Pavasario pradžioje prasidėjus karantinui ir siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, buvo priimti sprendimai, kaip gyventojai privalo elgtis viešojoje erdvėje, kad vieni kitiems nekeltų pavojaus. Kol, pavyzdžiui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rūpinosi su COVID-19 virusu susidūrusiais žmonėmis, pagrindinė Lietuvos policijos užduotis buvo prižiūrėti viešąją tvarką: stebėti parkus, skverus ir daugelį kitų vietų, kur būriuodavosi žmonės.
Viešosios tvarkos užtikrinimas pandemijos įkarštyje
Lietuvos policija buvo viena iš institucijų, kuriai teko bene didžiausias krūvis reguliuojant viešąją tvarką. Policijai įgijus teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus už karantino taisyklių pažeidimus, pasitaikydavo tokių savaitgalių, kai Lietuvoje būdavo užfiksuojama virš 150 pažeidimų.
Vis dėlto, Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pastebi, kad, nors ir pasitaikydavo dienų, kuomet būdavo surašoma nemažai protokolų, žmonės po truputį darėsi vis labiau sąmoningi.
„Būdavo dienų, kai surašydavome nemažai protokolų, tačiau vėliau žmonės suprato, kad reikia laikytis taisyklių dėl savo pačių saugumo, o ne tik dėl to, kad bus gaunama didelė bauda“, – prisimena R. Matonis.
Daugiausia pažeidimų buvo fiksuojama už izoliacijos nesilaikymą, kuomet pareigūnai tikrindavo tam tikras vietas ir jose nerasdavo žmonių, kurie turėdavo izoliuotis. Už saviizoliacijos pažeidimus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmenims grėsė ir vis dar gresia bauda nuo 500 eurų iki 1500 eurų.
Taip pat nemažai pažeidimų buvo fiksuojama dėl būriavimosi ir kaukių apsaugos nedėvėjimo. Vis tik, R. Matonis pastebi, kad policija gyventojų sąmoningumą stengėsi skatinti ne baudomis, o informacijos skleidimu: „Mes pasirinkome tokią taktiką: ne kuo daugiau nubausti, o stengtis informuoti žmones. Tiek ir mes pakankamai aktyviai komunikavome, tiek ir pati policija kūrė nemažai prevencinės medžiagos, kurią platino žmonėms, ir kuri, manau, davė gerų rezultatų.“
Vienas iš didžiausių iššūkių policijos pareigūnams buvo šventinis Velykų savaitgalis – tada reikėjo užtikrinti, kad gyventojai liktų namuose ir nekeliautų iš vienų miestų į kitus. Tą savaitgalį dirbo apie 4 tūkst. pareigūnų, todėl, kaip pastebi R. Matonis, jis buvo išskirtinis.
„Reikėjo uždaryti visą Lietuvą, nebuvo galimas laisvas judėjimas tarp miestų, tai tikrai buvo pakankamai didelis iššūkis ir tam reikėjo pasiruošti. Esame labai dėkingi Šaulių sąjungai, kurie padėjo policijai, taip pat ir Karo policijai, rėmėjams ir savanoriams. Tą savaitgalį tikrai jautėsi žmonių susitelkimas ir didelių problemų nebuvo. Žinoma, piktybinių atvejų pasitaikė, bet didžioji dalis žmonių sureagavo pakankamai gerai.
Niekas labai ir nejudėjo tą savaitgalį. Tie, kurie judėjo, iš esmės irgi buvo geranoriškai nusiteikę ir buvo siekiama, kad nebūtų kažkokia labai griežta kontrolė. Skleidėme žinią, kad pareigūnai būtų labiau sukalbami, geriau nusiteikę, labiau šypsotųsi. Matėme ir tokių įdomių dalykų, kad postuose, kur stovėdavo pareigūnai, žmonės vežė maisto produktų, kavos, arbatos, taigi, jautėme žmonių palaikymą“, – pasakoja Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas.
