Lietuvoje steigiasi Pietų Korėjos įmonė
„Danal Fintech“, anot įmonės vadovo Hyo Sup Kim, yra blokų grandinės pagrindu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris 2019 metais tapo pirmąja Pietų Korėjos bendrove, pradėjusia teikti mokėjimo kriptovaliuta paslaugas. Tada ši įmonė buvo vienintelė, galėjusi pasiūlyti itin inovatyvų produktą. Per gana trumpą laiką pavyko pritraukti daugiau nei 3,2 mln. vartotojų, o vien Pietų Korėjoje internetinių ir atjungties režimu veikiančių versijų skaičius pasiekė 150 tūkst. Nors, kaip sako jis, reikalai klostėsi gana sėkmingai, vėliau teko ieškoti rinkų, kuriose kriptoturto reguliavimas būtų aiškiai reglamentuotas.
„Būtent šis kriterijus ir buvo vienas reikšmingiausių renkantis vietą, tinkamą pasaulio mastu veikiančiai įmonei. Vertinome net keletą šalių. Galvojome apie Dubajų, Abu Dabį, Honkongą ir Singapūrą. Svarstėme ir apie Lietuvą. Tarkime, Honkongas ir Singapūras yra gana arti Pietų Korėjos, todėl šie variantai pasirodė gana patrauklūs. Visgi sprendimą lėmė ne geografinis artumas“, – pasakoja H. S. Kim.
Įmonė, sako jis, privalėjo atsižvelgti į jau minėtą reguliavimo bazę ir ją laikė svarbiausiu pranašumu. O visų svarbiausias jiems pasirodė su MiCA reglamentu susijęs kriterijus. Taip tinkamos rinkos paieškos laukas dar labiau susiaurėjo ir pakvietė pasižvalgyti po Europą.
„Atkreipėme dėmesį į keletą Europos šalių, kaip antai Šveicarija. Deja, Šveicarija nėra patvirtinusi MiCA reglamento: manau, ten egzistuoja atskira sistema. Maždaug tada pasitaikė proga atvykti į Vilnių. Tai buvo pernai spalį. Viešnagė paliko didžiulį įspūdį. Mes susitikome su Lietuvos banko atstovais ir supažindinome juos su savo verslo planu. Taip pat susitikome su keliais potencialiais partneriais – vietos finansinių technologijų sektoriaus dalyviais.
Mūsų idėjos sulaukė didelio palaikymo, be to, mus nustebino pozityvus požiūris į kriptoturtą. Taigi, Lietuva atrodė patraukli, ir galop buvo priimtas sprendimas. Apsvarstę nutarėme įsikurti Vilniuje ir dirbti čia“, – apie kelionės pradžią Lietuvoje pasakoja įmonės vadovas.
Gruodžio mėnesį įmonė Lietuvoje įgijo vietinio subjekto kodą, subūrė, teigia įmonės vadovės, stiprią komandą, atitinkančią galiojančius standartus ir MiCA reglamentą.
„Tada, padedami daug patirties turinčių vietinių teisininkų bei konsultantų, pradėjome ruošti CASP (kriptoturto paslaugų teikėjo) paraišką. CASP prašymą planuojame pateikti dar pirmąjį šių metų ketvirtį. Teigiamo rezultato tikimės sulaukti jau antruoju ketvirčiu, iki birželio. Kai tai bus padaryta, „Danal Fintech“ turėtų pradėti teikti kokybiškas paslaugas. Planuojame suburti talentingų darbuotojų komandą ir ištobulinti sprendimus.
Gal dar anksti apie tai kalbėti, bet planuojame įdarbinti maždaug 30–50 vietinių specialistų, dirbančių AML (kovos su pinigų plovimu) ir klientų aptarnavimo srityje, padėsiančių pagerinti įmonės darbo kokybę“, – ateities vizijomis Lietuvoje dalijasi įmonės vadovas.
Lietuvoje, H. S. Kim sako gyvenantis tik porą mėnesių, tačiau čia jis jau spėjo pastebėti, kad dauguma lietuvių laisvai kalba angliškai – lyg ši kalba būtų gimtoji. O piliečių užsienio kalbų išmanymas yra labai svarbus kriterijus – tai lengvina užsienio kapitalo įmonės steigimosi ir gyvavimo šalyje procesus.
„Aš taip pat esu 187 cm ūgio. Taigi esu gana aukštas. Pietų Korėjoje tokie žmonės sudaro tik 1 proc. Tačiau Lietuvoje suvokiau, kad esu tik vidutinio ūgio. Tai įdomi detalė. Taip pat pajutau, kad čia beveik nėra rasinės diskriminacijos. Lankiausi daugelyje Europos šalių ir aš ją jutau. Tačiau lietuviai yra labai mandagūs ir labai pagarbūs užsieniečių atžvilgiu. Taigi man tai paliko įspūdį“, – džiaugiasi jis.
