Lietuva praėjusiais metais stipriai sugriežtino virtualiųjų valiutų, arba kriptoturto įmonių priežiūrą, taip pat įteisino jų licencijavimą (MiCA), kuris iki šių metų birželio mėnesio įpareigos įmones prisitaikyti prie europinių kriptoturto rinkų. Ekspertų teigimu, tai ne tik padės sureguliuoti rinką ir jos skaidrumą, bet ir užtikrins vartotojų saugumą, naujas galimybes steigtis rimtiems šio sektoriaus žaidėjams, o kartu su jais atsiras ir daugiau galimybių į šį sektorių įsitraukti didesnei daliai žmonių.
„Ir dabar matome tų, kurie prekiauja trumpuoju laikotarpiu ir siekia pasinaudoti kainų pokyčiais. Ir tai suprantamas elgesys. Tai yra spekuliavimas. Ir tai, ką pradeda daryti pasitikėjimą pelniusios rinkos, padedamos reguliavimo, yra edukacija investuoti ilgesniam laikotarpiui. Žmonės investuoja ilgesniam laikotarpiui, renkasi svarbius ir įdomius projektus. Tikiu, kad, bėgant laikui, to nepastovumo bus vis mažiau“, – sako S. Andersonas.
Nors kriptovaliutos žada decentralizavimą ir įgalinimą, kritikai neatlyžta teigdami, kad tai tampa žaidimų aikštele turtingiesiems dar labiau praturtėti – jie turi daugiau lėšų tokiems spekuliacijų žaidimams, didesnę toleranciją rizikai. Kalbama, kad ir per pastarąjį bitkoinų suaktyvėjimą daugiausia naudos gavo turtingieji. Tačiau „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas sako negalintis sutikti, kad šiame žaidime laimi tik turtingieji.
„Nieko nežinau apie statistiką, esą, pasipelnė tik turtingieji. Vien Lietuvoje daugiau nei 200 tūkst. investavo į arba pardavinėjo kriptovaliutą. Lietuvoje to tikrai turtingo elito suskaičiuotume tik kelis tūkstančius. Ir tai byloja, kad kriptovaliutos populiarėja. Didžiausia Lietuvoje veikianti kriptobendrovė „Binance“, kuri yra ir didžiausia pasaulyje, visame pasaulyje turi 250 mln. naudotojų. Taigi, įsitraukimas tikrai didelis.
O dėl nepastovumo, dėl tokio turto nepastovumo, turime būti budrūs. Ir kai manęs klausia, ar reikia investuoti į bitkoinus, – visada sakau, kad pirmiausia reikia investuoti į vaikų išsilavinimą. Jeigu lieka atliekamų pinigų, tuomet nupirkti gėlių žmonai. Tai puiki investicija, kuri visada atsiperka. Ir jeigu vis dar turite atliekamų lėšų, tuomet vertėtų pagalvoti apie investicijų portfelį, kuriame bitkoinai ar kitas kriptoturtas turi sudaryti ne daugiau nei 5 proc. Būtent tiek didžiausi pasauliniai investiciniai fondai investuoja į kriptovaliutas – būtent dėl jų nepastovumo. Gali drastiškai išaugti, per naktį šokti 10, 20 proc., bet gali ir drastiškai nuvertėti. Nepaisant to, tai puiki galimybė ir tie, kurie ja pasinaudojo, neseniai uždirbo daug pinigų“, – sako jis.
Technologiją pradeda vertinti ir bankinis sektorius
Kritikai taip pat tvirtina, kad ir tradiciniai bankai kaišioja pagalius į ratus kriptovaliutų įmonėms. O tai tik dar labiau skatina visuomenės nepasitikėjimą šia rinka. Tačiau M. Majauskas sako, kad ir tradicinė bankininkystė pamažu atsigręžia į blokų grandinės technologijas.
„Bankai iš pradžių ignoruoja kriptovaliutų rinką, iš jos juokiasi, o paskui susivokia ir patys pradeda joje dalyvauti. Matėme tokių pavyzdžių. Kai kurie tradiciniai Amerikos bankai jau pradeda bendradarbiauti su kriptovaliutų pramonės įmonėmis. Tai vyksta ir kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Austrijos bankas „Raiffeisen Bank“ padeda klientams investuoti į kriptovaliutas. Realybė tokia, kad bankai negali ignoruoti to, kas vyksta kriptovaliutų rinkoje. Investuojamos sumos, kriptovaliutų pirkimai, blokų grandinės technologijos suteikiamos galimybės finansų sektoriui – bankai niekaip negali ignoruoti šių dalykų. Jeigu jie neprisijungs prie kriptovaliutų bumo, netolimoje ateityje gali likti nuošaly. Jie turi nuspręsti.