Lietuvos policijos darbas neliko nepastebėtas ir Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės. Angelų sargų dienos proga ministrė dėkoja pareigūnams už jų pastangas vienu sudėtingiausių Lietuvai laikotarpiu. „Jūs esate tie, kurie gina žmonių teises ir laisves, saugo valstybę, padeda kiekvienam piliečiui ir šeimai. Ne veltui visuomenės pasitikėjimas policijos pareigūnais bei pačia policijos institucija yra vienas didžiausių.
Tačiau tai ne tik garbinga, bet ir nuolatinių pavojų bei iššūkių kupina profesija. Angelų sargų dienos proga Jums, mieli pareigūnai, linkiu stiprybės, sveikatos ir ryžto sąžiningai tarnauti valstybei bei savo sunkiu darbu išsaugoti visuomenės pasitikėjimą“, – sako R. Tamašunienė.
Žmonių atsipalaidavimas kelia naujų iššūkių
Praėjus karantinui reikalavimai sušvelnėjo, todėl ir kontrolė iš policijos pusės šiuo metu nėra tokia griežta, kokia buvo. Tiek policija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kitos institucijos šiandien stebi, kaip žmonės laikosi saviizoliacijos reikalavimų.
Naujausi duomenys rodo, kad saviizoliacijoje yra apie 14 tūkst. asmenų, o į šį skaičių įeina sergantys, sąlytį su sergančiais turėję asmenys bei tie, kurie yra atvykę ar grįžę iš užsienio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus Roko Petraičio pastebėjimu, tokiems skaičiams rastis įtakos turėjo žmonių atsipalaidavimas vasarą.
„Tenka konstatuoti, kad pasibaigus karantinui žmonių atsipalaidavimas visgi turėjo įtakos didesniam viruso plitimui visuomenėje. Šilta vasara, visų išsiilgtas bendravimas, atostogų metas – visa tai mums, epidemiologams, lėmė ypač darbingą vasarą. Užsikrėtimo atvejų daugėjo, su židiniais susijusių sąlytį turėjusių asmenų skaičiai taip pat augo. Esame užfiksavę keletą židinių mažesniuose renginiuose, kuriuose infekcija išplito, apie juos buvo pranešama, nemažai kalbėta spaudoje“, – pasakoja R. Petraitis.
Tačiau kaip priežastį augančiam koronavirusu užsikrėtusiųjų ir saviizoliacijoje esančiam žmonių skaičiui, NVSC direktorius įvardija ne tik žmonių atsipalaidavimą viešojoje erdvėje. Internete plintančios „melagienos“ pradeda kelti žmonių nepasitikėjimą institucijomis, dėl ko ne visi nori laikytis viešosios tvarkos saugumo taisyklių.
„Koronaviruso pandemijos metu visuomenei kyla daug iššūkių. Aš kalbu ne tik apie reikalavimų laikymąsi, savo bei aplinkinių sveikatos saugojimą, bet ir apie bendrą informacinį foną, kuris darosi vis įvairesnis, painesnis – atsiranda melagingų, mokslu nepagrįstų pranešimų ar netgi raginimų netikėti valstybės institucijų skelbiama informacija, pasitelkiant socialinius tinklus, kuriose kuriamos netikros paskyros, visuomenei skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.
Manau, kad žmonėms gali būti tikrai sunku susigaudyti, gali kilti įvairių abejonių. Raginčiau visus būti budrius, atidžiai sekti oficialius informacijos šaltinius – informaciją tikrinti oficialiose valstybės institucijų svetainėse“, – sako R. Petraitis.
R. Matonis taip pat sutinka, kad šiuo metu svarbiausia – gyventojų sąmoningumas: „Pačių žmonių sveikata ir gyvybė yra pirmoje vietoje, o paskui visi antraeiliai dalykai. Tikime, kad žmonės viską vykdys sąmoningai.“