra apsišvietę. Dabar vieną žmogų atsiminiau, kuris Alpėse turi viešbutuką, yra nusipirkęs 10 ar 12 šviestuvų – vieną kambarį renovuoja, paskui kitą, vis grįžta, nes kokybė gera, aptarnavimas geras, jis patenkintas. Labai gerai verslo situaciją parodė, kai pas mus buvo kovidas. Iš pradžių visi išsigando, kad niekas nieko neperka, bet pas mane kažkaip viskas išsilaikė. Aišku, paskui jau visi įsivažiavo pirkti internetu, bet pradžioje, kai niekas nežinojo, kai kiti užsidarinėjo, atleidinėjo darbuotojus, krito apyvartos, mano verslas kaip buvo stabilus, taip ir liko, nes buvo ta organinė sklaida – žmonės patys rasdavo, kažkam papasakodavo, ir nereikėjo jokios panikos, kad oi, kas čia dabar bus. Viską išlaikėme“, – džiaugiasi verslininkas.
Galimybės parduoti visame pasaulyje – neribotos
Šviestuvus jis pasakoja pardavinėjantis internetu – per „Etsy“ platformą. Pasiteiravus, ar nesudėtinga pardavinėti ne vienoje rinkoje, o visame pasaulyje, pašnekovas aiškina, kad didelio skirtumo jis nemato – klientai visur nori to paties.
„Pati platforma atsijoja žmones, nes ateina tie, kurie nori kažko nekasdieniško, ir suprantantys, kad tai bus pagaminta ne didelėje gamykloje. Tai klientas jau šiek tiek yra paruoštas. Tačiau iš mano nedidelės patirties kalbant, ar tas žmogus yra japonas, ar australas, visi supranta dizaino kalbą – jie pamato, jiems yra gražu, jie supranta, kad gražiai atrodys jų būste, jie pasiklaus keletos klausimų, tu jiems atsakysi. Nepastebėjau didelių skirtumų, nes visi grožį, matyt, mato panašiai. Kam nepatinka, tam jau nepatinka, bet su tokiais žmonėmis labai daug bendrauti netenka“, – juokiasi šviestuvų kūrėjas.
O ir prekiauti užsienio rinkose šiuolaikiniame pasaulyje, teigia pašnekovas, tikrai nėra sudėtinga. Lietuvoje veikiančios vežėjų kompanijos užtikrina, kad jo gaminiai pasiektų užsienio šalis taip greitai, kaip siunta iš vieno Lietuvos miesto į kitą.
„Pradžioje, kai tik pradėjau, naudojausi Lietuvos pašto paslaugomis. Kaip žinome, jis yra kaip loterija – ar prekė klientą Amerikoje pasieks per penkias darbo dienas, ar per dešimt darbo dienų. Mes žinome ir tai, kad iš Kinijos, pavyzdžiui, iš „Aliexpress“ kokį nors laidą gauname visą suglamžytą į gniūžtę. Aš nenoriu, kad mano prekė taip per pusę pasaulio nukeliautų ir būtų suglamžyta.
Todėl labai pasiteisino siuntas gabenančios įmonės kaip „FedEx“, „UPS“, „DHL“ ir t. t. Dabar su „FedEx“ pagrinde dirbame, tai tikrai padeda verslui. Ateini, sakai, kad nori išsiųsti, nori, kad kokybė būtų gera, jie sako: gerai, tu kol kas mažas, bet štai tau mūsų pasiūlymas, ar tau toks tinka? Gal šiek tiek brangiau nei Lietuvos paštas, bet sakai, kad tinka. Ir jie puikiausiai pristato per 3–5 darbo dienas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, pirmadienį išsiuntėm šviestuvus, trečiadienį jie jau yra Amerikoje pas žmogų“, – patirtimi dalijasi verslininkas.
Kaip ir visur, iššūkių buvo ir kuriant šviestuvus
M. Buivydas pasakoja, kad nors viskas skamba labai gražiai, tikrai verslas neapsiėjo ir be iššūkių. Jie, svarsto jis, būdingi kiekvienam verslui, tad ir jo veiklai tai nebuvo išimtis. Buvo atvejų, kada vėluodavo tiekėjas ar susitarimai užstrigdavo, tačiau verslininkas sako išmokęs svarbiausią pamoka: visada nuoširdžiai komunikuoti ir kalbėti realistiškai. Tik tai, sako jis, padeda susitvarkyti su iššūkiais ir priimti geriausius sprendimus. O pasiteiravus, ar ir jis, kaip dauguma verslo savininkų, dirba 24 valandas per parą, jis ir čia turi, ką patarti.
„Pirmus ar pirmus dvejus metus tikrai teko dirbti vos ne 24 valandas, tikrai daug laiko reikėjo investuoti į pagrindą. Bet po to reikėjo planuotis. Aš asmeniškai nenoriu 24 valandas galvoti apie darbą arba dirbti tame darbe. Jis gauna mano laiko 8–10 valandų ir viskas. Ir užtenka. Man geriau yra atidirbti sąžiningai, po to nedirbti. Vis tiek, kai tu nedirbi, tavo pasąmonė veikia, o kai tu vėl atsidarai kompiuterį, kyla atsakymas, kurio tu ieškojai vakar“, – pasakoja jis, pabrėždamas darbo ir laisvalaikio bei poilsio balanso svarbą.
Visgi, puikiai sėkmingam verslui ir jo veiklai pasitarnauja ir patirties sėmimasis iš kitų. Dėl šios priežasties M. Buivydas dalyvavo „Swedbank“ organizuojamame „Verslo akademijos“ sprinte – koncentruotoje 5 savaičių trukmės mokymų programoje, kur su kitais verslininkais sėmėsi žinių iš patyrusių profesionalų.
„Jeigu žinai, kad bėdos kaip pas visus, bet neturi atsakymo, tai ieškok, gal kiti turės. Labai žemiškas pavyzdys: aš vis tiek kėliau klausimą – o kaip išvystyti tą socialinę sklaidą, socialinius tinklus? Taip, mes darome, stengiamės, o kaip padaryti geriau? Kaip save parodyti klientui? Dalyviai pasidalino savo patirtimi. Tas man tikrai buvo svarbu.
Taip pat mąsčiau, kad galbūt reikėtų šiek tiek pakelti kainas, nes kelerius metus tikrai nekėliau, nors pabrango tiekimas, pabrango detalės, nuoma. Kai prasidėjo akademija, praėjo vienas, antras susitikimas, kur mentorius Povilas sakė pasiskaičiuoti, kad tikrai liktų tiek, kiek reikia, kad turėtume pelną, kuris padėtų suteikti labai kokybišką prekę ir paslaugą savo klientui. Aš pagalvojau, kad teisingai jis sako – aš čia bandau gauti geras kainas savo komponentams, bet gal tiesiog reikėtų pakelti šiek tiek tą kainą, nes tada man viskas atsistato į senas vėžes, aš galiu pirkti tuos komponentus, kurie man patinka, kurie yra geri. Kaip sakant, ne į minusą eiti. Tai pakėliau šiek tiek kainas, klientų, atrodo, nesumažėjo ir visi yra patenkinti“, – keletu naudingų išmoktų pamokų dalijasi jis.
Pasiteiravus, ką jis rekomenduotų pradedančiajam verslininkui, svarstančiam, nuo ko pradėti, kas versle svarbiausia, o galbūt – ar pradėti apskritai, M. Buivydas tvirtai sako: svarbiausia – daug dirbti.
„Vienintelis, kas tikrai šimtu procentų veikia, tai yra darbas, darbas ir dar kartą darbas. Reikia dirbti, jeigu tau nepavyksta – reikia dar labiau stengtis. Reikia nebijoti pabandyti. O paskui reikia suteikti geriausią kokybę, ne tik kokybę, bet ir aptarnavimą. Nes kas pas mus yra svarbu, tai mes ne tik darome gerą produktą, bet tikrai stengiamės kokybiškai aptarnauti.
Pateiksiu pavyzdį. Man prieš kelias dienas parašė žmonės, kurie nusipirko 2021 metais šviestuvą, kraustėsi, bet kabinant naujoje vietoje jis jiems išslydo, nukrito, sulūžo keletas detalių. Jie manęs klausė, ar galiu jiems atsiųsti detales, ar teks pirkti naują šviestuvą. Aš pasakiau, kad sumokėtų siuntimą, o aš pagaminsiu naujas detales, man negaila 3–5 detales atsiųsti. Tada žmogus žino, kad jis nėra pametamas ir po trejų metų jis gali grįžti, o mes jį aptarnausime“, – šypteli pašnekovas.