Šalyje jau veikia daugiau nei 300 kriptoturto įmonių
H. S. Kim įmonė Lietuvoje yra ne vienintelė užsienio kapitalo bendrovė šalyje. „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas pastebi, kad Lietuva jau tapo vienu pagrindinių blokų grandinės sistemų ir kriptovaliutos operacijų centrų pasaulyje ir šiandien Lietuvoje veikia daugiau nei 300 kriptoturto paslaugų teikėjų. O tokių įmonių veikla, sako jis, atneša daug naudos Lietuvos ekonomikai.
„Naujausiais duomenimis, sektoriaus sugeneruotas pelnas viršija 130 mln. eurų sumą, be to, sumokėta maždaug 40 mln. eurų mokesčių. Taigi, indėlis į Lietuvos ekonomiką yra išties reikšmingas. Tačiau svarbu ir tai, kad sektorių vis labiau reguliuoja įstatymai, kad jis darosi vis skaidresnis, kad vis efektyviau valdoma rizika ir užtikrinama tinkama vartotojų apsauga. Nauja reguliavimo sistema kaip tik ir suteikia tokias galimybes. Šaunu, kad Lietuvos bankas stengiasi suderinti reguliavimo sistemą ir parengti licencijavimo procesą, kuris netrukus bus pradėtas vykdyti“, – teigia kriptoturto sektoriaus atstovas.
Kaip aiškina M. Majauskas, Europos Sąjungos priimtas MiCA reglamentas užtikrins, kad kriptoturto paslaugų teikėjai bus skaidresni, atsargesni, ir kad jie funkcionuos labai panašiu principu kaip tradicinis bankas.
„Taigi, Lietuvos bankas turės žinoti įmonės savininkus. Jie taip pat priežiūros institucijoms turės suteikti informaciją apie savo kapitalo šaltinį, kaip jie įsteigė įmonę, ir kaip ji vykdys savo veiklą. Jie turės įrodyti savo kompetenciją valdant panašias įmones. Jie turės pademonstruoti, kad yra įvaldę informacines komunikacijos technologijas, taiko pinigų plovimo prevencijos priemones, rizikos valdymo priemones, turi stebėtojų tarybą ir įmonės valdybą. Taigi, daugybė sluoksnių turi užtikrinti, kad šios įmonės funkcionuos sklandžiai, saugiai ir efektyviai“, – sako jis.
Šis reguliavimas – ne vienintelis Lietuvoje norinčių veikti įmonių veiklos kontrolės kriterijus, kurį privalės atitikti kriptoturto įmonės.
„Maža to, Lietuvos bankas, be Europos Sąjungos reglamento, papildomai reikalauja, kad įmonės, siekiančios gauti licenciją Lietuvoje, pereitų vyriausybinę Nacionalinio saugumo komisiją, kuri įvertins, ar įmonės ir jos savininkų interesai neprieštarauja Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams. Tai labai svarbus ir labai geras žingsnis. Jis taip pat reikalauja, kad tam tikras įmonės vadovų skaičius gyventų Lietuvoje. MiCA reglamentas reikalauja, kad jie gyventų Europos Sąjungoje, bet Lietuvos bankas pareikalavo, kad jie iš tikrųjų gyventų Lietuvoje ir galėtų palaikyti ryšį su reguliuotoju.
Lietuvos bankas taip pat reikalauja, kad visos įmonės, norinčios gauti licenciją Lietuvoje, teiktų paslaugas Lietuvos klientams, ar tai būtų juridiniai, ar privatūs asmenys. Taigi, virtinė reikalavimų, kuriuos kelia tiek Europos Sąjungos teisė, tiek Lietuvos bankas, numato gana tvirtus reguliacinius rėmus, užtikrinančius, kad Lietuvoje kurtųsi tik geriausios ir kompetentingiausios bendrovės“, – pastebi M. Majauskas.
Finansų sektoriaus revoliucijos pradžia?
Nepaisant to, kad Lietuva yra pakankamai maža rinka, kurioje gyvena mažiau nei 3 milijonai gyventojų, M. Majauskas mano, kad ji tikrai turi potencialo tapti globaliu virtualios valiutos centru.
