Sulaukia priekaištų
„Deklaruojame, kad Lietuvos prioritetas yra gyventojams kuo patogesnė atliekų tvarkymo sistema, tačiau praktika yra kitokia. Regioninių atliekų tvarkymo centrai šalyje jau yra įrengę per šimtą stambiagabaričių atliekų ir kompostavimo aikštelių, tačiau žmonėms net sunku paaiškinti, kur jos yra, nes neleidžiama įrengti jokių padorių nuorodų“, – problemą įvardijo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas.
Regioninių atliekų tvarkymo centrai (RATC) iš savivaldybių, kurios yra jų steigėjos, nuolat sulaukia priekaištų ir klausimų, kada bus įrengtos nuorodos, padėsiančios gyventojams rasti stambiagabaričių atliekų aikšteles. Tačiau RATC atstovai tik gūžteli pečiais: tai daryti neleidžiama.
Paradoksalu ir tai, kad iki šiol galioja aplinkos ministro įsakymas, kurio RATC yra įpareigoti įrengti nuorodas į stambiagabaričių atliekų aikšteles.
Pasiūlė žymėti „Pramonės zona“
„Aplinkos ministerija reikalauja, o Susisiekimo ministerija neleidžia. Esmė ta, kad Susisiekimo ministerija išaiškino, kad Kelių eismo taisyklėse negali numatyti specialaus kelio ženklo, žyminčio nuorodą į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Ji pasiūlė kelią į tokias aikšteles žymėti informaciniais stendais, o išskirtinais atvejais – kelio ženklu „Pramonės zona“. Taigi, likome nieko nepešę, nors parašėme ne vieną raštą“, – aiškino A. Reipas.
Susisiekimo ministerija išaiškino, jog Kelių eismo taisyklėse negali numatyti naujo kelio ženklo – nuorodos į atliekų tvarkymo aikšteles, nes esą tokio vieningo ženklo nėra Europoje.
Tačiau į interneto paieškos sistemą įvedus užklausą apie kelio ženklus, žyminčius nuorodas į atliekų tvarkymo aikšteles užsienyje, viena po kito pasirodo nuotraukos, kokie kelio ženklai yra Vokietijoje, Skandinavijos, kitose šalyse.
„Esmė ta, kad ir nereikia vieningo ženklo, juk tos aikštelės reikalingos lietuviams, o ne užsieniečiams. Tačiau Kelių eismo taisyklių pakeitimai jau patvirtinti, naujas kelio ženklas jose nenumatytas. Keista, nes yra net tokių kelio ženklų, kurie nurodo, kaip nusigauti į golfo laukus, žirgynus, net radijo stočių dažnį. Atliekų tvarkymo aikštelės juk reikalingos žmonėms, jos įrengiamos atokesnėse vietose, kad nekristų į akis, negadintų vaizdo, todėl be nuorodų jas rasti labai sudėtinga“, – pabrėžė pašnekovas.
Išlaidos būtų didžiulės
Jo žiniomis, Aplinkos ministerijoje šiuo metu rengiamas ministro įsakymo projektas, kuriam įsigaliojus nebebus privaloma įrengti nuorodų į atliekų tvarkymo aikšteles.
„Biurokratai susitarė, kad vienos ministerijos tvarka neprieštarautų kitai, o žmonės palikti likimo valiai. Maždaug – tau reikia atsikratyti atliekų, tu ir suk galvą, ieškok, kur tai padaryti. Todėl gali būti, kad žmonės nevargs, o nebenaudojamas padangas, baldus toliau palikinės prie buitinių atliekų konteinerių ar išmes pamiškėse“, – svarstė A. Reipas.
Ministerijos nurodė, kad RATC gali įrengti nuorodas, tačiau jos turi būti už 70 metrų nuo valstybei priklausančių kelių. Tam reikėtų stendo.
„Paskaičiavome, kad įrengti vieną tokį stendą ir jį išlaikyti per metus gali kainuoti apie 7 tūkst. eurų. Dar reikėtų mokėti nuomą už valstybinę ar privačią žemę. Šios išlaidos gultų ant vartotojų pečių, todėl ir nesiryžtame statyti tokių stendų. Be to, kai kuriose vietose jie atsidurtų tiesiog miške. Taigi, toks siūlymas yra išties nelogiškas“, – dėstė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai.
Problemų nekyla tik prie tų kelių, kurie priklauso savivaldybėms. Jos leidžia pastatyti nuorodas į atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau tokių aikštelių, į kurias galima lengvai rasti kelią, yra tik apie pusė iš visų įrengtų.
Vartotojui svarbiausia – patogumas
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas teigė, kad nuorodas įrengti būtina, tačiau to nereikėtų sieti su kelių eismo taisyklėmis.
„Orientacija turėtų būti į patį vartotoją ir į žmogų, kuriam ta paslauga turėtų būti suteikiama patogiausiu būdu. Atsakingos institucijos turėtų nurodyti, kaip vartotojas patogiai ar trumpiausiu maršrutu nuvažiuos iki atliekų surinkimo aikštelės. Tačiau Susisiekimo ministerija galbūt yra ir teisi, nes iš esmės tai nėra kelių eismo taisyklių norma, nes šis ženklas nėra skirtas vairuotojams. Žinoma, logiškai mąstant be automobilio tas atliekas sunku būtų nugabenti, bet, kita vertus, tai nėra eismo taisyklių reglamentavimo klausimas. Manau, kad aikštelės turėtų būti pažymėtos kitais būdais: žemėlapyje, stenduose, taip pat internete“, - sakė D. Krinickas.
Anot jo, svarbiausia yra aiškumas ir patogumas vartotojui, nes kitu atveju atliekos vėl bus verčiamos į griovius ir paliekamos kiemuose.
„Pirmiausia už ženklinimą atsakingos yra miestų savivaldybės. Be jų žinios tokie dalykai negalėtų vykti ir savivaldybių viena iš funkcijų yra tą sistemą bandyti kurti pas save teritorijoje, nes savivaldybės yra savo teritorijų šeimininkės. O jeigu kalbėtume apie aikšteles, kurias aptarnauja privatus sektorius, čia jau yra tų įmonių atsakomybė. Juk svarbu, kad vartotojai žinotų, kur yra aikštelės ir jiems tai būtų patogu. Visuomenė lėtai reaguoja į bet kokius pasikeitimus, todėl patogumo klausimas vartotojui yra vienas iš aktualiausių. Daug kam kyla klausimas: yra stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė, bet niekas nežino, kur ji yra ir kaip į ją atvažiuoti. Todėl šį klausimą reikia spręsti“, - kalbėjo D. Krinickas.