Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. habil. dr. infektologas Alvydas Laiškonis buvo vienas iš tų, kuris ir vasaros įkarštyje siūlė neatsisakyti apsauginių kaukių. Anot jo, privalomą kaukių dėvėjimą buvo galima tęsti ir ilgiau.
„Tikrai laikausi šios nuomonės ir pats kaukes dėviu atsakingai. Juk ši apsaugos priemonė žinoma nuo Viduramžių.
Tik kaukės sulaukė didelio pasipriešinimo, ypatingai iš Pietų Europos šalių, nes užmirštos senos, mirtinos infekcinės ligos, tokias kaip maras, choleras, tularemija bei kitos, nuo kurių anksčiau buvo saugomasi kaukėmis.
Dabar technologijų amžius, skaičiuojami kaukių mikronai, kokio jos storio, kiek sulaiko mikrobų, bet jie skirtingo dydžio, yra bakterijos, virusai, grybeliai, niekas negarantuos 100 proc. saugumo. Kai mes kalbame, į orą skleidžiame įvairiausius organizmus, kurių gretose – ir dabartinis koronavirusas, ir kaukės riziką sumažina iki minimumo.
Ši apsaugos priemonė ne vieną amžių naudota, laiko patikrinta, mano manymu, ji turi būti besąlygiškai naudojama ir toliau“, – teigė LSMU profesorius.
Prognozė: sulauksime naujų draudimų
Anot jo, Lietuva neišvengiamai turės imtis tų priemonių, kurios taikomos Vakarų Europos didmiesčiuose.
„Prieš kelias dienas bendravau su bičiuliu profesoriumi iš Prancūzijos, jis buvo prislėgtas, mirė du jo kolegos, sirgę koronavirusu. Ligos protrūkiai fiksuojami Marselyje, Paryžiuje ir kituose miestuose, panašu, kad karantinas gali būti skelbiamas daugelyje didžiųjų Prancūzijos miestų.
Be to, trumpinamas kavinių, barų, kitų pasilinksminimo vietų darbo laikas, kalbama, kad netrukus bus grąžintas privalomas kaukių nešiojimas tiek uždarose, tiek atvirose vietose, iki minimumo mažinamas žmonių skaičius susibūrimo vietose.
Panašu, kad mums nepavyks to išvengti. Rudenį atvėsus orams dažniau būsime uždarose patalpose, tad naujų viruso židinių tik daugės“, – prognozavo profesorius.
Taip pat infektologas ragino žmones suprasti, kad su tuo virusu gyvensime dar ilgai.
„Esmė suprasti, kad su šiuo virusu teks gyventi kelerius metus, jis niekur neišnyks iki kol nebus sukurta vakcina. Įdomus atvejis, jei anksčiau nuo gripo skiepytis niekas labai neskubėjo ir nesiveržė, dabar eilės susidaro prie vakcinos nuo gripo.
Žmonės išsigando, negražu sakyti, bet lietuviams tinka tokia patarlė: kol perkūnas nenugriaudės, tol mužikas nepersižegnos.
Daug kuo netikime, tiek daug nihilizmo, melagienų, apgaulių. Didelė dalis visuomenės nėra visiškai sąmoninga dėvėti kaukes ten, kur reikia jas dėvėti. Taip, su jomis šilta, nemalonu, nepatogu, bet tu rūpiniesi savimi, kad pats neužsikrėstum ar kitų neužkrėstum“, – teigė A. Laiškonis.
„Fiksuojant po 100 ir daugiau naujų COVID-19 atvejų, tikėtina, kad kol sulauksime patikimos vakcinos, per kelerius metus susirgs ir įgis imunitetą didžioji dalis populiacijos. Dabar dauguma serga jauni žmonės, rizikos grupėje esantys vyresnio amžiaus žmonės išties saugosi, yra atsargūs. Asmeniškai man dabar kavinės, restoranai neegzistuoja“, – tvirtina A. Laiškonis.
Liūdinanti patirtis prekybos centre
Pasak profesoriaus, svarbu ne tik dėvėti kaukes uždarose vietose, bet ir laikytis rekomenduojamų atstumų.
