Padaugėjo sveikatos sutrikimų
Trečiadienį į šiuos klausimus tiesioginiame „Delfi“ TV eteryje atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas ir psichologė Valija Šap.
Pasak SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo I. Rubiko, pandemijos pradžioje specialistų pagalbos prašėsi kur kas daugiau žmonių, nei tuo pat metu praėjusiais metais. 2019-aisiais balandžio mėnesį kreipėsi maždaug 3 tūkst. žmonių, o 2020 metais šis skaičius išaugo iki 4,5 tūkst.
„Vėliau skaičiai šiek tiek mažėjo ir susinormalizavo. Galbūt tam tikras padidėjimas bus pastebimas ir po antrosios bangos. Liūdina ir savižudybių statistika. Pirmus keturis mėnesius žmonės mobilizavosi ir stengėsi spręsti problemas kartu. Tai – įprasta tokių krizių, ypač turinčių psichologinį poveikį, metu. O nuo birželio mėnesio mes jau matome skaičius, kurie yra didesni nei praėjusiais metais“, – laidoje kalbėjo jis.
Psichologė V. Šap teigė, kad didžiausią stresą patyrė abiturientai, kuriems pandemija sugriovė ilgai strateguotus ateities planus. Tam įtakos turėjo ir ilgai užsitęsęs nuotolinis mokymasis. Taip pat buvo ir tokių, kurie kreipėsi dėl kasdienių sunkumų.
„Prašė patarimų, kaip bendrauti su vaikais, kaip susitarti su jais, kai reikia prisijungti prie nuotolinių pamokų, kaip pasidalinti erdvėmis. Teko aptarti su tėvais, kaip vaikui užtikrinti saugią aplinką nuotoliniam psichologo konsultavimui. Pandeminė situacija buvo nelengva ir tiems, kurie jau anksčiau turėjo psichikos ligų ar sutrikimų, ar, tarkime, buvo gerokai jautresni. Jie patyrė ir nerimo sutrikimus, ir panikos atakas.
Buvo atvejų, kai reikėjo nukreipti žmones pas gydytoją psichiatrą dėl galimos nemigos ar depresijos gydymo. Buvo ir tokių, kurie jau netikėjo patys savimi, kad jiems pavyks išgyventi šią situaciją, ir galvojančių apie savižudybę“, – pasakojo specialistė.
Pandemija atnešė ir naudos
Psichologė pasakojo, kad karantino laikotarpis jai nebuvo iššūkis, tačiau atvirauja, kad teko susidurti ir su sunkumais, apie kuriuos ji nebuvo pagalvojusi. Mat V. Šap – Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė, tad jai teko spręsti kolegoms iškilusias problemas.
„Jau pirmosiomis karantino dienomis mane pradėjo pasiekti psichologų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose, užklausos, kad jų vadovai sutrikę dėl to, kaip reikės organizuoti darbą sveikatos priežiūros įstaigose. Nedelsiant ėmėmės rengti rekomendacijas sveikatos įstaigų vadovams apie tai, kaip organizuoti nuotolinį psichologų darbą ir taip galėjome užtikrinti nenutrūkstamą psichologinių paslaugų teikimą“, – pasakojo ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad atsirado ir tokių asmenų, kurie ėmė siūlyti įvairiausias iniciatyvas, kaip padėti žmonėms susidoroti su psichologiniais sunkumais. Jų buvo didžiulis srautas ir reikėjo skirti laiko išklausyti kiekvieną idėją.
Štai SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas sako, kad pandemija padėjo sveikatos paslaugas perkelti į kitą lygmenį, o pritaikytos naujovės išliks ir pasibaigus karantinui.
„Psichologų apklausa rodo, kad 4 iš 5 specialistų, teikusių paslaugas pirmosios karantino bangos metu nuotoliniu būdu, teigė, kad praktika tikrai pasiteisino ir jie norėtų, jog tai tęstųsi ir toliau. Tad įteisinome psichologų ir psichiatrų paslaugų teikimą pirminėje grandyje nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui ši teisė pacientams išliks“, – kalbėjo pašnekovas.
Psichologė V. Šap sako, kad klientai gana palankiai priėmė šį siūlymą dalyvauti konsultacijose nuotoliniu būdu. O specialistai vadovavosi Europos psichologų asociacijų federacijos rekomendacijomis, kaip saugiai teikti šias konsultacijas ir kaip psichologai turėtų tam pasiruošti.
