1. Eismo įvykio metu sužalojamas asmuo, tačiau apie eismo įvykį nepranešama policijai
Pasak Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojo Eligijaus Oršausko, tuo atveju, kai eismo įvykio metu partrenkiamas pėsčiasis, net jei pėsčiasis teigia, kad nebuvo stipriai sužalotas ir neturi pretenzijų kaltininkui, o eismo įvykio dalyviai ketina išsiskirti neregistravę eismo įvykio policijoje, būtina apie eismo įvykį pranešti policijai:
„Patyręs šoką ir būdamas stresinėje situacijoje, nukentėjęs asmuo pradžioje gali nejausti sužalojimų, nors jie ir buvo patirti. Transporto priemonės (TP) vairuotojas, partrenkęs pėsčiąjį, net ir 100 procentų būdamas tikras, kad yra nekaltas, taip pat turi likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos. Jeigu policijai nebus kviečiama į eismo įvykį, po kurio laiko pasišalinęs pėsčiasis gali kreiptis į gydymosi įstaigą, ši informuos policiją, o vėliu kaltininkui gresia nemalonumai: didelė bauda už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, vairuotojo teisių praradimas, kaltininko draudimo bendrovės patirtų išlaidų išieškojimas iš paties kaltininko dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos išmokos.“
2. Eismo įvykis neužfiksuojamas pildant eismo įvykio deklaraciją arba eismo įvykio aplinkybės neaprašomos ir eismo įvykio schema nenubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, arba į eismo įvykio vietą nekviečiama policija
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Kitais atvejais į eismo įvykio vietą būtina kviesti policiją.
Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina. Todėl, pasak pašnekovo, eismo įvykio dalyviams nerekomenduotina išsiskirti tinkamai neužfiksavus eismo įvykio fakto, o tik apsikeitus kontaktais ir paties eismo įvykio fakto fiksavimą atidedant vėlesniam laikui.
„Pavyzdžiui, galima situacija, kai nukentėjęs asmuo sutaria su kaltininku supildyti EĮD ne iškart įvykus eismo įvykiui, bet vėliau. Tačiau vėliau nukentėjusiam asmeniui turimais kaltininko kontaktais nepavyksta susisiekti su kaltininku dėl EĮD užpildymo (eismo įvykio fakto užfiksavimo raštu). Tokiu atveju, tinkamai neužfiksavus eismo įvykio fakto, žala nebūtų atlyginama.
Kita visiškai reali situacija – kai automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje kliudo kitą automobilį, o nukentėjusio asmens (automobilio savininko) vietoje nėra. Pasitaiko nemažai atvejų, kai kaltininkas nelaukia nukentėjusio asmens, o tiesiog užkiša už stiklo valytuvų popierėlį su savo kontaktais. Pirmiausia tokiais atvejais didelė rizika, kad popierėlis neišliks iki pasirodant automobilio savininkui, nes jį gali nupūsti vėjas, jis gali sušlapti ir tapti neįskaitomu ir t.t. Todėl, jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją“, – pataria E. Oršauskas.
3. Eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, dalyvių aplinkos nefiksavimas nuotraukose
Specialisto teigimu, atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą.
„Galimybė nufotografuoti eismo įvykio vietą yra labai svarbi tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiam asmeniui, nes vėliau, tarkim kilus ginčui, būtų daug paprasčiau ginčytiną situaciją išspręsti turint nuotraukose užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, galima palyginti jas su kitais EĮD nurodytais duomenimis. Eismo įvykio nuotraukose be kita ko yra matoma smūgio vieta, transporto priemonių pažeidimai: stresinėje situacijoje eismo įvykio dalyviai iš karto gali ir nepastebėti visų transporto priemonės pažeidimų ar neįvertinti kitų įvykio aplinkybių.
Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas bando apkaltinti nukentėjusį asmenį sukėlus eismo įvykį, o matydamas, kad to padaryti nepavyks, sėda į automobilį ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nukentėjęs asmuo streso būsenoje neįsimena kaltininko automobilio valst. numerio. Gerai, jeigu eismo įvykio vieta filmuojama, nes tuomet yra tikimybė, kad pasišalinusi TP bus nustatyta ir nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Turtinė žala atlyginama tik identifikavus kaltininko vairuotą TP. Nenustačius pasišalinusios TP, žala nebus atlyginta. Todėl fotografavimas telefonu ar kitais įrenginiais gali išgelbėti nuo tokių situacijų“, – įsitikinęs žalų administravimo ekspertas.