Manau, kad standartizuoti reglamentai Europos Sąjungos mastu kriptovaliutų rinką daro saugesnę tradiciniams bankams, jie jaučiasi komfortiškiau, pradėdami bendradarbiauti su kriptovaliutų įmonėmis. Nes anksčiau buvo nemažai skeptikų, bankų dėmesio sulaukdavo vos viena kita kriptovaliutų įmonė. Priėmus MiCA reglamentą, kriptovaliutų pramonė tapo visaverte. Jeigu kriptovaliutų įmonėms išduodamos licencijos, vadinasi, jos yra tinkamai reguliuojamos. Jos turi skaidrų galutinį naudos gavėją, jų rizika deramai valdoma, operacijos turi ekonominį turinį. Visi šie dalykai jas daro gerais tradicinių bankų analogais“, – svarsto M. Majauskas.
Pasak M. Majausko, panagrinėjus kriptoturto įmonių pelningumą, tampa akivaizdu, jog jos pasipelno iš siūlomų kriptovaliutų vertės pokyčių, tačiau taip pat turime suprasti, kad jos nėra investicijų bendrovės – jos kuria svarbią infrastruktūrą.
„Jos yra infrastruktūros bendrovės. Kaip vertybinių popierių birža, Niujorko vertybinių popierių birža. Akivaizdu, kad Niujorko vertybinių popierių biržai naudinga, kai akcijų kaina auga, bet dar svarbiau už kainą yra apimtis. Tokios įmonės suteikia infrastruktūrą. Tai tik pavyzdys. Taigi, turime kriptovaliutų keityklų ir kriptovaliutų mokėjimų įmonių. Jos nebūtinai padeda investuoti, tačiau šiuo atveju svarbiausia yra jų suteikiama infrastruktūra verslui ir individualiems asmenims. Ir ta infrastruktūra generuoja pelną. Kaip matėme Lietuvoje 2023 m., skaičiai išties įspūdingi – metinis kriptovaliutų pramonės pelnas siekė 130 mln. Vien tik Lietuvoje. Lietuvos biudžetas mokesčių pavidalu gavo 40 mln.
Tokius skaičius matėme 2023-iaisiais. Praėjusių metų duomenų kol kas neturime, bet kai kurios stambiausios Lietuvoje veikiančios kriptovaliutų įmonės, pavyzdžiui, „Binance“, jau sumokėjo 25 mln. eurų pelno mokesčio, tai yra išankstinis mokėjimas. Galutiniai praėjusių metų skaičiai bus ženkliai didesni. Taigi, tai yra svarus šių įmonių indėlis į mūsų ekonomiką, nepriklausomai nuo bitkoino vertės“, – sako jis.
Be to, S. Andersonas pabrėžia, kad kriptoturtas yra tvarus verslo modelis.
„Manau, kad labai tvarus, kai galvoju apie „Uphold“. Tikiu, kad turime tvarų verslo modelį. Įmonė veikia apie 10 metų, gal ir daugiau. Ji matė vadinamąsias bulių rinkas, meškų rinkas, tačiau tebevysto veiklą ir generuoja pajamas. Nemanau, kad tai spekuliacinio burbulo pavyzdys. Mes tiesiog stengiamės klientams suteikti paslaugą. Jie nori būti tikri, kad padėsime jiems išspręsti problemas, susijusias su prekyba kriptovaliutomis. Žinoma, mums naudinga, kai kriptovaliutomis prekiaujama intensyviai, o jų vertė didėja. Neneigsiu šito. Bet rinkos paprastai būna cikliškos. Kaip ir sakiau, jeigu 10 ar daugiau metų veikianti įmonė viso labo būtų bandžiusi pasinaudoti spekuliaciniu burbulu, nebūtų išgyvenusi ir neklestėtų“, – tikina jis.
S. Andersonas pataria atsigręžti ne į konkrečią valiutą, bet į pačią technologiją. Čia, pasak jo, slypi tikroji nauda.
„Dabartinės kriptovaliutos yra labai nepastovios. Mykolas visiškai teisus: nederėtų investuoti daugiau, negu esate pasiruošę prarasti. Visgi, manyčiau, kad ilgalaikiu laikotarpiu, kai technologija, kuria paremtos šios kriptovaliutos, bus vis labiau naudojama dėl teikiamos naudos, kintamumas turėtų sumažėti.
