Ne vienerius metus Londone gyvenančiam Kasparui Steponavičiui rūpi, kaip ir kuo gyvenama Lietuvoje. Jis į Angliją išvyko trokšdamas mokslo žinių, tačiau net ir britiškoje kasdienybėje niekada nepamiršo savo gimtosios šalies. Dabar jis – Londono sičio lietuvių klubo vicepirmininkas.
Artėjant referendumui dėl pilietybės išsaugojimo svarbiausia užduotimi, anot K. Steponavičiaus, tampa tautiečių raginimas ateiti išreikšti savo pilietinę pareigą. Jis įsitikinęs – jei būtų galimybė išsaugoti pilietybę, gal apie Lietuvą kalbėtume ne kaip apie 2,5 mln. gyventojų šalį, o kaip apie 4 mln. gyventojų šalį. Tačiau dabar, Londono sičio lietuvių klubo vicepirmininko teigimu, per metus netenkame daugiau nei tūkstančio lietuvių.
Į užsienį išvyko vardan mokslų
K. Steponavičius pasakoja, kad jo emigracijos istorija – gana įprasta.
„Baigus mokyklą ieškojau „kartesnių“ mokslo šaknų užsienyje. Norėjosi didesnių iššūkių. Taip nusprendžiau studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Po studijų čia pasilikau dėl karjeros galimybių, kurios galbūt „atvertų“ šiek tiek kitokius horizontus, lyginant su tuo, ką tuo metu galėjau gauti Lietuvoje“, – teigia pašnekovas.
Jis sako, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena jau beveik devynerius metus.
„Tačiau nepaisant to, kad mokslai ir karjera prasidėjo čia, užsienyje, Lietuva taip pat išlieka mano horizonte. Nuo savo gimtosios šalies nenutolstu nei asmeniškai, nei kaip klubo vicepirmininkas“, – džiaugiasi K. Steponavičius.
Londone gyvenantis lietuvis pasakoja, kad su Lietuva ryšius nuolatos palaiko rengiant labdaringas iniciatyvas, o taip pat ir bendradarbiaujant kitais tikslais.
Svarbiausia – bendrystė
Lietuvybės išsaugojimas, net ir gyvenant Jungtinėje Karalystėje, K. Steponavičiui yra labai svarbus.
„Tai – bendrystės klausimas, susijęs su bendra kultūrine tapatybe, tradicijomis. Natūralu matyti žmones, kurie persikelia iš Lietuvos, tačiau labai greitai prisijungia prie lietuvių bendruomenių, profesionalų klubų. Tai jie daro siekdami išlaikyti ryšį, norėdami turėti bendruomenę aplink save, kuri galbūt užaugo su panašiomis patirtimis ir iššūkiais. Taip žmonės gali vieni kitiems padėti, palaikyti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vis tik jį iki šiol stebina žmonės, kurie užsienyje praleidžia 10–15 metų ir tik tuomet nusprendžia įsitraukti į bendruomenių veiklą.
„Tai įrodo, kad ryšys su Lietuva nepradingsta. Galbūt tik egzistuoja skirtingos ryšio formos. Vieni prisijungia prie bendruomenių, kiti apsiriboja ryšiais su šeima, likusia Lietuvoje, tačiau domisi gimtosios šalies naujienomis, seka įvykius. Priežasčių, kodėl žmonės prisijungia prie bendruomenių, gali būti labai įvairių“, – pabrėžia K. Steponavičius.
Tačiau, anot jo, bendrystės siekimas – dažniausiai žmones vienijanti priežastis. Taip pat užsienyje gyvenantys lietuviai, natūralu, domisi savo gimtosios šalies raida bei ateitimi. Dalis svarsto ir apie grįžimą į Lietuvą.
Informacijos skleidimas – didžiausias iššūkis
Artėjančio pilietybės išsaugojimo referendumo labai laukia bene visi užsienyje gyvenantys lietuviai. K. Steponavičius pasakoja, kad Londone gyvenantys lietuviai tarpusavyje neretai padiskutuoja apie tai, kad šis referendumas svarbus ir pačiai Lietuvos krypčiai.