4. Netinkamai užpildoma popierinė EĮD
Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Štai E. Oršausko išvardintos pagrindinės popierinės deklaracijos pildymo klaidos:
nenurodoma eismo įvykio data, laikas, vieta;
nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką. Tokiu būdu nukentėjęs asmuo įtraukiamas į neteisėtą veiką klastojant dokumento duomenis;
eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. pašto adresą, todėl kilus klausimams draudimo bendrovė neturi galimybių operatyviai susisiekti su eismo įvykio dalyviais, gauti reikiamos informacijos ir spręsti su žalos atlyginimu susijusių klausimų;
klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos TP valst. numeris;
nesurašoma draudimo informacija;
nenurodomos eismo įvykio dalyvių vairuotų TP susidūrimo vietos, neįvardinami matomi TP sugadinimai;
12 laukelyje nepažymimos faktinės eismo įvykio aplinkybės arba jos nurodomos neteisingos;
nenubraižoma eismo įvykio schema arba nubraižoma schema, kuri yra netiksli, neatitinka EĮD 12 laukelyje nurodytų eismo įvykio aplinkybių;
eismo įvykio dalyviai nepasirašo EĮD 15 laukelyje;
nesant abipusės kaltės, nukentėjęs asmuo pasirašo ir 14 (kaltės patvirtinimas), ir 15 laukelyje, nors turėtų pasirašyt tik 15 laukelyje „Vairuotojų parašai“; kaltininkas nepasirašo EĮD 14 laukelyje.
Anot pašnekovo, pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomuo yra praleistas. Šuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
5. Eismo įvykio kaltininkas laiku nepraneša draudikui, apdraudusiam to kaltininko civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, nepateikia draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytos EĮD ar kito eismo įvykio dalyvių pasirašyto dokumento apie įvykio aplinkybes
Pašnekovo teigimu, draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinat eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti. Be to, jei kaltininkas nepraneša savo draudimo bendrovei per 3 darbo dienas apie įvykusį eismo įvykį, nevykdo šios prievolės, jo draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusio asmens patirtą žalą, turi teisę reikalauti iš kaltininko grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį.
6. Delsiama pranešti apie eismo įvykį, esant ginčytinai situacijai dėl atsakingo asmens arba kaltė priskiriama neteisingai
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas, patikslina E. Oršauskas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę.
Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos. Tarkime, eismo įvykio metu apskaičiuota, kad transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur dydžio žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas patyrė 2 000 Eur žalą. Tuomet, esant abipusės kaltės atvejui, transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur dydžio išmoka, transporto priemonės „B“ valdytojui – 1 000 Eur dydžio išmoka.
Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama – abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.
„Tačiau galima ir blogesnė situacija, kai kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir nėra galimybių sprendimą dėl kaltės laipsnio priimti vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje pvz. nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų. Tokiu atveju, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės“, – perspėja E. Oršauskas.
7. Elektroninė EĮD pildoma ne Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis
Pašnekovas sako, jog pasitaiko atvejų, kai elektroninė EĮD pildoma ne naudojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sukurta programėle draudimoįvykiai.lt, bet pasirenkant kitas internete elektroninės EĮD pildymui skirtas programėles. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., TP markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris) t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Bet to, kaltininkui nereikia atskirai pranešinėti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei. Taip pat teisės aktai reglamentuoja, kad elektroninė EĮD pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.
8. Neteisingos informacijos pateikimas pildant EĮD, kai eismo įvykio kaltininkas vairuoja transporto priemonių junginį su priekaba ar puspriekabe
Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis – priekaba ar puspriekabė – neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis – markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta. Taigi, jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios TP (priekabos, puspriekabės) duomenys, tokia žala nebus atlyginta. Tokiu atveju, žalos administravimo proceso metu, siekiama išsiaiškinti velkančiąją TP, nes šią TP apdraudusi draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta yra atsakingi dėl žalos atlyginimo. Deja ne visais atvejais tai įmanoma padaryti.
9. Klaidingos, netikslios informacijos EĮD įrašymas dėl draudimo, įvykis su ne lietuviškos registracijos TP
E. Oršausko teigimu, pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis – įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris, kaltininką apdraudusios kitos valstybės draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris.
„Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui atveju, kai yra įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valst. numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotą TP. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama. Jei kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valst. numeris nurodomas teisingai, bet nenurodomas kitos valstybės draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris, užtrukta laiko, kol išsiaiškinama kitos valstybės draudimo bendrovė, užsitęsia žalos administravimo ir jos atlyginimo procesas.“
10. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo delsia kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę ar į Biurą tuo atveju, jei kaltininkas sukelia eismo įvykį Lietuvoje ir yra neapsidraudęs
Pašnekovas pažymi, jog rekomenduotina nukentėjusiam asmeniui dėl žalos atlyginimo kaip įmanoma greičiau kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę ar į Biurą net ir tuo atveju, jei policija užregistravusi įvykį ir vykdo tyrimą, nustatinėja kaltininką.