Savanoriškame ir nemokamame tyrime dalyvauti panoro ne visos kviestos uostamiesčio ugdymo įstaigos. Tik mažoje dalyje į šią iniciatyvą įsitraukusių uostamiesčio mokyklų narkotikų pėdsakų nebuvo rasta.
Šio savanoriško tyrimo tikslas – diegti ir puoselėti mokyklose bei kitose jaunimo įstaigose nepritarimo narkotikų vartojimui idėją ir stiprinti moksleivių atsakomybės jausmą už švarią aplinką nuo narkotikų. Šiam testavimui Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras įsigijo 142 testus. Tyrimas skirtas 11 narkotinių medžiagų nustatymui, o vienu tokiu mėginiu galima tirti du paviršius, t.y. iš viso atlikti 284 vertinimus.
Iš Klaipėdoje veikiančių 37 įstaigų, kurioms buvo pateiktas raštiškas kvietimas dalyvauti narkotinių medžiagų tyrime, jį atlikti pageidavo 12 mokyklų ir pora jaunimo laisvalaikio organizacijų.
Vietos, kuriose būtų imami paviršių mėginiai testams buvo pasirinktos tiek atsižvelgiant į pačių testo dalyvių pageidavimus bei pasiūlymus, tiek vadovaujantis testavimą organizuojančių specialistų rekomendacijomis.
Minėtiems mėginiams paimti dažniausiai parinktos vaikinų ir merginų tualetų rankenos ir palangės, persirengimo kambariai, tam tikrų klasių patalpos, valgykla ir kitos vietos, kur dažniausiai susirenka mokiniai. Kai kuriose įstaigose tirti net teniso stalai.
Pora mokyklų testavimą pageidavo atlikti tik bendrabučių tualetuose ištiriant rankenas ir palanges bei tikslingai pasirinktus gyvenamuosius kambarius.
Iš viso buvo atlikti 234 testai, vidutiniškai apie 20 kiekvienoje įstaigoje. Iš tyrime dalyvavusių 12 mokyklų net devyniose aptikta marihuanos pėdsakų. Erdvių, kur aptikta „žole“ vadinamo narkotinio produkto žymių, skaičius svyruoja nuo 1 iki 14 vietų vienoje įstaigoje. Daugiausia, net 14 atvejų, kur pastebėta šio narkotiko dalelių, buvo mokinių labiausiai pamėgtose ir lankomose patalpose.
Kai kuriose mokyklose jų pačių pageidavimu buvo palikta dar 50 testų.
Nereti marihuanos pėdsakai vaikinų ir merginų tualetuose (atitinkamai 7 ir 3 atvejai), jų rasta prausykloje (1 atvejis), klasėje ant suolų (1 atvejis), jų aptikta ir rūkymo vietose lauko teritorijose.
Nustatyta, kad visose tirtose vietose lauke rasta „žolės“ pėdsakų, tačiau tai padaryta tik 4 kartus, nes testavimo metu paviršius turi būti sausas. Be to, kai kurios įstaigos negalėjo atlikti tyrimų ten, kur rūko mokiniai, kadangi ši veikla vykdoma už mokyklos teritorijos ribų.
„Tokia testavimo programa, organizuojama jau du metus, ne tik padeda nustatyti, ar yra narkotinių medžiagų tam tikroje aplinkoje, tačiau kaip prevencija veikia vien žinojimas, jog mokykloje yra atliekami tokie testai. Pastebime, kad dalis ugdymo įstaigų vengia šių testų manydami, kad tyrimai ar jų rezultatai pakenks jų įvaizdžiui, tačiau kasdienės mokinių aplinkos be narkotikų kūrimas ir puoselėjimas turėtų būti kur kas svarbesnis, nei prestižas. Be to, visi testai yra atliekami anonimiškai, niekur neskelbiami rezultatai su mokyklų pavadinimais“ – kalbėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorė Jūratė Grubliauskienė.
Pristačius 2014 m. atliktų tyrimų rezultatus Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje nuspręsta, jog bus įsigyta daugiau testų.
Planuojama, jog narkotinių medžiagų nustatymo aplinkoje tyrimai ir toliau bus atliekami mokymo įstaigose bei atvirose jaunimo erdvėse.
Be to, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro testais jau pasinaudojo ne tik dalis uostamiesčio mokymo įstaigų, bet ir Klaipėdos vaikų ligoninė, kuri gavo narkotines medžiagas šlapime padedančių nustatyti testų.
Tokius pat testus kaip pastarasis šiemet planuojama nupirkti ir Klaipėdos policijos komisariatui bei vaikų teisių apsaugos tarnybai.