„Atsiranda klausimas, ar mes būsime mažėjanti valstybė, o galbūt tapsime atviresni ir modernesni. Galbūt iš 2.5 mln. gyventojų šalies tapsime 4 mln. gyventojų šalimi“, – svarsto jis.
Praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje lietuviai sukūrė iniciatyvines grupes. Jie taip pat aktyviai bendradarbiauja ir su pasaulinėmis lietuvių organizacijomis.
„Išnaudodami tiek lokalias, tiek globalias organizacijas sukūrėme strategiją, kuri apima komunikaciją apie referendumo viešinimą. Kaip matote, Lietuvoje viešinimas yra žymiai lengvesnis. Užsienyje lietuviai yra išsiskirstę tarp kitų planetos gyventojų. Todėl natūralu, kad informacijos sklaida apie referendumą – didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame“, – įsitikinęs pašnekovas.
K. Steponavičius sako, kad 2019 metų referendumas parodė, kad lietuvių požiūris yra labai aiškus. Tačiau problema atsiranda dėl užkeltos didžiulės kartelės turinčių balsuoti asmenų skaičiaus., mat siekiama pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį. Už tai turi balsuoti daugiau nei 50 balsavimo teisę turinčių žmonių.
Londone gyvenantis lietuvis teigia, kad svarbiausiu jų tikslu šiuo metu ir tapo užduotis pasiekti kuo daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių.
„Pradedame nuo socialinių tinklų kampanijų, daliname skrajutes. Siekiame išplėsti ribas žmonių, kurie nėra aktyviai įsitraukę į bendruomenių veiklą. Siekiame tą tinklą „užmesti“ plačiai, skatindami išreikšti savo nuomonę ir, visų pirma, užsiregistruoti balsavimui“, – vardija K. Steponavičius.
Ne šalies piliečiams – brangesnis mokslas, jokių paskolų
Londone gyvenantis lietuvis šiuo metu dirba inžinerijos srityje. Jis sako, kad neturėdamas Jungtinės Karalystės pilietybės pats su problemomis nesusiduria, tačiau jei dirbtų, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje arba gynybos industrijose, viskas būtų sudėtingiau.
„Yra sričių, kuriose pasas ir šalies pavadinimas, nurodytas jame, gali labai daug nulemti. Manęs asmeniškai tai neliečia. Tačiau pilietybės turėjimas arba neturėjimas tikrai gali daryti nemažą įtaką žmogaus karjeros keliui“, – teigia pašnekovas.
K. Steponavičius pasakoja, kad tuomet, kai jis išvyko studijuoti į Jungtinę Karalystę, ji tebebuvo Europos Sąjungos dalis. Tuo metu Europos Sąjungos piliečiai galėjo džiaugtis mažomis mokslo kainomis, galimybėmis gauti paskolą.
„Palyginus dabartinę situaciją, lietuviai, kurie nori studijuoti Jungtinėje Karalystėje, turi mokėti bene du su puse karto didesnes kainas už mokslą, lyginant su šalies piliečiais, o taip pat jie negali pasinaudoti jokiomis finansavimo paslaugomis, kurias Jungtinė Karalystė teikia savo piliečiams“, – vardija jis.
Anot jo, yra sričių, kurios yra apribotos, jei neturi pilietybės. Tai gali būti mokslas, verslo steigimas. Neturint pilietybės vienos „durys“ užsidaro visiškai, o kitos yra smarkiai priveriamos.
Kartais lietuviams tenka atsisakyti pilietybės ne savo noru
Prieš kelerius metus K. Steponavičius buvo Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas.
„Per tą patirtį buvo labai įdomu matyti, kaip prie mūsų bendruomenės jungiasi žmonės, kurie yra lietuviai, tačiau gimė Jungtinėje Karalystėje, lietuvių šeimose. Jau matome kartų pasikeitimą. Nuo to laiko, kuomet sienos „atsidarė“, užaugo nauja karta. Tokie žmonės Lietuvoje praleido labai mažai laiko, galbūt tik šventes. Tačiau natūralu, kad tokie žmonės ieško bendrystės, ieško lietuvybės, jungiasi į bendruomenių veiklą“, – patirtimi dalinasi Londone gyvenantis lietuvis.