„Pastebiu, kad pastaruoju metu prekybos centruose žmonės nebesilaiko rekomenduojamo atstumo, neretai galima pamatyti nusmauktas kaukes iki burnos. Kartą daviau pastabą poniai, sakau, jūs su kauke saugote kaklą, bet ne kvėpavimo takus, mane ji tik iškoneveikė.
Būtinai reikia dengti nosį, burną, vengti didelių susibūrimų, nes matome, kad virusas plinta ir sporto klubuose, festivaliuose, baruose. Nieko nuostabaus, tose vietose žmonės bendrauja, o kai kalbame, 70-80 proc. oro įkvepiame per burną.
Galima kurį laiką susilaikyti nuo pramogų. Niekas geriau mūsų neapsaugos, nei mūsų pačių sąmoningumas“, – kalbėjo profesorius A. Laiškonis.
Anot jo, reiktų dar masiškiau tirti žmones nuo viruso, taip ateityje galime apsaugoti savo ekonomiką.
„Geriau anksčiau išsitirti ir sužinoti, kad sergama lengva besimptome forma. Šiandien sužinoti, kad gamykloje 5 užsikrėtę ir dar dešimt darbuotojų reikia izoliuoti, yra geriau, nei po mėnesio uždaryti visą gamyklą“, – teigė profesorius.
Nors atvirose erdvėse kaukių dėvėti nereikia, LSMU profesorius siūlo būti budriems ir jas nešioti, pavyzdžiui, turguje, kur žmonių srautai nemenki, prasilenkiama su šimtais praeivių, o neretai prie prekių buriuojasi petys į petį sustoję pirkėjai.
„Aš rekomenduoju tokiose vietose dėvėti kaukę, smagu, kad tiek teko matyti turgelyje, kur aš lankausi, dauguma pardavėjų ir pirkėjų kaukes dėvi pavyzdingai“, – džiaugiasi A. Laiškonis.
Anot profesoriaus, šią savaitę vykstantys Seimo rinkimai neturėtų tapti naujų COVID-19 atvejų priežastimi.
„Nors matome, kad balsavimo vietose formuojasi nemenkos eilės, laikantis atstumų, dėvint kaukes, naudojant dezinfekcines priemones rizika užsikrėsti visiškai minimali.
Bet ir toliau sulauksime kasdien po 100 ir daugiau naujų atvejų. Atvėsus orams žmonės bus priversti daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, naujų COVID-19 šuolių neišvengsime. Be to, NVSC rugsėjo pabaigoje paskelbė apie naują gripo sezoną. Bus sunku atskirti, kur gripo, o kur koronaviruso simptomai“, – tvirtino infektologas.
Kokios kaukės veiksmingos, o kurios – bevertės?
NVSC primena, kad kaukės dėvėjimo tikslas – apsaugoti ją dėvintį žmogų ir aplinkinius nuo šios infekcijos. Jos nebus veiksmingos, jei neatitiks bent elementarių saugos normų, o žmonės, dėvintys netinkamas kaukes, bus baudžiami kaip jų nedėvintys.
Visas apsaugines kaukes būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Vienos padeda apsisaugoti nuo aplinkinių, o kitos padeda apsaugoti aplinkinius.
Respiratorių arba filtravimo kaukių (FFP) efektyvumas siekia net 90-95 procentus ir daugiau. Jie yra skirti apsisaugoti nuo aplinkoje esančių teršalų poveikio (pvz., nuo infekcijos sukėlėjų patekimo į kvėpavimo takus įkvėpus mažus ir didelius kietųjų dalelių lašus). Respiratorius daugiausia naudoja sveikatos priežiūros specialistai, kad apsisaugotų patys, ypač atlikdami procedūras, kurių metu išsiskiria aerozolis.
Respiratoriai su vožtuvais nėra tinkami naudoti kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė, nes jie neužkerta kelio dėvėtojo iškvepiamų dalelių patekimui į aplinką.