„Jei pažvelgtume į kai kuriuos didžiausius žaidėjus Lietuvoje, pavyzdžiui, „Binance“, pamatytume, kad jie čia turi maždaug 50 darbuotojų. Tačiau jiems pavyksta generuoti didelę apyvartą ir kartu sumokėti daug mokesčių. Verslas reikalauja ne tiek daug darbo jėgos, kiek kompetencijos. Lietuviai yra labai talentingi ir kompetentingi darbuotojai blokų grandinės pramonėje ir blokų grandinės technologijoje, taip pat pinigų plovimo prevencijos paslaugų, rizikos valdymo srityse. Taigi, Lietuva turi daug kompetentingų žmonių, kurie vilioja šias tarptautines įmones vykdyti čia savo veiklą. Manau, kad tai labai svarbus žingsnis.
Antrasis žingsnis yra tvirta reguliavimo sistema, ir, kaip minėjo ponas Kimas, galimybė palaikyti ryšį su reguliavimo institucija, turėti labai konkrečius, standartinius reguliuotojo reikalavimus, ką reikėtų pateikti, kad būtų galima gauti licenciją. Taigi, tas aiškus supratimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus taip pat yra didžiulis privalumas.
Lietuva yra užsitarnavusi garbės ženklelį kaip viena iš pasaulio „fintech“ šalių. Ir tam, kad ji liktų lydere, ji turi būti nuosekli. Mes matėme, kas įvyko Estijoje. Iš pradžių jie norėjo tapti „fintech“ lyderiais, bet vėliau persigalvojo. Dabar jie vėl keičia savo politiką. Tačiau daugelis jau pasitraukusių įmonių, finansinių technologijų bendrovių, nebegrįžta į Estiją. Jos mano, kad šie krypties pokyčiai reiškia nepastovumą ir papildomas rizikas, kurių įmonės nėra pasirengusios imtis. Tai labai svarbu. Jei jau apsisprendėme dėl strateginės krypties, turime jos laikytis, nes jei nuo jos nukrypsime, susigrąžinti reputaciją bus labai sunku, ir tai gali užtrukti dešimtmečius“, – sako M. Majauskas.
Apsisprendus šaliai judėti šia strategine kryptimi, svarbu paruošti ir tinkamos kompetencijos žmones. M. Majauskas sako neabejojantis, kad tinkamas bendradarbiavimas tarp kriptovaliutų pramonės bendrovių ir universitetų taip pat yra labai svarbus uždavinys Lietuvai, kad galėtume paruošti talentingų specialistų.
„Šiuo metu daugelis talentingiausių blokų grandinės technologijos ekspertų į šią sritį ateina iš kitų pramonės šakų – patys pradeda domėtis blokų grandinės technologija ir tobulina savo įgūdžius. Mums, be jokios abejonės, reikia daugiau studijų programų, kurios galėtų būti rengiamos bendromis viešojo ir privataus sektorių pastangomis“, – švietimo poreikį šioje srityje aptaria jis.
Tad nors kol kas decentralizuotų finansų ir kriptovaliutų ateitis yra neaiški, svarstoma, kad šis sektorius sukels revoliuciją šiandieniniame finansų pasaulyje.
„[...] Šios šakos nauda Lietuvos ekosistemai, neskaitant gerai apmokamų galimybių talentingiems žmonėms, mūsų reguliuotojų žinomumo didinimo ir papildomų pajamų mokesčių pavidalu, yra ir paslaugų teikimas. Trumpai tariant, turime viešąją mokėjimų infrastruktūrą. Jeigu aš, pavyzdžiui, noriu nusiųsti pinigų ponui Kimui į Pietų Korėją, visas procesas truks savaitę ir atsieis maždaug 5 proc. perlaidos sumos, be to, turėsiu užpildyti galybę dokumentų. Jeigu noriu Kimui nusiųsti nuotrauką, kaip mano šeima sutinka Kalėdas, tam prireiks vos sekundės, nors nuotrauka bus gerokai didesnė, kalbant apie megabaitų skaičių, nei pirmiau minėta procedūra, ir jį pasieks akimirksniu, be jokių trukdžių.
Blokų grandinės technologija atneša viešąją mokėjimų infrastruktūrą, nepriklausančią jokiai institucijai, niekas neprašo papildomai susimokėti už naudojimąsi ja, be to, yra kur kas mažiau tarpininkų. Taigi, Lietuvoje turime galimybę pritraukti tarptautinių įmonių, kursiančių vertę Lietuvos ekosistemai bei teiksiančių paslaugas Lietuvos klientams – tiek įmonėms, tiek individualiems asmenims, kad jie galėtų atlikti mokėjimus ar investuoti. Todėl manau, kad tai nuostabi proga Lietuvai“, – pabrėžia jis.