Jis sako, kad šiuo metu vaikas, gimęs ne Lietuvoje, gali turėti dvigubą pilietybę. Tačiau tokio vaiko tėvai to negali. Tai, anot pašnekovo, įdomi išimtis.
„Tačiau ji yra gera. Mes turime siekti išlaikyti žmones, siekti su jais turėti ryšį. Vis tik tuo pat metu ši išimtis – neteisybė. Tėvai, kurie siekia išlaikyti lietuvybę, galbūt veda savo vaikus į lietuviškas mokyklas, negali turėti tokios galimybės ir išsaugoti savo gimtosios šalies pilietybės, net jei nori įgyti Lietuvai draugiškos šalies pilietybę“, – nurodo K. Steponavičius.
Šiuo metu tie žmonės, kurie nori įgyti šalies, kurioje gyvena, pilietybę, privalo atsisakyti savo gimtosios šalies, t. y. Lietuvos, pilietybės. Tai, pašnekovas įsitikinęs, yra neteisybė.
Pilietybė nėra lygi lietuvybei
Londone gyvenantis lietuvis teigia, kad net ir neturėdamas pilietybės gali puoselėti lietuviškas tradicijas bei vertybes. Taip pat, anot jo, tie, kurie turi pilietybę nebūtinai vertins savo gimtosios šalies kultūrą, ja domėsis.
„Tai – du skirtingi dalykai. Tačiau pilietybės turėjimas tikrai paskatina labiau jaustis lietuviu. Jeigu paklaustume tų lietuvių, iš kurių buvo atimta pilietybė, manau išgirstume, kad vieni jų jaučiasi nusivylę, kiti – išduoti. Natūralu, kad pilietybė nėra lygi tautybei. Tačiau pilietybės netekimas tikrai ateityje paveikia globalių ambasadorių tinklą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot jo, Lietuva nėra ta tauta, kuri gali leisti sau kasmet netekti tiek piliečių. Juk šie žmonės tiesiog renkasi modernų gyvenimą, kuris yra pasiskirstęs per kelias valstybes, tačiau jie siekia išlaikyti ryšį ir su Lietuva.
Siekia informuoti kuo daugiau tautiečių
K. Steponavičius sako, kad pilietybės netekimas priverčia lietuvius susidurti ir su galybe biurokratinių sunkumų.
„Įgijęs kitos šalies pasą, jei ta šalis nėra Europos Sąjungos narė, tu nebegali lengvai keliauti į Lietuvą. Tau tampa sunkiau įsigyti būstą, gauti banko paslaugas, įkurti verslą. Labai daug biurokratinių problemų atsiranda, jei pilietybės netenkama“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo nuomone, natūralu, kad biurokratinės kliūtys apsunkina ir pačią galimybę puoselėti tautinį identitetą. Žmonėms pradeda atrodyti, kad pati gimtoji šalis apsunkina galimybes išlaikyti ryšį bei prisidėti prie Lietuvos ateities.
„Londono lietuviai šiuo metu gyvena darbingomis nuotaikomis. Tačiau labai smagu matyti tiek atsidavusių žmonių tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir kitose šalyse. Norėčiau pasidžiaugti visomis bendruomenėmis, kurios prisideda prie referendumo sėkmės bei to, kad žmonės aktyviai registruotųsi ir išreikštų savo pilietinę nuomonę“, – sako K. Steponavičius.
Anot pašnekovo, 2019 metais referendumo baigtį nusprendė žmonės, kurie į jį neatėjo. Net 45 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų referendume tiesiog nesudalyvavo.
„Šiuo metu visas dėmesys yra skirtas artėjantiems rinkimams ir referendumui. Siekiame suburti užsienio lietuvius bei jiems papasakoti, kodėl tai yra svarbu“, – pabrėžia Londone gyvenantis lietuvis.