„Klientai priėmė atvirai, nemaža dalis jų net ir pasibaigus karantino situacijai pageidavo tęsti konsultacijas nuotoliniu būdu, sakydami, kad taip jiems patogiau ir nereikia gaišti laiko kelionėms atvykti pas psichologą. Kai kurie sakė atvirkščiai ir teigė, kad jaučiasi neblogai ir palauks, kol galės susitikti gyvai.
Buvo neeilinių situacijų, kai žmonėms buvo nelengva surasti saugias erdves. Psichologams taip pat, nes nemaža dalis gyvename su šeimomis, tad kolegoms teko ir važiuoti į kabinetus, dirbti iš ten. Pacientai nuvažiuodavo į parką ir telefonu su ausinėmis prisijungdavo pokalbiui“, – prisiminė psichologė.
Kur kreiptis pagalbos?
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas laidoje teigė, kad yra begalė būdų gauti psichologinę pagalbą dėl karantino metu patiriamų sveikatos sutrikimų.
Paprasčiausias būdas – apsilankyti pagalbasau.lt portale, kuriame pateikiama įrodymais grįsta ir glausta informacija apie įvairius sutrikimus, taip pat apie tai, kaip veikia ši pagalbos sistema. „Gauk pagalbą“ skiltyje galima rasti informaciją apie tai, kur ir kokią pagalbą galima gauti skirtingos būklės žmonėms.
Taip pat pastaruoju metu atsirado tam tikros mobiliosios programėlės, skirtos psichikos sveikatos palaikymui, kurias galima atsisiųsti ir gauti konsultacijas. Ten pat yra ir užsiėmimų, kurie mažina stresą, didina psichologinį atsparumą.
„Buvo išplėstos ir emocinės paramos – Vaikų, Jaunimo, Vilties, Pagalbos moterims, Sidabrinė –linijos. Ten galima gauti nemokamą anoniminę pagalbą. Taip pat Visuomenės sveikatos biuruose atsirado galimybė dalyvauti individualiose anoniminėse psichologinėse konsultacijose, kur kiekvienas užsiregistravęs žmogus gali gauti iki 5 anoniminių profesionalaus psichologo konsultacijų, jeigu patiria tam tikrą padidintą stresą arba tam tikrus rizikos veiksnius, susijusius su koronavirusu.
Ten galima dalyvauti ir grupiniuose užsiėmimuose – streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo. Nereikėtų pamiršti ir Psichikos sveikatos centrų. Tai – pirminė pagalbos grandinė, kurioje dirba visa reikalinga komanda, o čia galima gauti iki 10 konsultacijų nemokamai“, – sakė pašnekovas.
Be to, nuolat budi ir mobiliosios psichologinės krizės komandos, kurios reaguoja į sunkiausias psichologines problemas, pavyzdžiui, mėginimą žudytis. Šios dirba Vilniaus ir Kauno apskrityse, budi kiekvieną dieną iki 20 val. vakaro. Paskambinus tel. numeriu +3706162252, galima išsikviesti psichologus į namus ir nedelsiant gauti psichologinę pagalbą.
O psichologė V. Šap rekomenduoja kiekvienam atrasti tinkančius būdus, kurie padėtų nusiraminti. Tai, pasak jos, gali būti patys įvairiausi, mums žinomi tradiciniai būdai – pokalbiai su artimaisiais, mankšta, sportas, judėjimas gryname ore, joga, meditacija, kvėpavimo pratimai, skaitymas, muzikos klausymasis.
Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti taisyklę 8:8:8 – 8 valandas skirti miegui, 8 valandas – darbui, 8 valandas – sau, artimiesiems ir savo pomėgiams. Ji teigė, kad svarbu neprarasti šio balanso, nes dirbant iš namų nuotoliniu būdu gresia labai didelė tikimybė pervargti ir patirti neigiamas emocijas.
„Taip pat rekomenduoju labai riboti informaciją apie pandemiją – kuo mažiau betikslio naršymo internete. Geriausia turėti vieną patikimą informacijos šaltinį, perskaityti arba pažiūrėti informacines žinias vieną kartą per dieną. To tikrai turėtų pakakti.
Dar rekomenduoju pasidaryti reviziją – kartą per mėnesį parašyti, ką pandemijos situacija mums davė, atėmė ir kaip galima kompensuoti tai, ką ji atėmė. Ši revizija parodo, kad pandemija, kurią mes įsivaizduojame kaip sužlugdžiusią mūsų planus, iš tiesų gali duoti daugiau, nei galvojame. Kai užrašome, pamatome, kad ne viskas gali būti taip blogai, kaip mes galvojame“, – kalbėjo ji.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.