Situacija, regis, tikrai kasdienė ir skubėdamas galimai ne vienas joje pasielgtų lygiai taip pat, tačiau Ramunei istorija baigėsi ne taip, kaip ji tikėjosi – skambučio iš policijos sulaukusiai moteriai teko aiškintis dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.
Kviesti policijos nereikia tik trimis atvejais
Situacijų kelyje pasitaiko išties įvairių – brūkštelėjote kitą transporto priemonę parkuodamiesi, neįvertinot saugaus atstumo ir nespėjote sustabdyti, o gal neprasilenkėte siaurame kelyje. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio žalą kitai transporto priemonei padarėte, kiekvienu atveju pirmiausia turite įsivertinti, ar pakaks užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o galbūt būtina kviesti policiją.
„Pildyti eismo įvykio deklaraciją nekviečiant policijos galima tik tuomet, kai eismo įvykis atitinka visas šias sąlygas – eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys, nėra sužalotų ar žuvusių žmonių, o transporto priemonių vairuotojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko atsakomybės“, – sako LR transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas.
Mūsų jau minėtu Ramunės atveju, kitą automobilį stovėjimo aikštelėje kliudžiusi vairuotoja turėjo sulaukti nukentėjusiojo ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112. Sulaukusi pranešimo, policija imasi veiksmų ieškodama automobilio savininko, o jei susisiekti nepavyksta, užregistruoja eismo įvykį.
Ne vienas vairuotojas papuola ir į kitus skubos spąstus – nenorėdamas trukdyti kitiems eismo dalyviams, iš įvykio vietos patraukia transporto priemonę, prieš tai neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar dėl žalos atlyginimo nusprendžia tartis su nukentėjusiuoju tiesiogiai, nesikreipdamas į draudimo bendrovę.
Deja, paskubėję transporto priemones patraukti iš įvykio vietos, galite sulaukti nemalonios staigmenos. Pavyzdžiui, kaltininkas gali bandyti paneigti įvykio aplinkybes ar nepripažinti savo kaltės, o be eismo įvykio deklaracijos tiesos įrodinėjimas gali būti sudėtingas. Jei transporto priemones vis dėlto reikia nedelsiant patraukti dėl pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš tai E. Oršauskas rekomenduoja užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes nuotraukose ar vaizdo įraše, o tuomet būtinai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes tai – oficialus įvykio faktą pagrindžiantis dokumentas.
Eismo įvykio deklaracija svarbi abiem pusėms. Nukentėjusiam asmeniui tai yra žalos atlyginimo garantas, nes net ir tuo atveju, jei kaltininkas draudimo neturėtų ar dėl skirtingų priežasčių jis negaliotų, žalą nukentėjusiam atlygintų LR transporto priemonių draudikų biuras. Tuo tarpu kaltininkui deklaracija – įrodymas, kad įvykis buvo tinkamai užfiksuotas. Tais atvejais, kuomet kaltininkas nusprendžia atsiskaityti su nukentėjusiu tiesiogiai, atsiskaitymo faktą reikėtų patvirtinti raštiškai, nes nukentėjęs asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl žalos atlyginimo ir teigti, kad kaltininkas jam žalos neatlygino.
Deklaraciją pildykite savo telefone – bus patogiau ir patikimiau
Budrūs būkite ir pildydami eismo įvykio deklaraciją. Kaip pastebi E. Oršauskas, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų deklaracijoje – nenurodyta įvykio data ir laikas minučių tikslumu, svarbus vertinant, ar kaltininko draudimo apsauga iš tiesų galiojo įvykio metu.
„Pastebime, kad dažnai deklaracijose pritrūksta ir kaltininko bei nukentėjusiojo draudimo duomenų – galbūt stresas daro savo, žmonėms tai neatrodo pakankamai svarbi informacija ar eismo įvykio dalyviai neturi reikiamų dokumentų po ranka. Tokiais atvejais svarbu, kad deklaracijoje būtų nurodyti valstybiniai automobilių numeriai, pagal kuriuos informaciją galima patikslinti“, – sako pašnekovas.
Ypatingą dėmesį pildant eismo įvykio deklaraciją reikėtų skirti įvykio aplinkybėms nurodyti, nes prieš išmokėdamas žalą nukentėjusiajam, jas vertins tyrimą dėl kaltės nustatymo atliekantys draudikai ar LR transporto priemonių draudikų biuras. Ir bene svarbiausias dalykas – atkreipti dėmesį į deklaracijos pabaigoje esantį laukelį, kuriuo kaltininkas tvirtina atsakomybę ir jame pasirašyti privalo tik įvykio kaltininkas. Deja, dažnu atveju parašą šioje vietoje padeda abu eismo įvykio dalyviai, o tokiu atveju kaltė gali būti dalinama solidariai per pusę.
Tiems, kurie eismo įvykio metu su savimi turi telefoną, E. Oršauskas rekomenduoja rinktis elektroninę eismo įvykio deklaracijos versiją, kurią rasite puslapyje draudimoįvykiai.lt. Ja naudotis paprasta ir patogu, mat pildyti duomenis galima tiek vienu, tiek dviem skirtingais išmaniaisiais įrenginiais.
„Pildant deklaraciją dviem įrenginiais, kiekvienas vairuotojas užpildys savo duomenis, o platforma, atpažinusi eismo įvykio dalyvių transporto priemones, susies juos į vieną bendrą dokumentą. Be to, visada galėsite peržiūrėti kito vairuotojo užpildytą informaciją ir susitikrinti duomenų atitikimą“, – apie elektroninės eismo įvykio deklaracijos privalumus pasakoja specialistas.
Dar vienas svarbus elektroninės deklaracijos versijos privalumas – žymiai mažesnis nurodomų duomenų kiekis. Jums tereikės suvesti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius, o sistema automatiškai užpildys reikiamą informaciją apie transporto priemonės draudimą, tad duomenys bus patikimesni, o jūs sugaišite mažiau laiko.
Sėkmingai užpildžius ir pasirašius deklaraciją, visi duomenys bus perduoti deklaracijoje nurodyto eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovei, o jūs savo nurodytu el. pašto adresu arba SMS žinute gausite deklaraciją ir kitą naudingą informaciją. Susikūrę paskyrą puslapyje draudimoįvykiai.lt, galėsite patogiai sekti pranešimus apie deklaruotų eismo įvykių administravimo eigą.