Lietuva pamažu praranda konkurencingumą
„Turbūt lyderystė nėra duotas dalykas, kurį tau kažkas suteikia. Visų pirma, tai yra iškovotas pozicijos ir iškovotas konkurencingumas. Ir istoriškai tikrai „fintech“ buvo turbūt viena tokių labai retų lietuviškų sėkmės istorijų, kai mes sugebėjome prasibrauti tarp visų įmanomų šalių ir tapome atpažįstami. Ir tikrai galiu konstatuoti, kad kiek man tenka keliauti po pasaulį, ar tai būtų Pietų Korėja, ar Japonija, Lietuva visų pirma žinoma kaip „fintech“ šalis. Deja, tas konkurencingumas yra labai dinamiškas. Ir šiuo metu ne tik reitingai tą indikuoja, bet turbūt ir tie atvejai sako, kad mes prarandame pozicijas“, – liūdnai konstatuoja „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Kaip Lietuvai šioje srityje pavyko iškilti? „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas aiškina, kad kai Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungą, Lietuva pakėlė vėliavas ir sakė: mes busime „fintech“ šalis. Šį žingsnį kartu žengė ir kitos Baltijos šalys, kartu reprezentuodamos save dideliame tarptautiniame kontekste. Iškilome kaip galimybė. Finansinių technologijų sektoriaus kompanijos ėmė steigti verslus šiame regione. O tai Baltijos šalims, sako jis, atnešė labai daug.
„Tačiau Estija kažkuriuo momentu tiek su savo fiskaline politika, tiek ekonominio konkurencingumo vystymu, tiek požiūriu į finansines technologijas, stabtelėjo, kai kur apsigręžė, pergalvojo savo strategiją ir dėl to didelė dalis kompanijų iš Estijos perėjo į Lietuvą. Ir todėl mes tapome regiono lyderiai. Estija, supratusi problemos mastą, sakė: mea culpa, iš tikrųjų mes galbūt persistingėme šiek tiek su savo reguliavimu, grįžkite pas mus, mes jus priimame, suteiksime visas galimybes. Bet kompanijos negrįžta, viena ar kita svarsto, pasižiūri, bet sako, kad per daug rizikos, kai jūs vėl apsigalvosite.
Ir tas pasitikėjimas, kuris yra reikalingas investicijoms pritraukti, yra užtarnaujamas per dešimtmečius. Ir jeigu Lietuva susvyruos, tai tas pasitikėjimas dings ir po to užtruks nemažai laiko mums vėl pasiekti rezultatą. Pasižiūrėkime mūsų užsienio politiką. Nesvarbu, kairė ar dešinė laimi Seimo rinkimus, nesvarbu, kas formuoja daugumą ir kokia yra Vyriausybė, užsienio politikoje vyrauja aiški Vakarų kryptis, ir mes dėl šios priežasties diplomatinėje, tarptautinėje erdvėje esame labai daug pasiekę. Tai yra nuosekli strateginė kryptis. Čia lygiai taip pat svarbu, pasirinkus strateginę kryptį, iš esmės jos laikytis, ir tai taip pat lemia ir ilgalaikius strateginius rezultatus“, – sako jis.
Tad M. Majauskas sako, kad „dar ne vakaras“, todėl išlaikyti konkurencingas įmones, nešančias didžiulę naudą Lietuvos ekonomikai, mes dar tikrai galime. Štai kalbėdamas apie minėtą kompaniją „Binance“, M. Majauskas pabrėžia, kad stabdyti įmonės norą trauktis iš Lietuvos dar tikrai yra laiko ir tai turėtų būti viena iš šalies strateginių krypčių.
„Mūsų žiniomis, šiandien dar kol kas nėra priduota jokių dokumentų nei Lietuvoje, nei Latvijoje. [...] Visos galimybės dar yra išlaikyti juos čia Lietuvoje. Apskritai, jų indėlis į Lietuvos ekonomikos ekosistemą, valstybės iždą, yra pakankamai reikšmingas. Jeigu mes žiūrėtume vien į jų įmonės vertę, tai jų dukterinė įmonė Lietuvoje yra verta milijardo eurų. Tai nėra tiesiog dar viena „Apple“ parduotuvė ar „Microsoft“ atstovybė. Tai yra uždara akcinė bendrovė, kuri vykdo savo operacijas čia tokiu mastu, jog ta uždara akcinė bendrovė yra įvertinta milijardų eurų. Tai yra viena iš penkių didžiausių kompanijų Lietuvoje. Greta to, jie moka labai reikšmingus mokesčius. Praeitų metų avansinis pelno mokestis buvo apie 25 milijonai eurų. Tai yra turbūt viena daugiausiai sumokančių mokesčių kompanijų Lietuvoje. Ir tokių kompanijų išsaugojimas, mano supratimu, yra visos valstybės interesas“, – svarsto M. Majauskas.
