„Pagal dabar galiojančią LR Konstituciją bei įstatymus tokie mūsų šalies piliečiai praranda turimą LR pilietybę. Tiesa, tokių žmonių vaikai, gimę užsienyje, pagal dabartinį pilietybės įstatymą gali turėti ir Lietuvos, ir tos šalies, kurioje yra gimę, pilietybę, – aiškina teisininkas.
– LR pilietybės įstatymas jau dabar numato 11 išimčių LR pilietybei išlaikyti ar užsieniečiams įgyti Lietuvos pilietybę ir išsaugoti savo gimtosios šalies pilietybę. Dėl vienokių ar kitokių teisinių ir istorinių priežasčių yra LR piliečių grupė, išvykusių iš Lietuvos po 1990 m., kurie įgiję kitos šalies pilietybę, praranda LR pilietybę. Apmaudu, nes tai labai aktyviai Lietuvos gyvenime dalyvaujanti piliečių grupė, o pati situacija yra diskriminuojanti, kadangi Lietuvos piliečiai ar jų vaikai bei vaikaičiai, kurie yra emigravę okupacijos metais, išsaugo ar gali atkurti savo tėvų ar senelių turėtą Lietuvos pilietybę.“
Užsienyje gyvenantys lietuviai gali balsuoti paštu
Nors tradicinės balsavimo vietos užsienyje gyvenantiems lietuviams yra mūsų šalies ambasados bei konsulatai, tačiau savo balsą kiekvienuose rinkimuose galima atiduoti ir balsuojant paštu. Juk lietuviai pasklidę pasaulyje, ne visi gyvena arti ambasadų, o ir ne visi balsavimo dieną gali ten atvykti, kartais iki artimiausios Lietuvos atstovybės gali būti tūkstančiai kilometrų.
„Visi užsienyje gyvenantys LR piliečiai gali balsuoti paštu. Tereikia registruotis internetinėje svetainėje rinkejopuslapis.lt. Beje, registruotis ten galima norint balsuoti visuose rinkimuose vienu kartu – Prezidento, ES parlamento, tai pat pasisakant Referendume dėl pilietybės išsaugojimo“, – apie galimybę atlikti pilietinę pareigą pasakoja J. Bružas.
Jis sako, kad ten užsiregistravus, LR ambasados, kurioms yra priskirtos tos teritorijos, kuriose gyventa tie rinkėjai, atsiunčia balsavimo biuletenius, ir žmonės gali balsuoti paštu.
„Noriu pasidžiaugti, kad Lietuva išskirtinai rūpinasi savo piliečiais ir palengvina jiems atlikti savo pilietinę pareigą dalyvauti rinkimuose – ne tik yra sudaryta galimybė balsuoti paštu, bet ir pašto išlaidos yra apmokamos LR lėšomis. Tai gana unikalus reiškinys, jei palygintume su kitų valstybių praktika, kai dažniausiai yra suteikiama galimybė balsuoti tik tos šalies atstovybėse. Tai nėra tik šiam referendumui sukurta galimybė, taip buvo iki šiol, tokia tvarka taikoma ir balsuojant kituose rinkimuose jau seniai“, – primena J. Bružas.
Tiesa, paštas ne visose šalyse veikia vienodai kokybiškai ir greitai. Būtent todėl pašnekovas rekomenduoja nedelsti ir registruotis rinkėjo puslapyje tik atsiradus galybei – šio referendumo atveju galima buvo registruotis jau nuo pernai metų pabaigos.
„Priklausomai nuo šalies, kurioje gyvena LR pilietis, yra nurodytos datos, iki kurių reikia registruotis norint balsuoti paštu. Būtent dėl skirtingų šalių paštų veiklos ypatybių tie terminai yra skirtingi. Tačiau iki balandžio pabaigos reiktų būti užsiregistravus“, – aiškina jis.
Nespėję užsiregistruoti vis tiek galės balsuoti
Net tie LR piliečiai, kurie iš anksto neužsiregistravo rinkėjo puslapyje, rinkimų dieną gali atvykti į LR ambasadas ar konsulatus su pasu arba asmens tapatybės kortele, ten registruotis ir balsuoti. Lietuvos ambasadose ir konsulatuose gali balsuoti ir rinkimų dieną užsienio šalyse viešintys LR piliečiai, ne tik toje šalyje gyvenantys piliečiai.
„Tiesa, ambasadose ir konsulatuose balsavimas vyks tik balsavimo dieną. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur yra didelė ir pasklidusi lietuvių bendruomenė (pavyzdžiui, Čikagoje), generalinis konsulatas Čikagoje organizuoja rinkimus ir ne konsulato patalpose. Rinkimų komisijos su balsadėžėmis atvyksta į Pasaulio lietuvių centrą Lemonte (priemiestyje, nutolusiame nuo Čikagos, kur gyvena gausi lietuvių bendruomenė, ir ten galima balsuoti)“, – apie dar vieną patogią galimybę primena J. Bružas.