Pasak H. S. Kim, anksčiau kriptovaliutos buvo laikomos tik investicine priemone, kaip antai auksas, tačiau šiai rinkai virstant brandesne, blokų grandinės technologija bus pritaikyta platesniu mastu.
„Vienas iš praktiško panaudojimų būdų yra stabilios monetos, nes jų vertė susieta su konkrečios valiutos verte. Ir šie pokyčiai jau vyksta. Mykolas ką tik kalbėjo apie mokėjimų ir perlaidų sistemas. Tai gali būti vienas iš veiksnių, kodėl stabilios monetos taps norma kriptovaliutų rinkoje. Mano nuomone, nereikės laukti 10 ar 20 metų – viskas pasikeis per kelerius metus“, – pastebi kriptoturto įmonės vadovas.
M. Majauskas skuba aiškinti stabilių monetų veikimo pricipus: „Taigi, turime, kriptomonetą, tarkime, „Bitcoin“, kurios vertė kinta kiekvieną dieną – tai kyla, tai krinta. Bet galima laisvai prekiauti bitkoinais ir jais apsikeisti. Kai tau nusiunčiu bitkoiną, tu nesi tikras, kiek jis bus vertas, kai gausi, nes, kaip minėjau, jo vertė nėra pastovi. Kalbant apie stabilias monetas, jos yra susietos su konkrečia valiuta. Ir visai nesvarbu, kur ir iš ko gausi stabilią monetą, jos vertė visada bus paremta, tarkime, euro ar JAV dolerio kursu. Jeigu susitariame, kad tau persiųsiu 10 eurų, šią sumą galiu nusiųsti stabiliomis monetomis, kurių vertė atitiks euro valiutos kursą. Iš čia ir pavadinimas – stabilios monetos.“
Įmonės stengiasi užtikrinti ne tik vartotojų apsaugą, bet ir švietimą
Šiandien Lietuvoje vis labiau diskutuojama ir apie kriptovaliutomis prekiaujančių naudotojų apsaugą ir finansinio raštingumo gerinimą. Kriptoturto įmonės vadovas H. S. Kim mano, kad kriptovaliutų įmonės turėtų būti už tai atsakingos.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad, pradėję veiklą Pietų Korėjoje, įkūrėme Naudotojų apsaugos centrą, pateikiantį bendrojo pobūdžio informacijos apie kriptovaliutas ir įspėjantį apie galimus sukčiavimo atvejus. Teikdami tokius duomenis, padedame naudotojams išvengti tam tikrų rizikų, sukčių, nes žetonų vertė svyruoja. Nemažai žmonių tiesiog investuoja į kriptovaliutas pernelyg nepasidomėję ir įsigyja, pavyzdžiui, kriptovaliutų ar žetonų, sukurtų kaip memai. Jie nesuvokia tokių žetonų vertės, ir tai daro labai neigiamą įtaką kriptovaliutų rinkai. Turime pasirūpinti, kad mūsų naudotojai būtų apsišvietę, tai viena didžiausių mūsų atsakomybių.
Mes paprastai pateikiame bendros informacijos. Pavyzdžiui, apie „Ethereum“, „Solana“. Taip pat pranešame apie sukčiavimo schemas, kad mūsų naudotojai jomis nesusigundytų. Teikiame ir kriptovaliutų piniginės paslaugą. Papasakojame naudotojams, kuo skiriasi asmeninės ir trečiųjų šalių valdomos kriptovaliutų piniginės, ir t. t.“ – sako kriptoturto įmonės vadovas.
M. Majausko nuomone, tai yra bendra viešojo ir privataus sektorių atsakomybė.
„Nederėtų jos užkrauti tik viešajam sektoriui. Juk įmonės neretai apie klientus, apie rinką žino gerokai daugiau. Jos pačiame priešakyje, o reguliuotojai dažnai nežino naujausių tendencijų. Taigi, atsakomybė priklauso, žinoma, ir nuo dydžio: kuo didesnė bendrovė, tuo daugiau atsakomybės turi.
Tačiau atsakomybė šviesti naudotojus, mokyti visuomenę skaitmeninio finansinio raštingumo turėtų būti ir kiekvienos finansinių technologijų srities įmonės identiteto dalis. Be to, tai padeda kovoti su sukčiais. Lietuvoje matome daug sukčiavimo atvejų, susijusių su skaitmeniniais finansiniais produktais. Nebūtinai su kriptovaliutomis, bet irgi pasitaiko. Taigi, labai svarbu skirti pakankamai išteklių viešajai auditorijai apsaugoti“, – pastebi M. Majauskas.
