Formuluotės reikšmė
Jau visai netrukus įvyksiančiame referendume rinkėjų bus klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.” Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę, todėl Konstitucijos 12 straipsnį siūloma keisti į:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.”
Visgi tokia formuluotė daugeliui atrodo per sudėtinga. L. Petronienės pasiteiravus, kodėl nebuvo galima jos suformuluoti paprasčiau, pavyzdžiui, „ar esate už pilietybės išsaugojimą?“, VRK pirmininkė sako, jog būtina suprasti, kad referendumu siūloma keisti patį svarbiausią valstybės įstatymą – Konstituciją, todėl ir jame keliamas klausimas yra suformuluotas būtent apie šio įstatymo pakeitimą.
„Nutarimą paskelbti referendumą dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo prieš nepilnus metus priėmė Seimas po to, kai parlamentarų balsų dauguma buvo pritarta Seimo narių iniciatyvinės grupės pateiktam įstatymo projektui, kuriame ir buvo suformuluotas būtent šis tekstas, kurį rinkėjai ras biuletenyje. Tad Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri parengė referendumo biuletenio maketą, atsirado pareiga perkelti referendume sprendžiamą klausimą tiksliai taip, kaip nusprendė Seimas“, – aiškina L. Petronienė.
Negana to, pasak jos, esant tokiai formuluotei, piliečiai bus tikri, kad būtent toks tekstas, už kurį jie balsuos, ir atsiras arba išliks Konstitucijoje.
„Referendume patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Būtent todėl ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata“, – priduria VRK pirmininkė.
Už ką pasisakau balsuodamas TAIP, o už ką – NE?
L. Petronienė aiškina, kad jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP – jis pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
Jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę.
Pasak VRK pirmininkės, referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateitų daugiau kaip 50 proc. rinkėjų nuo bendro jų skaičiaus. Pati referendumo nuostata būtų priimta, jei jai pritartų (pažymėtų langelį TAIP) daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.
„Šiuo metu rinkėjų skaičius siekia beveik 2,38 milijono. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia kad dalyvautų bent 1,19 milijono rinkėjų. Natūralu, kad ne visi vienodai galvoja, dalis balsuos TAIP, dalis – NE. Kad būtų pritarta Konstitucijos pakeitimui, reikia, jog dalyvautų gerokai daugiau rinkėjų ir iš jų bent 1,19 milijono balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – aiškina L. Petronienė.
Visgi, anot jos, verta paminėti, kad į šį skaičių nėra įtraukti rinkėjai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jų deklaruota gyvenamoji vieta nėra žinoma.
„Į rinkėjų sąrašą jie patektų atėję į bet kurią rinkimų apylinkę Lietuvoje ir užpildę tam tikrą dokumento formą arba užsiregistravę balsuoti užsienyje. Kitaip tariant, gyvenamosios vietos nedeklaravę rinkėjai turi teisę balsuoti, tačiau kadangi nežinome jų buvimo vietos, negalime priskirti rinkėjų konkrečiai rinkimų apylinkei ir dėl to neįtraukiame jų į rinkėjų sąrašą“, – sako pašnekovė.
Kaip ir kada galiu atiduoti savo balsą?
L. Petronienė pasakoja, kad užsienyje gyvenantys lietuviai jau balsuoja – rinkėjai, kurie užsiregistravo balsuoti paštu, gauna vokus su biuleteniais ir užpildę siunčia juos į Lietuvos diplomatines atstovybes.
„Pirmoji rinkėja, kuri balsavo užsienyje paštu, buvo Espo mieste Suomijoje gyvenanti lietuvė. Jos atsiųstas vokas su biuleteniais jau pasiekė Lietuvos ambasadą Helsinkyje, kur bus saugomas iki rinkimų dieną vyksiančio balsavimo pabaigos, kada bus atplėštas. Tada šios rinkėjos ir visų piliečių balsai bus suskaičiuoti“, – teigia pašnekovė.
Užsienio lietuviai, nespėję balsuoti paštu (priklausomai nuo šalies, vėliausiai paštu balsuoti galima iki gegužės 5 d. imtinai), galimybę atiduoti savo balsą turės rinkimų ir referendumo dieną 52 diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje.
Lietuvos Respublikos atstovybių sąrašą užsienyje galima rasti čia: https://www.vrk.lt/balsavimas-uzsienyje-2024-pr
Tuo metu didžiosios daugumos Lietuvoje esančių rinkėjų prie balsadėžių bus laukiama gegužės 12 d., sekmadienį.
„Jei nutiktų taip, kad rinkėjas nespėja grįžti į savo rinkimų apylinkę, jis gali balsuoti bet kurioje kitoje rinkimų apylinkėje, tik turės luktelti, iki bus susisiekta su jo apylinke ir patikrinta, ar jis dar nebalsavo. Tie rinkėjai, kurie sekmadienį jau yra susiplanavę, galės pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto, t. y. gegužės 7–9 dienomis, nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro, visose Lietuvos savivaldybėse ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose“, – teigia L. Petronienė.