Tikslų vietų sąrašą galima susirasti savo gyvenamos šalies Lietuvos ambasados ar konsulato ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos internetiniuose puslapiuose.
Išankstinė registracija rodo rinkėjų aktyvumą
Kalbėdamas apie išvykusių lietuvių aktyvumą rinkimuose, J. Bružas sako pastebintis, kad įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą tarp užsienio lietuvių didėja, noras balsuoti tai rodo:
„Jau šiandien užsiregistravusių žmonių skaičius, palyginti su tuo pačiu registravimosi laikotarpiu 2019 metais, akivaizdžiai padidėjęs. Tikiuosi, tai rodo augantį užsienio lietuvių interesą dalyvauti Lietuvos gyvenime.“
Anot pašnekovo, mažesnis aktyvumas ankstesniais metais galėjo būti ir dėl informacijos stokos. Šįkart informacijos sklaida ir komunikacija apie referendumą pradėta anksčiau. Todėl, jo manymu, labai svarbu nesustoti ir toliau aktyviai dalintis visomis priemonėmis apie galimybę dalyvauti rinkimuose.
„Man pačiam neretai kalbantis su išeivijos lietuviais paaiškėja, jog kai kurie žmonės, turėdami LR pilietybę, bet negyvenantys šalyje, jaučiasi neturintys teisės spręsti Lietuvos reikalų. Taip nėra, – populiarų mitą sklaido J. Bružas. – Mums visiems rūpi Lietuvos reikalai, o per Pasaulio lietuvių bendruomenes Lietuva turi šimtus tūkstančių šalies ambasadorių, skleidžiančių gerą žinią apie Lietuvą ir požiūrį įvairiais Lietuvos ir tarptautiniais klausimais.“
Tikisi pasaulio lietuvių solidarumo
Šių metų gegužės 12 d. referendume bus balsuojama dėl pilietybės išsaugojimo, kurį apibrėžtų naujas konstitucinis pilietybės įstatymas: šio įstatymo projektas numato, kad pilietybė būtų išsaugoma tik LR piliečiams įgijusiems tik tų valstybių, kurios atitinka tam tikrus partnerystės su Lietuva ir saugumo reikalavimus (pvz. NATO, ES, EBPO).
„Tačiau balsuoti kviečiami visi, tiek gyvenantys Lietuvoje, tiek ir tie LR piliečiai, kurie gyvena į tą apibrėžimą nepatenkančiose šalyse. Negera situacija, kad turime dalinti šalis, kuriose gyvenantys LR piliečiai galėtų išlaikyti pilietybę, ir kuriose ne. Tačiau šiandieninė grėsminga geopolitinė situacija pasaulyje yra tokia, kai reikia labai atsargiai į viską žiūrėti ir maksimaliai užtikrinti Lietuvos saugumą“, – apgailestauja J. Bružas.
Bet nepaisant ir tokių realijų, jis yra įsitikinęs, kad referendume dalyvaus viso pasaulio lietuviai, nes lietuvių bendruomenėse vyrauja supratimas, kad visiems piliečiams dalyvauti rinkimuose yra svarbu.
„Manau, kad dėl solidarumo balsuos ir tie lietuviai, kurie gyvena ir tose šalyse, kurios nepatenka į numatytų šalių apibrėžimą, kadangi ateityje jų šalis gali būti įtraukta į tą šalių grupę, kuriose galima išsaugoti LR pilietybę, Seimo sprendimu, keičiant konstitucinį pilietybės įstatymą, priklausomai nuo aplinkybių“, – tikisi Pasaulio lietuvių bendruomenės ir LR Seimo komisijos pirmininkas.
„Išvykus iš Lietuvos, ryšiai su gimtine nenutrūksta, nepersiverčia visas mąstymas ir gyvenimas. Prisirišimas prie gimtinės išlieka labai stiprus, palaikomi ryšiai su šeima, draugais. Išeivija paprastai nepasineria tik į vienos valstybės realijas, dauguma gyvena dviejų šalių aktualijomis, ir didesnė širdies dalis priklauso Lietuvai“, – apie dar vieną priežastį, kodėl rinkimuose tikisi aktyvaus visų lietuvių dalyvavimo, kalba J. Bružas.
Jis apgailestauja, kad vis dar nemažai žmonių mano, jog gali pabūti namuose ir kažkas kažkaip vis tiek nubalsuos.
„Manau, kad visi tie, kurie mano, kad Konstitucijos straipsnio pakeitimas yra jų klausimas, kuriems tai rūpi, neturėtų tikėtis, jog kažkas kitas nuspręs. Kiekvienas turi dėti pastangų, nes kiekvienas balsas yra skaičiuojamas ir turi reikšmę, tad ne tik patys eikime balsuoti, bet atsiveskime ir savo šeimas, draugus“, – sako J. Bružas.
Jis primena, kad pilietybė yra labai stiprūs ryšys tarp žmogaus ir valstybės, abipusės teisės ir pareigos, pavyzdžiui, piliečiams ginti savo šalį, dalyvauti šalies rinkimuose ir pan.