Medžiaginės, nemedicininės kaukės suteikia dalinę – 30-40 procentų apsaugą. Nemedicininės kaukės gali būti įvairios savarankiškai pagamintos ar komercinės kaukės arba veido uždangos iš audinio, kitų tekstilės medžiagų. Nėra jokių savarankiškai pagamintų nemedicininių kaukių standartų, todėl jos nėra skirtos naudoti sveikatos priežiūros specialistams gydymo įstaigose.
Dėvint iš įvairių medžiagų pagamintas nemedicinines kaukes gali sumažėti kvėpavimo takų lašelių patekimas į aplinką kosėjant, bet iš turimų įrodymų matyti, kad nemedicininės kaukės yra mažiau veiksmingos nei medicininės kaukės.
Vienas iš nemedicininių kaukių, pagamintų iš audinio ar kitų tekstilės medžiagų, pranašumų – jas lengva pagaminti, galima skalbti ir naudoti pakartotinai.
Nemedicininės kaukės turi atitikti šiuos kriterijus:
– Sudaryti fizinį barjerą oro lašeliams patekti į kvėpavimo takus per nosį ir burną;
– turi būti keleto medžiagos sluoksnių tankaus audinio;
– turi būti vientisos (be skylių ir pan.);
– turi būti tinkamo dydžio, kad dengtų nosį ir burną, bei priglustų prie veido.
Medicininė kaukė (chirurginė kaukė) – medicinos priemonė, dengianti burną, nosį ir smakrą bei sukurianti barjerą, ribojantį infekcijos sukėlėjo perdavimą tarp ligoninės personalo ir paciento. Jas naudoja sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai, siekdami užtikrinti, kad dideli iš kvėpavimo takų į aplinką pasklindantys lašeliai ir kūno skysčiai nepatektų ir neužtikštų ant kaukės dėvėtojo burnos ir nosies. Medicininės kaukės atitinka Europos standarte EN 14683:2014 nustatytus reikalavimus.
Kaip alternatyvą, žmonės renkasi apsauginį veido skydą, kuris visgi labiausiai naudingas siekiant išvengti viruso poveikio akių gleivinei. Todėl veido skydelis, pakeičiantis apsauginius akinius, yra naudojamas kartu su apsaugine veido kauke.
Pabrėžiama, kad kaukių naudojimas viešosiose vietose yra tik viena iš prevencijos priemonių. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, būtina laikytis atstumų (ne mažesnio nei 2 m), riboti socialinius kontaktus, būti namuose sergant, pagal galimybes dirbti nuotoliniu būdu, laikytis kvėpavimo etiketo, rankų higienos, neliesti veido, nosies, akių ir burnos.
Kada ir kam leidžiama nedėvėti kaukių?
Dėl veido apsaugos priemonių išimtys taikomos negalią turintiems žmonėms, kai jie dėl savo sveikatos būklės šių priemonių dėvėti tiesiog negali.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad būtina dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, jei žmogaus turima negalia tai daryti leidžia, o išimtimis naudotis tik tuomet, kai tikrai neįmanoma žmogui su negalia nešioti kaukės, pavyzdžiui, esant tam tikriems psichikos sveikatos, kvėpavimo sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams ir panašiais atvejais.
Taigi, jiems leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, kai dėl negalios tai padaryti sudėtinga arba neįmanoma.
Kilus klausimų, ar žmogus turi teisę būti be kaukės, turėtų pakakti parodyti neįgaliojo pažymėjimą, medicininiai dokumentai nereikalingi.
Tuo metu tie, kurių turima negalia leidžia, gali rinktis alternatyvias veido apsaugos priemones, pavyzdžiui, turintieji klausos negalią gali rinktis skydelius. Pavyzdžiui, jei žmogus turi fizinę, judėjimo negalią jam neturėtų kilti sunkumų dėl įprastų kaukių nešiojimo ir jis turėtų stengtis išnaudoti galimybes būti su ja, nes tai svarbu prevencinė priemonė, siekiant apsisaugoti nuo ne tik nuo koronaviruso (COVID-19), bet ir kitų infekcijų.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.