O išsaugoti, pasak pašnekovo, įmanoma tik tada, kai kiekviena institucija, atsakinga už užsienio kapitalo įmonių pritraukimą ir „fintech“ sektoriaus plėtrą Lietuvoje, laikysis vieningos krypties ir pozicijos.
„Sakant, kad „Investuok Lietuvoje“ nepadarė savo darbo ar dar kažkas kitas, reikia labai aiškiai suvokti resursus. „Investuok Lietuvoje“ biudžetas yra maždaug apie 5 milijonų eurų. Ką tu gali su tokiu minimaliu biudžetu padaryti? Taip pat reikia suvokti, kad vienas investuotas euras į „Investuok Lietuvoje“ Lietuvos ekonomikai atneša 10 eurų. Tai yra tokio lygio atsiperkamumas. Mano supratimu, valstybė, matydama, kokią grąžą generuoja žmonės, dirbdami šioje srityje, kaip „Investuok Lietuvoje“, iš tiesų gali priimti strateginius sprendimus, investuodama resursus ten, kur jie atneša didžiausią grąžą Lietuvai“, – sako jis.
Finansinės technologijos – Lietuvos ateitis?
Pasak E. Čivilio, jo vadovaujama VšĮ dėl užsienio investicijų kovoja visomis išgalėmis ir visais resursais: „Pernai metais iš tikrųjų buvo labai sėkmingi metai „fintech“ – mes pritraukėme net 13 naujų projektų, kurie sukūrė 555 darbo vietas. Ir tai yra labai geras rodiklis, tikrai išskirtinis, bet mes esam viso labo viena agentūra, viso labo vienas VšĮ vienetas, kuris negali užtikrinti valstybės konkurencingumo.“
E. Čivilis aiškina, kad būdami maža ekonomika, neturime tokių privilegijų, kaip didelės pramonės šalys, pavyzdžiui, Kinija ar Brazilija, – negalime statyti didžiulių gamyklų, o mūsų ateitis priklauso nuo konkrečios specializacijos. O toji, svarsto jis, tikrai galėtų būti finansinių technologijų sektorius.
„Natūralu, kad technologijos visą laiką būna žingsniu priekyje nuo mūsų supratimo, kaip reikėtų reguliuoti arba ką reikėtų daryti. Tai čia dabar yra klausimas – ar mes staiga dabar nebenorime būti priekyje, norime būti labai konservatyvūs, atsargūs ir praleisti bei pražiopsoti šansą įsitvirtinti ten, kur iš esmės yra finansų sektoriaus ateitis? Aš manau, tokio dalyko niekas nenori.
Dabar kalbant apie patį Lietuvos sektorių, tai jis irgi evoliucionuoja. Jeigu mes kažkada turėjome augimo stadiją, kai turėjome labai daug naujakurių, buvo duodamos licencijos, tai dabar yra jau nebe kiekybė, o kokybė lemiantis faktorius. Tai yra, kad kompanijos orientuotųsi ne tik į tą licencijų gavimą, bet orientuotųsi ir išpildymą tų funkcijų, kurios brandintų visą šitą sektorių ir pačių paslaugų kokybę.
