Po pasaulį nuolat keliaujantis ir su įvairiose šalyse gyvenančiais lietuviais daugybę metų bendraujantis žurnalistas Orijus Gasanovas sako, kad dauguma tautiečių nori išsaugoti pilietybę. Vis tik jis pripažįsta, kad dalis žmonių pilietybės atsisako tik priversti aplinkybių. Pasak jo, neturėdami galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės ir tuo pačiu metu turėti šalies, kurioje gyvena, pilietybės, žmonės ne visuomet gali likti savo pasirinktoje šalyje, o kai kuriems būna apriboti ir karjeros pasirinkimai.
Žmonės prisipažįsta slapčia priėmę kitą pilietybę
Žurnalistas O. Gasanovas įsitikinęs – artėjantis referendumas yra aktualiausias užsienyje gyvenantiems lietuviams.
„Užsienyje gyvenantys lietuviai su tuo susiduria kiekvieną dieną, apie tai galvoja kiekvieną dieną. Kai aš nuvykstu pas žmones, gyvenančius skirtingose šalyse, neretai kalba ir pasisuka apie tai. Kai kurie net slapčia prisipažįsta priėmę kitą pilietybę, mat neturėjo kitos išeities“, – teigia žinomas vyras.
Taip pat, anot jo, pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet kalbinami žmonės klausia O. Gasanovo, ką jiems vertėtų daryti. Todėl artėjantis referendumas, jis įsitikinęs, yra labai svarbus.
Atsisakyti pilietybės – beprotiškai skaudus sprendimas
Žurnalistas pasakoja, kad jam nuolat parašo užsienyje gyvenantys žmonės. Itin dažnai jie prašo O. Gasanovo paskatinti žmones balsuoti ir dalyvauti referendume.
„Užsienyje gyvenantiems lietuviams šis referendumas – daug nulemiantis įvykis. Yra žmonių, kuriems tai – baisi drama. Įsivaizduokite, jie praranda savo gimtinės pilietybę. O juk tai – labai skaudu. Yra situacijų, kuomet žmonės jaučiasi įkalinti“, – teigia pašnekovas.
Jis papasakoja ir vieną istoriją. Žurnalistui neseniai teko filmuoti vieną lietuvę moterį, kuri gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose, Kalifornijoje. Ją vyras labai ragina priimti pilietybę, mat dabar, anot jo, tam puikus metas.
„Esu filmavęs ir Šilutėje vieną šeimą, kuri per Migracijos įstatymo pakeitimus prarado teisę gyventi Amerikoje. Jie Amerikoje turėjo sukūrę versliuką, ten sėkmingai gyveno. Tačiau jiems teko viską uždaryti ir grįžti gyventi į Šilutę. Tai jie padarė tik tam, kad neprarastų Lietuvos pilietybės“, – prisimena O. Gasanovas.
Nereikėtų teisti ir smerkti
Kiekviena užsienyje gyvenančio lietuvio asmeninė situacija – individuali. Vis tik žurnalistas pastebi, kad dažnai žmonės būna „įsprausti“ į tam tikrus rėmus.
„Mes, gyvendami Lietuvoje, to nesuprantame. Kartais žmonėms atrodo, kad pilietis priėmė kitą pilietybę, nes nemyli Lietuvos, atsisakė Lietuvos pilietybės, nes nemyli savo šalies. Neretai žmonėms viskas atrodo labai paprasta. Tačiau dažniausiai problemos būna gilesnės“, – nurodo žinomas vyras.
Jis pasidalina dar viena istorija. Islandijoje gyvenanti lietuvė su didžiuliu liūdesiu ir ašaromis priėmė Islandijos pilietybę tik tam, kad jos sūnus galėtų žaisti šalies rinktinėje.
„Pasitaiko ir itin buitiškų situacijų, kurios dažniausiai susijusios su galimybe pasilikti toje šalyje, kurioje jie tuo metu gyvena. Jiems tiesiog būna pasakyta, kad jie privalo priimti pilietybę, kitaip negalės toliau gyventi. Yra šalių, kuriose, jei neturi pilietybės, būtina nuolat važiuoti ir registruotis. Žmonės pavargsta nuo to“, – komentuoja O. Gasanovas.