VRK pirmininkė primena, kad einant balsuoti, užtenka vieno daikto – asmens tapatybės dokumento, paso arba asmens tapatybės kortelės. Taip pat tinka ir vairuotojo pažymėjimas.
Kaip teisingai pažymėti balsavimo biuletenį?
Biuletenyje yra pateikiamas žymėjimo pavyzdys – X, tačiau jis yra tik rekomendacinis, o tai, pasak L. Petronienės, reiškia, kad net ir kitaip, tačiau suprantamai pažymėjus vieną iš variantų, rinkėjo balsas bus užskaitytas.
„Rinkėjų balsus skaičiuojančioms rinkimų komisijoms svarbiausia aiškiai suprasti, kurį skrituliuką rinkėjas pažymėjo. Svarbu pažymėti tik vieną, tad tikrai nieko nenutiks, jei pažymėsite savo pasirinkimą kryžiuku, varnele ar užtušuodami – jūsų biuletenis bus galiojantis.
Patikėkite, skaičiuodamos biuletenius komisijos yra mačiusios visokiausių užrašų ir piešinių, kai kurie jų net labai meniški, kita dalis – ne visada padorūs ir su griežtai išreikšta rinkėjo pilietine pozicija ar nuomone apie kandidatus. Tačiau jei yra aiškiai ir suprantamai pažymėtas biuletenio skrituliukas, net ir papildomi užrašai ar piešiniai nepadarys biuletenio negaliojančiu – rinkėjo balsas bus užskaitytas“, – sako VRK pirmininkė.
Suklydus galima prašyti naujo biuletenio
Jei per skubėjimą yra pažymimas ne tas variantas arba kitaip sugadinamas balsavimo biuletenis, rinkėjas turi teisę paprašyti naujo biuletenio.
„Labai retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai rinkėjas apsižiūri, kad pabalsavo ne taip, kaip norėjo. Tokiu atveju jis gali kreiptis į biuletenį jam išdavusį rinkimų komisijos narį ir paprašyti naujo. Komisijos narys priims netyčia sugadintą biuletenį, suves jį į apskaitą tam, kad netyčia rinkėjo sugadintas biuletenis nedalyvautų rinkimuose, o tai padaręs – išduos rinkėjui naują“, – aiškina L. Petronienė.
Rašymo priemonės tipas nėra svarbus
Rašymo priemonė, kuria žymimas balsas, kaip teigia pašnekovė, nėra svarbi – balsavimo vietose rašiklių visada yra, tačiau einant į visus šiemet laukiančius rinkimus ir referendumą, galima atsinešti savo rašymo priemonę.
„Prisiminkime rinkimus pandemijos laikotarpiu, kai rinkėjų prašėme atsinešti savo rašiklį, kad būtų išvengta viruso plitimo. Rinkėjai socialiniuose tinkluose dalinosi nuotraukomis, kokį rašiklį pasiėmė – vieni žymėjo biuletenius spalvotais šratinukais, kiti – flomasteriais ir t. t. Žinome net atvejį, kai rinkėjas nešėsi jam labai brangų antikvarinį rašiklį, nes biuletenio žymėjimas balsuojant yra rimtas pilietinis pareiškimas, todėl žmogus pasirinko tokį svarbų veiksmą atlikti solidžia rašymo priemone“, – pasakoja VRK pirmininkė.
Kada tikėtis rezultatų?
Kaip aiškina L. Petronienė, skaičiavimo sparta priklauso ir nuo to, ar daug rinkėjų balsavo iš anksto, kadangi vokų plėšimas, patikrinimas, ar rinkėjas nebalsavo rinkimų dieną (jei balsavo, jo išankstinio balsavimo voke esantys biuleteniai nebedalyvauja rinkimuose), mažųjų vokų sumaišymas, jų atplėšimas ir balsų skaičiavimas užima papildomai laiko.
„Komisijos pirmiausia skaičiuos Respublikos Prezidento biuletenius, paskui – referendumo. Visi biuleteniai bus vienoje balsadėžėje. Biuleteniai yra skirtingų spalvų, kad komisijos greičiau galėtų atskirti Prezidento rinkimus nuo referendumo. Tačiau pastarųjų rinkimų praktika rodo, kad rezultatas paaiškėja apie vidurnaktį. Nors rinkimų naktį mums patiems ne visada užtenka laiko net viena akimi stebėti rezultatų laukimo laidų, tikiu, kad tai bus vienas įdomiausių rinkimų ir referendumo laikotarpių“, – neabejoja pašnekovė.
VRK pirmininkė ragina balsuoti bei tokiu būdu pareikšti savo pilietinę poziciją.
„Balsuodami mes ne tik neleidžiame nuspręsti kitiems, kaip gyvensime, bet ir prisidedame prie valstybės ateities sprendimų, ypač balsuodami referendume. Nesvarbu, rinkėjas pritaria ar nepritaria Konstitucijos pakeitimui, jo balsas yra nepaprastai svarbus ir turi būti išgirstas. Todėl kviečiu nelaukti geresnio oro, labiau patinkančių kandidatų, įdomesnės referendumo kampanijos ar dar kažko. Pats geriausias laikas priimti sprendimus dėl savo valstybės ateities yra dabar“, – sako L. Petronienė.