Reikia suprasti, kad iš Lietuvos yra aptarnaujami bene 25 milijonai „fintech“ sektoriaus klientų. O mūsų šalis yra gerokai mažesnė. Tai jeigu mes tą 25 milijonų bazę dar kartą išpūstume iki 250, aptarnautume pusę Europos, ar mes tikrai mokame tai daryti? Tai man atrodo, čia ir yra dabar toks pasiryžimas žengti brandos žingsnį ir orientuotis į kokybę“, – svarsto „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje, sako jis, yra apie 270 „fintech“ sektoriaus įmonių, kuriose dirba virš 7 tūkstančių darbuotojų, kurie yra bene geriausiai apmokami darbuotojai Lietuvoje. Tad sektoriaus potencialas, anot jo, – milžiniškas. Šiame sektoriuje didžiulį vaidmenį vaidina ne tik mums gerai pažįstamos finansinių technologijų įmonės, pavyzdžiui, „Revolut“, bet ir menkai pažįstamos kriptoturto rinkos žaidėjai, kaip antai „Binance“. Lietuva praėjusiais metais stipriai sugriežtino virtualiųjų valiutų, arba kriptoturto įmonių priežiūrą, taip pat įteisino jų licencijavimą (MiCA), kuris iki šių metų birželio mėnesio įpareigos įmones prisitaikyti prie europinių kriptoturto rinkų. Pasak ekspertų, tai ne tik padės sureguliuoti rinką ir jos skaidrumą, bet ir užtikrins vartotojų saugumą, naujas galimybes steigtis rimtiems šio sektoriaus žaidėjams. Tik ar Lietuva tam pasiruošusi?
„Žiūrint į ateitį, aš manau, su dabartine kriptoturtų reguliacija, kuri ateina, jeigu mes nebūsime kažkokie gasdintojai ir bauginantys, ir pasinaudosime šiuo galimybių langu, kuris šiuo metu yra atsivėręs, mes tikrai tą augimą [sektoriaus, aut. past.] išlaikysime ir galbūt net padidinsime“, – svarsto E. Čivilis.
M. Majauskas svarsto, kad Lietuva neabejotinai galėtų tapti finansinių technologijų centru, kuriame tilptų ir kriptoturto įmonės. O kartu su kitomis šalyje veikiančiomis šio sektoriaus kompanijomis, jos kurtų didžiulę vertę Lietuvai, eksportuodamos paslaugas užsienio rinkoms. Vis dėlto, nuogąstauja jis, Europoje yra ne viena valstybė, kuri konkuruoja dėl užsienio kapitalo kompanijų finansų sektoruje. Pirmoje vietoje, konkurencingiausių šalių sąraše, sako jis, rikiuojasi tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija. Trečioje vietoje galima įrašyti Maltą ir Kiprą, o štai Lietuva yra per vidurį.
„Lietuva yra antro lygio, aukšto antro lygio šalis, ir čia yra mūsų ta terpė, čia, kur mes galime dominuoti, ir čia, kur yra mūsų tam tikras išskirtinumas, bet ringe tikrai yra labai konkurencingi kovotojai, ir todėl pastangos ne tik turi būti didelės, bet jos turi būti koordinuotos. Lietuva tapo viena iš lyderių, kai buvo koordinuotas Lietuvos banko, Finansų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiksmas. Deja, per pastaruosius galbūt ketverius metus institucijos šiek tiek pradėjo veikti atskirai.
Ir čia matėm dar tokią sudėtingą situaciją Lietuvos banko, kuris, kaip ir dalyvaudamas kartu, dirdamas kartu su visais, sakė, kad taip, čia reikia traukti investicijas, mes padėsime, dirbsime ir taip toliau, bet staiga jie apsidairė ir žiūri, kad liko vieni. Jie sakė, kad čia nėra mūsų vienų užduotis pritraukti investicijas. Kur liko Finansų ministerija, kur liko Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip čia atrodo Seimas? Ar čia mes visi vienodai matome tą paveikslą? Tai mano supratimu, būtų tikrai didelis, svarbus darbas vėl visiems susitelkti, išsigryninti strategines kryptis, pasakyti tai, kas yra svarbu“, – konstatuoja M. Majauskas.
„Kažkada mes turėjome aibę visokių inovatyvių, eksperimentinių projektų, buvo daug smalsumo ir noro išsiaiškinti tas technologijas, jas pažinti, jas pritaikyti. Deja, šiandien mes to nebeturim. Ir aš gal būsiu labai nepopuliarus, bet yra toks angliškas pasakymas: „bottleneck is always at the top“. Tai kitaip tariant, jeigu mūsų viršutinis sluoksnis, ambicija, ir tai yra labai konkrečiai Seimas ir Vyriausybė, nenorės ir neturės to intereso ir to smalsumo išlaikyti Lietuvos konkurencinį pranašumą – deja, nieko nebus“, – akmenį į valdžios daržą meta E. Čivilis.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje.
