Gegužės 12 dieną bus sprendžiamas itin svarbus klausimas – tai privalo žinoti kiekvienas pilietis

Jau visai netrukus, gegužės 12 dieną, kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu įvyks ir referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Tai – valstybės ateičiai itin svarbus klausimas, siūlantis keisti LR Konstitucijos 12 straipsnio nuostatas. Visgi įdomu pasmalsauti, o ką apie laukiantį referendumą žino gatvėje sutikti praeiviai? Kokie mitai šia tema tebevyrauja ir kokius reikšmingus faktus žinoti turėtų kiekvienas iš mūsų?

Į kelis dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su šiuo referendumu, paprašėme atsakyti sutiktų praeivių. O tam, kad būtų išsklaidyti visi tebevyraujantys mitai bei pateikta tik objektyvi ir teisinga informacija, įvertinti išgirstus praeivių atsakymus paprašėme Vyriausybės komunikacijos departamento direktorių Marių Gurską.

Svarbu kiekvienam apsispręsti – pritari ar ne

Nors viešojoje erdvėje informacijos apie artėjantį referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo – apstu, ne visi gyventojai žino, koks tiksliai klausimas jo metu bus sprendžiamas. Vieni sutikti praeiviai trumpai tarstelėjo, kad šiuo referendumu bus svarstomas pilietybės klausimas, o kiti vos paklausti prisipažino, kad nė neįsivaizduoja, koks šio referendumo tikslas.

„Referendumu bus sprendžiama, ar galima suteikti antrą pilietybę gyvenantiems užsienyje“, – visai nesutrikusi atsakė viena sutikta praeivė.

Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius Marius Gurskas dar tiksliau paaiškina, kad šiuo referendumu bus sprendžiamas pilietybės išsaugojimo klausimas.

„Konkreti formuluotė, kurią balsuojantys žmonės išvys biuletenyje, skambės taip: „Lietuvos pilietybė yra įgyjama gimimu arba kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais. Taip pat ji gali būti prarandama.“ Žmonės, kurie balsavimo biuletenyje pažymės „Taip“, pritars, kad Lietuvos piliečiai, kurie gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir priėmė kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – itin išsamiai ir aiškiai nurodo M. Gurskas.

Tačiau tie žmonės, kurie biuletenyje pažymės „Ne“, anot komunikacijos departamento direktoriaus, išreikš nepritarimą minėtam klausimui.

Referendumas – vienintelis būdas nagrinėti šį klausimą

Sutiktų praeivių taip pat buvo labai įdomu paklausti, o kodėl pilietybės išsaugojimo klausimui spręsti reikalingas referendumas?

„Todėl, kad šiuo klausimu labai ilgai nesutariama. Daugybė lietuvių „išsimėtę“ po visą pasaulį. O juk tautiečių turime labai daug. Tačiau jie nelabai gali spręsti Lietuvoje nagrinėjamus klausimus, mat, pagal Konstituciją, yra kitų valstybių piliečiai“, – teigė pakalbinta praeivė.

Kiti žmonės sakė, kad referendumu yra sprendžiami tik itin opūs klausimai, o pilietybės išsaugojimas – neabejotinai vienas tokių.

„Juk reikalinga žmonių nuomonė. Pilietybė – aktualus klausimas“, – nė neabejodamas sakė sutiktas vyriškis.

M. Gurskas sutiko pakomentuoti ir šiuos praeivių pamąstymus. Anot jo, pilietybės įgijimas yra reglamentuotas Konstitucijoje, pirmajame skirsnyje, dvyliktame straipsnyje.

„Kaip žinia, visi klausimai, esantys pirmajame Konstitucijos skirsnyje, gali būti nagrinėjami tik referendumo būdu“, – pabrėžia ekspertas.

2019 metais pritariančių buvo beveik milijonas

Pilietybės išsaugojimo klausimas Lietuvoje gegužės 12 dieną bus svarstomas jau nebe pirmą kartą. 2019 metais taip pat šiuo klausimu buvo surengtas referendumas. Tą kartą šis klausimas išspręstas nebuvo.

Praeivių paklausus, kodėl, jų nuomone, 2019 metais referendumu nebuvo išspręstas šis klausimas, dauguma atsakė, kad turbūt nebuvo surinktas reikiamas kiekis balsų. Kai kurie teigė, kad klausimas tąkart tiesiog atmestas.

„2019 metais referendumas, galima sakyti, įvyko, nes jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – kiek daugiau nei 53 proc. Tačiau, kaip žinia, yra labai aukšta kartelė. Referendumu svarstomi klausimai priimami, jeigu jiems pritaria daugiau nei pusė rinkėjų sąraše esančių žmonių. Pritrūko pritariančių balsų, nors jų ir buvo beveik milijonas“, – komentuoja M. Gurskas.

Pilietybė – tik tiems, kurie gyvena draugiškose šalyse

Būtina paminėti ir tai, kad tikrai ne visų valstybių pilietybę turintys Lietuvos piliečiai, pritarus referendumo metu svarstomam klausimui, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau bene visiems sutiktiems praeiviams būtent šis klausimas ir pasirodė kebliausias. Ir nors atsirado tokių, kurie svarstė, kad piliečiai, kurie nori išsaugoti Lietuvos pilietybę, šiuo metu turėtų turėti mūsų šaliai draugiškos šalies pilietybę, tiksliai atsakyti galinčių neatsirado, išskyrus, žinoma, Vyriausybės komunikacijos departamento direktorių M. Gurską.

„Labai aiškiai apibrėžta ir nustatyta, kad yra šalys, kurios gali būti vadinamos draugiškomis. Kas tos draugiškos šalys? Tai tos, kurios priklauso Europos Sąjungai, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys ir Ekonominio susitarimo asociacijos šalys“, – aiškina ekspertas.

Pati pilietybė – didžiausia privilegija ir garbė

Dar vienas klausimas, kurį labai norėjosi užduoti sutiktiems praeiviams, – ar siūlomas Konstitucijos pakeitimas sukurtų papildomų privilegijų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams? Bene visi žmonės sakė, kad jokių papildomų privilegijų tokie žmonės neįgytų, išskyrus vieną, tačiau itin reikšmingą – savo gimtosios šalies pilietybę.

„Galėčiau teigti, kad tai – stereotipas. Tikrai jokių papildomų privilegijų pilietybė nesukuria. Dažniausiai užduodamas klausimas šia tema – ar tokiems žmonėms reiks mokėti mokesčius. Tačiau svarbu tai, kad pilietybė su mokesčiais nėra susijusi. Kitas stereotipinis klausimas – ar tokie žmonės privalės atlikti karinę prievolę? Taip, jie nėra atleidžiami nuo karinės prievolės“, – pasakoja M. Gurskas.

Specialistas pabrėžia, kad, nusprendus pritarti dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, jokių papildomų naudų ir privilegijų piliečiai negaus.

Primename, kad pilietybės išsaugojimo referendumas vyks gegužės 12 dieną kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu.