Prieš pradėdami kalbėti apie Lietuvoje palankiai sutiktą mobiliąją programėlę, visų pirma, aptarkime tradicinę apsaugos priemonę – veido kaukes. Teisingas jų dėvėjimas tikrai gali žymiai sumažinti užsikrėtimo virusu riziką.
Apsauginės veido kaukės, skirtos COVID-19 infekcijos prevencijai, neturėtų būti dėvimos, siekiant išvengti baudos. Kaukės dėvėjimo tikslas – apsaugoti ją dėvintį žmogų ir aplinkinius nuo šios infekcijos. Vis dar pastebima nemažai žmonių, neteisingai dėvinčių veido kaukes.
Apsaugines veido kaukes būtina naudoti tinkamai
Apsauginę veido kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad pilnai dengtų burną ir nosį. Kaukė turi būti be skylių, nepermatoma, tinkamo dydžio. Medžiaginė kaukė veiksmingiausia, kai ji yra vientisa, sudaryta iš kelių sluoksnių, mažiausiai iš trijų. Kaukės vidinis sluoksnis turi būti iš medžiagos, gerai sugeriančios drėgmę, išorinis – iš medžiagos, iš kurios itin greitai išgaruotų drėgmė, o kaukės trečiasis sluoksnis, kuris įdedamas kaip filtras, gali būti iš tankios polipropileno medžiagos.
Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis. Nusiimdami kaukę nelieskite rankomis išorinės kaukės pusės, tik raištelius. Nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplaukite rankas. Būtina pakeisti kaukę, jei ji sudrėksta, nes drėgna kaukė yra neveiksminga. Vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudokite, panaudotas po kiekvieno naudojimo išmeskite.
Medicininę veido kaukę rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kas 4 valandas.
Iš audinio ar kitų tekstilės medžiagų pagamintos nemedicininės kaukės turi privalumų – jas nesunku pagaminti, o skalbti bei naudoti galima ir pakartotinai. Skalbti reikėtų ne rečiau kaip kartą per dieną karštame vandenyje su muilu ar skalbikliu.
Už kaukių nedėvėjimą arba netinkamą jų naudojimą asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Pirmą kartą nusižengusiems tai kainuos 250 eurų, nepaisantiems reikalavimų toliau – iki 1500 eurų bauda.
Skeptikams siūlo pažiūrėti į didėjančius skaičius
Epidemiologė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistė Galina Zagrebnevienė skeptikams, kuriems kaukių dėvėjimas atrodo neveiksmingas, siūlo pažiūrėti į rekordiškai kylančią užsikrėtusiųjų statistiką: „Manau, kad skeptikai, pažiūrėję į tuos skaičiukus, turėtų susimąstyti. Pats kaukių dėvėjimas yra mokslo pagrįsta priemonė, rekomenduojama visuomenei. Yra skeptikų ne vien dėl kaukių dėvėjimo, taip pat ir dėl kitų prevencinių priemonių, ypatingai specifinės profilaktikos priemonių – skiepų, tačiau vis dėlto skeptikų nuomonė niekaip negali užgožti arba turėti įtakos mokslu pagrįstai informacijai ir mokslu pagrįstoms vykdomoms prevencinėms priemonėms“.
G. Zagrebnevienė sako, kad žmonės išties galėjo būti suklaidinti nuo pat pandemijos pradžios, kai nuomonių buvo daug ir įvairių: „Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro mokslininkų, kitų sveikatos institucijų atstovų nuomonės dėl kaukių veiksmingumo skyrėsi todėl, kad susidūrėme su užkrečiamąja liga, kuri iki šiol niekam nebuvo žinoma. Tad tos nuomonės išties buvo labai įvairios, prieštaringos dėl nežinomybės, todėl ir nebuvo vieningos nuomonės.
