Dalia Henke – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė. Ji sako, kad šis referendumas – nėra nei apie dvigubą, nei apie trigubą pilietybę. Jis yra rengiamas dėl pilietybės išsaugojimo.
„O tai – šioks toks skirtumas. 2019 metais įdingai žiniasklaida bei pašnekovai naudojo neteisingą problemos įvardijimą. Problema ta, kad Lietuvos piliečiai, kurie yra gimę Lietuvoje bei čia užaugę, galbūt net gynę Lietuvą, praranda pilietybę ir pasą, jeigu gyvendami valstybėse, kurios yra Lietuvai draugiškos, įgyja tų šalių pilietybę“, – teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Anot jos, dar 2019 metų referendume beveik milijonas piliečių pasisakė „už“ ir išreiškė palaikymą pilietybės išsaugojimo klausimui. Jie pritarė, kad žmonės, kurie yra gimę Lietuvoje bei turi ryšį su savo gimtąja šalimi, galėtų išsaugoti pilietybę.
Referendumą lydi priešininkų skleidžiama dezinformacija
D. Henke įsitikinusi – jei žmogus gimė Lietuvoje ir jo vienas iš tėvų yra lietuvis, jis įgyja ir pilietybę. Nuo 2006 metų Pasaulio lietuvių bendruomenė daug kalba apie itin aktualią problemą – Lietuva praranda savo vaikus, Lietuvos piliečius.
„Mes palaikome politikų pasirinktą kelią spręsti pilietybės išsaugojimo problemą referendumu. Na, žinoma, žmonės turi klausimų. Vieni jų – mitai. Priešininkai net skelbia tam tikra prasme ir dezinformaciją bei melą, susijusį su šiuo klausimu. Tačiau iš tiesų viskas labai paprasta – tiesiog neatimkite Lietuvoje gimusiems piliečiams Lietuvos pilietybės“, – pabrėžia ji.
Pašnekovė sako, kad šiuo metu jau yra mažiausiai 150 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių piliečių, kurie taip pat turi ir kitos šalies pilietybę. Todėl tai – joks ne fenomenas.
„Migracijos departamento duomenimis, kasmet po maždaug tūkstantį Lietuvos piliečių, administracine tvarka, pagal įstatymus, praranda Lietuvos pilietybę, jeigu jie, gyvendami, sakykime, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir pan., priima tų šalių pilietybę. Tai įrodo konkretūs skaičiai“, – aiškina Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Ji nurodo, kad viešai prieinamuose duomenyse galima pamatyti, kuriose šalyse gyvendami piliečiai, priimdami tų šalių pilietybę, parranda Lietuvos pasą. Anot pašnekovės, šie žmonės negali apsispręsti, jiems nėra suteikiama galimybė pasilikti Lietuvos pilietybę. Ji iš jų yra tiesiog atimama.
Pilietybė prarandama dėl skirtingų priežasčių
Situacijos, kuomet lietuviams tenka atsisakyti savo gimtosios šalies pilietybės – pačios įvairiausios. D. Henke teigia, kad šios istorijos – asmeninės ir individualios.
„Ne visi žmonės planuoja išvykus sukurti šeimą ir užsienyje pasilikti, o po kurio laiko priimti ir tos šalies pilietybę. Tą padaryti gali priversti tam tikros darbo sąlygos, nes yra šalių, kuriose negali būti policininku, mokytoju ar kitos profesijos atstovu, jei neturi pilietybės“, – pasakoja pašnekovė.
Svarbu ir tai, kad žmonės, kurie ilgai gyvena Lietuvai draugiškose šalyse, nori būt pilnateisiai tos šalies piliečiai, galėti balsuoti ar net būti patys renkami.
„Tai – labai individualūs ir asmeniniai žmogaus apsisprendimai dėl tam tikrų sąlygų. Labai svarbu paminėti ir tai, kad nėra taip paprasta gyvenant kitoje valstybėje priimti tos šalies pilietybę. Norint to pasiekti, reikia praeiti labai daug barjerų. Reikia įrodyti, kad esi finansiškai nepriklausomas, moki tos šalies kalbą. Taip pat reikia įrodyti, kad esi susipažinęs su tos šalies istorija, geografija. Dažniausiai tam, kad gautum pilietybę, turi pragyventi tam tikrą metų skaičių toje šalyje“, – nurodo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Vis tik, ji įsitikinusi, jei žmogus nutaria priimti tos šalies pilietybę, jis būna pasiryžęs įveikti visus sunkumus. Tai tik įrodo, kad jam tai yra labai svarbu.
Žmonės spręs ir savo vaikų bei anūkų ateitį
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė teigia, kad Lietuva nesaugo savo piliečių.
„Būtina užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai neprarastų pilietybės. Teisininkai ir politikai sako, kad to pasiekti įmanoma tik referendumo keliu. Pritariu ir mokslininkams, kurie sako, jog Lietuva yra mažėjanti valstybė. Mums reikalingas kiekvienas lietuvis. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra vertas pilietybės“, – įsitikinusi ji.
Anot pašnekovės, pilietybė – pagrindinis teisinis ryšys su savo gimtąja valstybe.
„Dar norėtųsi paminėti, kad referendumu žmonės padarys įtaką ir savo vaikų bei anūkų ateičiai. Jeigu jie kažkada apsispręs dėl tam tikrų priežasčių išvykti į užsienį ir ten jiems reikės priimti pilietybę, jie neteks Lietuvos pilietybės“, – pabrėžia D. Henke.
Ji teigia, kad šiuo metu visi yra susikoncentravę į tai, kad referendumas pavyktų. 2019 metų referendumas parodė, kad piliečiai palaiko šią idėją. Dabar tereikia, kad balsuoti ateitų kuo daugiau žmonių.
Teisės ir pareigos, kurios aktualios turint dvigubą pilietybę
D. Henke sako, kad šiuo metu visi labai laukia gegužės 12 dienos.
„Tikiuosi, kad visa tauta susivienys ir drauge išspręsime šį klausimą. Juk ši problema labai svarbi ir Lietuvos ateičiai. Tikiuosi, kad tauta nebus kviečiama dar ir į trečią referendumą“, – teigia pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad šiuo metu jau yra 11 išimčių, kuriomis pasinaudoję lietuviai gali turėti ir dvi pilietybes. Todėl šis klausimas – visai nėra naujas.
„Europos Sąjungoje 22 valstybės saugo savo piliečius. Mes esame likę mažumoje. Mums reikėtų lygiuotis į Europos Sąjungos valstybes, NATO partneres. Linkiu Lietuvai, kad nebūtų mažuma, o galvotų apie ateitį. Visiems piliečiams linkiu apsispręsti ir būti aktyviems bei pilietiškiems“, – pabrėžia pašnekovė.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad šis referendumas – mūsų vaikų ir anūkų ateities klausimas.
„Pasas ir teisinis ryšys su valstybe suteikia ir teises bei pareigas. Todėl, jei referendumas pavyks, piliečių pareigos išliks visiškai tokios pat. Pavyzdžiui, tas, kas turi Lietuvos pasą, privalomai tarnauja kariuomenėje. Ir visai nesvarbu, kur jaunuolis gyvena. Todėl visos pareigos išlieka. O teisės yra ribojamos, pavyzdžiui, jei turi Lietuvos ir kitos šalies pilietybes, negali kandidatuoti į Seimą“, – paaiškina D. Henke.
Anot jos, teisės turint dvigubą pilietybę yra labiau varžomos.