Visiems svarbus klausimas
Gegužę įvyksiančiame referendume bus sprendžiama dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo. Ši formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Tai reiškia, kad Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Tačiau šį, kai kam iš pažiūros sudėtingą apibrėžimą, kaip teigia M. Gurskas, galima paaiškinti kur kas paprasčiau. „Referendumo klausimas yra kur kas paprastesnis, nei kad atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog yra klausiama, ar Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę“, – sako Vyriausybės atstovas.
Pasak jo, šiuo referendumu yra sprendžiamas kur kas platesnis nei tik pilietybės išsaugojimo klausimas, todėl dalyvavimas jame ir savo pilietinės pozicijos išsakymas yra kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga.
„Referendumas kalba apie valstybės ateitį – kiek mes norime turėti piliečių. Vidutiniškai per metus apie 1000 lietuvių netenka pilietybės, nes dėl įvairių priežasčių priima kitos valstybės pilietybę. Tad referendumas vyksta ne dėl vienos žmonių grupės, o dėl visos šalies. Tam tikra prasme kalbama ir apie diskriminacijos nebuvimą – dabar Pilietybės įstatyme yra apie 11 išimčių, kai išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11-osios, jų palikuonys, gali atkurti ar atstatyti Lietuvos pilietybę, tačiau tie, kurie neatitinka išimčių sąlygų, tokių galimybių neturi“, – teigia M. Gurskas.
Nepagrįstos baimės
Tačiau piliečių apsisprendimui, kaip sako pašnekovas, „koja kiša“ viešojoje erdvėje vyraujantys mitai ar net sąmokslo teorijos. Viena tokių – neva bus įteisinta dviguba ar daugybinė pilietybė ir LR pilietybę lengvai galės įgyti Rusijos, Baltarusijos ar kitos šalies piliečiai. Taip nėra.
„Iš tiesų artėjančiame referendume priimsime sprendimą dėl Lietuvos piliečių, kurie jau gimimu yra įgiję Lietuvos pilietybę. O klausimas čia paprastas, ar jie galės išsaugoti ją jeigu įgytų kitos, Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, – aiškina M. Gurskas.
Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriaus teigimu, vertėtų paminėti ir referendumo formuluotėje esančią „draugiškos valstybės pilietybė“ sąvoką, kuri reiškia, kad pilietybę galėtų išsaugoti daugelyje, tačiau toli gražu ne visose pasaulio valstybėse gyvenantys lietuviai.
„Į Lietuvai draugiškų valstybių sąrašą patenka Europos Sąjungos (ES), NATO, Europos ekonominės erdvės šalys ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys. Tai visos valstybės, kurios vienaip ar kitaip vertybiniu požiūriu yra artimos Lietuvai. Ir čia vėlgi kyla tokie pagrindo neturintys, utopiniai nuogąstavimai – o kas būtų, jei Kanada ar Lenkija pradėtų karą su Lietuva? Būtina paminėti ir tai, kad nepriklausomai nuo narystės minėtose organizacijose, šalių, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose piliečiai, net pakeitus Konstitucijos 12 str. nuostatas, negalėtų išsaugoti Lietuvos pilietybės“, – sako M. Gurskas.
Pasak jo, neretai yra keliamas klausimas – kodėl tarp šių šalių nėra Ukrainos, kuri nepatenka nei į vieną iš šių sąrašų.
„Tikima, kad Ukraina artimiausiu metu taps ES nare. Tačiau yra keliamas klausimas, kur šiuo metu lietuvių gyvena daugiausiai. Įvairūs pakeitimai ir papildymai, kalbant apie pilietybės įstatymą, yra daromi jau 30 metų, o referendumas yra dar vienas didelis žingsnis, kuris sąrašą papildytų nemaža Lietuvos piliečių grupe. Tad žingsnis po žingsnio įtraukiant kuo daugiau Lietuvai draugiškų valstybių, manau, kad ateis eilė ir Ukrainai“, – teigia pašnekovas.
Diskusijų visuomenei kyla ir dėl piliečiams, išsaugojusiems Lietuvos pilietybę, „galimų“ privilegijų, pavyzdžiui, socialinių garantijų ar papildomų sveikatos draudimo lengvatų.
„Pilietybė nėra susisieta su mokesčių mokėjimu, sveikatos, socialiniu draudimu, išmokomis ar pašalpomis – ten, kur gyvenam, kur dirbam, ten ir mokam mokesčius, o socialinis draudimas apskritai yra kaip draudimas netekus darbo, pajamų ir jis taip pat nėra niekaip susijęs su pilietybe“, – teigia M. Gurskas.
Tačiau, anot jo, Lietuvos ir kartu kitos valstybės pilietybės turėjimas ir gyvenimas joje Lietuvos piliečių neatleidžia nuo visų pareigų LR vykdymo, tokių kaip karinės prievolės atlikimas.
„Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar išvykimas į užsienio valstybę neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvai. Gavę šaukimus, Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kur jie begyventų, privalėtų atlikti karinę tarnybą. Jeigu kitos ES ar NATO valstybės ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu“, – aiškina pašnekovas.
Kodėl Lietuvos piliečiai netenka pilietybės?
M. Gurskas apgailestauja, kad pasitaiko ir nuomonių, kai Lietuvos pilietybės netekę žmonės yra prilyginami tautos išdavikams. Tačiau tiesa ta, kad Lietuvos pilietybės žmonės netenka vedami labai paprastų, gyvenimiškų priežasčių, tiesiog siekdami tinkamai integruotis šalyje, kurioje gyvena, ar šeimyninių aplinkybių.
„Pavyzdžiui, jei norite dirbti JAV valstybės departamente, ar kai kurių šalių teisinėje sistemoje, reikalavimas yra turėti tos šalies pilietybę. Ir tada žmogui tenka rinktis – praleisti gyvenimo šansą ar netekti pilietybės. Tokie apsisprendimai neretai užklumpa ir sportininkus. Štai tinklininkę Indrę Sorokaitę, kuri su mama emigravo į Italiją, šios šalies rinktinė pakvietė žaisti olimpinėse žaidynėse. Moteriai teko priimti nelengvą sprendimą, tačiau jos ryšys su Lietuva nenutrūko, Kaune įkūrė tinklinio akademiją. Tokie pavyzdžiai parodo, kad pilietybė yra ne tik teisinis, bet ir emocinis ryšys su šalimi, kurioje gimei, kurioje užaugai, kuri yra tavo tėviškė“, – sako pašnekovas.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, kaip aiškina M. Gurskas, reikia, jog jame dalyvautų daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių LR piliečių, o kad būtų pakeista Konstitucinio 12 straipsnio formuluotė – balsuoti „už“ turėtų ne mažiau kaip 1,2 mln. Lietuvos piliečių.
Daugiau informacijos apie artėjantį Pilietybės išsaugojimo referendumą – https://lrv.lt/lt/referendumas-ka-reikia-zinoti/