Kriptoturto kainos visada buvo kintamos. Kalbant apie blokų grandinės technologiją ir kriptovaliutas, kai kurios iš jų bus stabilesnės už kitas. Taigi, telieka pasverti riziką ir nuspręsti, į kurią kriptovaliutą norite investuoti. Nežinome, kas nutiks bitkoinui. Daugelio žmonių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Bet pagrindinė technologija niekur nedings ir ateityje teiks daug naudos.
Manau, jog neįmanoma įvardyti laikotarpio [kada kintamumas pradės mažėti, aut. past.]. Esu didelis kokybiško reguliavimo, pasitikėjimo rinkomis kūrimo ir geresnio įsitraukimo jose šalininkas. Kalbant apie kintamumo mažėjimą, reikėtų pabrėžti, kad kintamumas ne visada yra blogas dalykas. Visi nori, kad kainos augtų, bet visada buvo ir bus gerai valdomų įmonių, kurioms puikiai sekasi, akcijų vertė auga, tačiau laikui bėgant situacija pasikeičia, ir akcijų vertė sumažėja. Kintamumas egzistavo visada. Manau, kad svarbiausia pasitikėti tomis rinkomis, ir būtent reguliavimas, tikiuosi, padės tai užtikrinti“, – sako S. Andersonas.
Pinigų perlaidos – gerokai pigesnės
Pasiteiravus, kokia virtualiosios valiutos nauda paprastam vartotojui, M. Majauskas aiškina, kad ši technologija padeda sutaupyti tiek laiko, tiek finansinių kaštų.
„Na, jeigu noriu nusiųsti kalėdinę nuotrauką savo bičiuliui Stevenui, pavyzdžiui, mano namuose esančios Kalėdų eglutės, tai galiu padaryti per keletą sekundžių ir visiškai nemokamai. Bet jeigu noriu nusiųsti pinigų, tarptautinė perlaida gali užtrukti ir savaitę, bus daug biurokratijos, ir turėsiu sumokėti apie 5–7 proc. nuo pervedamos sumos. Toks didžiulis skirtumas tarptautinės prekybos ir pinigų persiuntimo srityje yra tiesiog nesuvokiamas.
Kriptovaliutų pramonė, blokų grandinės technologija siūlo galimybę akimirksniu persiųsti kapitalą tarp organizacijų, tarp individualių asmenų, sumokant kur kas mažiau, apie 10 kartų mažiau, nei prašo tradiciniai bankai. Tai viena iš priežasčių, kodėl ši pramonės šaka klesti ir taip sparčiai auga. Juk mokėjimai yra vienas iš pirmųjų praktinės naudos elementų. Taip pat yra vertės kaupimo elementas. Žmonės investuoja į bitkoiną, kad kauptų vertę. Bet, manau, jog ateityje pamatysime daugiau blokų grandinės technologijos pritaikymo būdų“, – tikina pašnekovas.
Vis dėlto, atsižvelgiant į didžiulį kriptovaliutų kainų nestabilumą, gali kilti klausimas, kaip galime būti tikri, kad persiųstos kriptovaliutos vertė atitiks su gavėju sutartą sumą? M. Majauskas aiškina, kad šiam tikslui kriptoturto rinkoje naudojama stabili valiuta.
„Taip, nestabilumas yra svarbus veiksnys, štai kodėl kriptovaliutų pramonėje naudojami stabilūs žetonai, kurių vertė yra tiesiogiai susieta su konkrečios valiutos, pavyzdžiui, euro ar JAV dolerio, kursu. Taigi, tokio žetono vertė bus lygi su juo susietos valiutos vertei. Bitkoino vertė gali smarkiai svyruoti, tačiau stabilaus žetono vertė išliks fiksuota, be to, pinigus siųsite ne per banką, o tiesiai gavėjui. Visa operacija bus gerokai paprastesnė ir pigesnė, nei naudojant tradicinius pinigus.
Sakyčiau, kad turime labai atsargiai valdyti savo pinigus. Kaip jau minėjau, neinvestuočiau į kriptovaliutas daugiau, nei būčiau pasiruošęs prarasti, dėl didelio rinkos kintamumo. Vis dėlto nederėtų ignoruoti blokų grandinės technologijos pramonės teikiamų galimybių ir naudos. Tikrai pritarčiau sprendimui domėtis šia technologija, galbūt netgi pamėginti įsidarbinti blokų grandinės technologijos įmonėje ir prisidėti prie tos ekosistemos“, – sako jis.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje.