Žurnalistas įsitikinęs – visų situacijų apžvelgti neįmanoma. Juk kiekviena istorija – individuali. Žmonėms tenka atsisakyti pilietybės dėl darbo, asmeninių santykių, todėl, kad reikia slaugyti artimąjį ir taip toliau.
Nemato priežasčių nepritarti referendumui
Daugybė civilizuotų pasaulio šalių, anot O. Gasanovo, leidžia turėti ne vieną pilietybę.
„Yra daug Amerikos lietuvių, kurie taip pat turi dvigubą pilietybę. Ir mums, gyvenantiems Lietuvoje, nieko blogo nuo to neatsitiko. O turintiems dvigubą pilietybę palengvėjo gyvenimas“, – sako pašnekovas.
Jis pasakoja, kad savo darbo praktikoje nėra susidūręs su situacija, kuomet dvigubą pilietybę turintis asmuo bandytų pakenkti Lietuvai.
„Kadangi aš su žmonėmis tiesiogiai bendrauju, atvykstu pas juos į namus, matau jų liūdesį, todėl nematau jokios priežasties, kodėl reikėtų drausti išsaugoti pilietybę.
Lietuviai myli savo šalį, kad ir kur bebūtų
O. Gasanovas pastebi, kad neretai toliau nuo Lietuvos gyvenantis žmogus jaučia savo gimtinei didesnę meilę.
„Kai kurie žmonės gyvendami labai toli, kur nors Pietų Amerikoje, Afrikoje ar Azijoje, giliai tokių minčių apie Lietuvą prisikūrę turi, kur aš galvoju – vau, jūs taip idealizuojate Lietuvą, kad mes patys Lietuvos viduje apie savo šalį taip gerai net negalvojame. Yra tikrai žmonių ir Afrikos gilumoje, Zanzibare dabar sutikau lietuvių. Visose pasaulio vietose. Kur nuvykstu, visur tolimiausiuose krašteliuose jų sutinku“, – pasakoja žurnalistas.
Pašnekovas sako, kad užsienyje gyvenantys lietuviai dažniausiai labai domisi ir savo gimtosios šalies aktualijomis.
„Yra žmonių, kurie žiūri tik lietuvišką televiziją ir nesidomi vietinėmis naujienomis. Jie gyvena visiškai lietuvišką gyvenimą. Morališkai bei psichologiškai tokie žmonės save laiko gyvenančiais Lietuvoje, dėl visko išgyvena, seka. Pavyzdžiui, kuomet Kaune buvo pagrobta mergaitė, Airijos lietuvių bendruomenė tą išgyveno taip, tarsi tai būtų įvykę jų miestelyje ar net jų kieme“, – teigia žurnalistas.
Ragina visus ateiti balsuoti
Didžioji dalis O. Gasanovo užsienyje sutiktų lietuvių svarsto bei svajoja apie galimybę grįžti gyventi į Lietuvą.
„Pas lietuvius emigrantus keliauju jau trylika metų. Anksčiau daug žmonių kartodavo, kad niekada nenori grįžti. Dabar situacija pasikeitusi. Vis daugiau žmonių sako, kad planuoja grįžti. Todėl pilietybės klausimas jiems – labai svarbus. Juk ją turėdami jie turi lyg dalelę Lietuvos“, – įsitikinęs žurnalistas.
Pašnekovas sako, kad daugumai iš mūsų, gyvenantiems Lietuvoje, pasas yra tik dokumentas, kuris dažniausiai tiesiog guli stalčiuje. Tačiau užsienyje gyvenantiems lietuviams jis – tarsi galimybė bei užsitikrinimas, kad grįžęs į gimtinę nebūsi laikomas užsieniečiu.
„Noriu, kad žmonės įsiklausytų. Juk ne iš „mandrumo“ užsienyje gyvenantys lietuviai nori turėti savo gimtosios šalies pilietybę. Tai jiems – labai svarbu. Todėl ateikite balsuoti“, – ragina O. Gasanovas.