Visgi, stebint viruso plitimą, įrodyta, kad jis plinta per lašelius, kuriuos sergantis asmuo kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas išskiria. Apsauginių veido kaukių nešiojimas sulaiko virusą jo išskyrimo vietoje. Šalia sergančiųjų esantys žmonės kaukes nešioja solidariai tam, kad bendraujant artimu atstumu su susirgusiu asmeniu neįkvėptų jo lašelių, kuriuos būtent kaukė ir sulaiko. Taigi, nors ir buvo nuomonių išsiskyrimas, visame pasaulyje buvo prieita vieningos nuomonės, kad kaukių dėvėjimas yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių“.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikė informaciją, jog daugėja įrodymų, kad kaukių dėvėjimas turi prevencinį efektą viruso plitimui. Sisteminės apžvalgos duomenimis, vidutiniškai apie 5 kartus kaukių dėvėjimas mažina viruso perdavimo riziką. Taip pat yra įrodymų, kad kaukių dėvėjimas veikia kaip prevencinė priemonė teik individo, tiek populiacijos lygmeniu.
Be to, jau yra įrodymų, kad kaukės ne tik apsaugo nuo užkrato paskleidimo į aplinką (t.y. apsaugo kitus), bet apsaugo nuo užsikrėtimo patį dėvintį kaukę asmenį.
Kaip teisingai utilizuoti kaukę
Aplinkos ministerija rekomenduoja, kad COVID-19 plitimo grėsmės laikotarpiu gyventojai tokias buitines atliekas, kaip vienkartines apsaugines kaukes, servetėles, tualetinį popierių ir pan. asmens higienos priemones, mestų į atskirą maišą. Pripildžius maišą, jis turėtų būti įdedamas į papildomą maišą, sandariai užrišamas ir išmetamas į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Šias rekomendacijas dėl atliekų tvarkymo COVID-19 infekcijos plitimo grėsmės laikotarpiu Aplinkos ministerija parengė ir paskelbė š.m. kovo 24 d., įvertinusi aktualią Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informaciją, Europos Sąjungos ir kitų šalių taikomą praktiką, bendradarbiaudama su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, atliekų tvarkytojais ir kitais socialiniais ekonominiais partneriais. Šios rekomendacijos galioja ir šiuo metu.
Padeda ir mobilioji programėlė
Lietuvoje plintant koronavirusui ieškoma naujų būdų, kaip suvaldyti jo plitimą. Būtent dėl to sukurta speciali mobilioji programėlė „Korona Stop LT“.
Kaip veikia programėlė „Korona Stop LT“
Gyventojai į savo mobiliuosius įrenginius parsisiunčia programėlę „Korona Stop LT“. Telefonai, kuriuose įdiegta programėlė, naudodami „Bluetooth" ryšį tarpusavyje keičiasi atsitiktine tvarka sugeneruotais duomenimis kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo vienas šalia kito.
Kai koronaviruso infekcija nustatoma vienam iš programėlės naudotojų, jis pats savanoriškai gali paskelbti programėlėje, nepaskelbdamas jokių asmens duomenų. Tokiu būdu programėlės naudotojai, kurie per paskutines 14 dienų buvo šalia užsikrėtusiojo ilgiau nei 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu, gauna pranešimą apie galimą buvusį kontaktą. Pranešimus apie sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu gavę programėlės naudotojai vadovaujasi programėlėje pateiktomis rekomendacijomis dėl tolesnių veiksmų.
Tikriausiai jums kyla klausimas, ar įmanoma užtikrinti duomenų privatumą? Ir čia programėlės kūrėjai turi labai paprastą atsakymą. Naudotis šia programėle yra tikrai saugu. „Decentralizuotas duomenų saugojimas programėlės naudotojo įrenginyje užtikrina duomenų privatumą”, - akcentuoja kūrėjai.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad ja naudotis labai paprasta ir tam nereikia jokių specialių žinių. Tai patvirtina programėlę jau parsisiuntęs ir išbandęs vilnietis Mindaugas. Jis aiškina, kad tokiu būdu nori apsaugoti save ir aplinkinius.
„Kai tik sužinojau, kad tokia programėlė startavo, iš karto ją parsisiunčiau. Man patinka visokios inovacijos ir noriu jas išbandyti. Svarbiausia, kad taip galiu pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. O naudotis ja labai lengva. Tikrai gali ir vyresni žmonės”, - teigė Mindaugas.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.