Nuo sausio 1 dienos visoje ES įsigalios kriptovaliutų rinkos reguliavimas, kurį privalės taikyti visos ES šalys. Tuo tarpu Lietuva papildomai dar priėmė papildomų teisės aktų, kurie sugriežtino reguliavimą jau šalies viduje.
„Lietuvos bankas pasižiūrėjo valstybiškai ir sudėjo papildomų saugiklių, kurie padarys taip, kad nešvarios, nesaugios, nepatikimos kompanijos pasitrauks iš Lietuvos, kas jau dabar vyksta, nes licencijuotis Lietuvoje bus brangu, sudėtinga, reikalaus rimtų investicijų ir pastangų. Akivaizdu, kad tik rimtos kompanijos liks čia ir bus taip mūsų gerai žinomos, kaip žinome didžiausius Skandinavijos bankus'“, – tuo neabejoja M. Majauskas.
Nekilnojamas turtas liko antroje vietoje pagal investavimą
M. Majauskas teigia, kad į kriptovaliutas šiandien investuojama gerokai daugiau nei į nekilnojamą turtą, kas lietuviams buvo būdinga daug metų.
„Mano manymu, geriausia investicija pirmiausiai yra į vaikų mokslus, tuomet – į gėles žmonai. Čia dvi pasitvirtinusios investicijos, dėl kurių niekada nesigailėjau (šypsosi, aut. pastaba). Ir jeigu praeini šį etapą ir dar lieka pinigų, tuomet turi suformuoti savo investicinį portfelį, kurį turi sudaryti didžioji dalis akcijų, tam tikra dalis obligacijų ir tuomet nedidelė dalis investicijų į rizikingesnį, kaip payzdžiui kriptovaliutų turtą, kuris turėtų sudaryti ne daugiau 3-5 proc. investicinio portfelio.
Iš esmės kalbant apie investavimą į bitkoinus, į kriptoturtą, sakoma, kad reikia investuoti ne daugiau pinigų nei būtumei pasiruošęs jų prarasti. Tokia yra filosofija. Tad reikia būti atidiems ir atsargiems. Kitas dalykas, kad investavimas turi būti ilgalaikis. Kai sako, kad reikia investuoti į akcijas, tai žmogus nežino nei į kurias akcijas, nei kuriuo geriausiu laiku investuoti, todėl investuoja į indeksą, akcijų paketą ilgam laikotarpiui. Tai labai panašu yra ir su kriptoturtu. Kai investuoji, nereikia spėlioti kaip rinka pasisuks. Reikia investuoti llgesniam laikotarpiui nedidelę dalį savo portfelio. Bet faktas ir tas, kad šiais metais turim bitkoiną, kuris užaugo 100 proc., ir investavę gavo štai tokią grąžą. Gali pasisekti, o gali ir ne, bet kriptovaliutų turtas tampa pripažinta reguliuojama klase, tokia pat kaip ir investicijos į akcijas, obligacijas ar auksą“, – akcentuoja M. Majauskas.
38 milijonai transakcijų per dieną
M. Majauskas sako, kad jeigu žiūrėti į dinamiką, tai visai neseniai turėjome maždaug 600 į kriptovaliutas siūlančių investuoti bendrovių Lietuvoje. Dabar jų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs.
„Visgi, reikia pasakyti pakankamai atvirai, kad didžioji dalis tų kompanijų yra imitacinės, nėra tikros, jos įsisteigė Lietuvoje tam, kad galėtų vykdyti operacijas per mūsų šalį. Ir čia yra labai svarbus reglamentavimas, kuris ateina su ES teisės aktais, kurie užtikrins, kad nuo Naujųjų metų Lietuvoje veiks tik pačios atsakingiausios, tinkamai susitvarkiusios, skaidrios kripto paslaugas teikiančios bendrovės. Dalis jų yra ne tik didelės Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu. Galime paimti vieną iš pavyzdžių, tai yra „Binance“, kuri yra viena iš didžiausių kriptoturto biržų pasaulyje. Jų dienos apyvarta yra tolygi Niujorko akcijų biržai. Ir jie savo namais laiko Lietuvą, jie nori būti čia, kurtis, licenzijuotis, samdo žmones taip lyg nebūtų rytojaus, moka reikšmingai didesnius atlyginimus, sudaro darbuotojams visas sąlygas dirbti iš namų“, – pastebėjo radijo laidos pašnekovas.
Pasak M. Majausko, neišvengiamai matome, kad ši industrija keičiasi ir vyksta pakankamai reikšmingi tektoniniai pokyčiai: „Galime žiūrėti ir į statistiką: Lietuvoje per metus yra atliekama apie 14 milijardų dolerių kriptoturto transakcijų, kas yra apie maždaug 38 milijonų dolerių kiekvieną dieną. Tai reikšmingai didesnis skaičius nei sudėtume visas nekilnojamo turto (NT) transakcijas Lietuvoje. Mes įpratę galvoti, kad lietuviai myli NT, bet tais pačiais parametrais matuojant drąsiai galima sakyti, kad investavimas į kriptoturtą yra reikšmingai didesnis. Jeigu žiūrėti apie dalyvavimą perkant ir parduodant kriptoturtą, tai oficialiais skaičiavimais yra apie 200 tūkstančių Lietuvos piliečių šiandien investuojančių. O neoficialiais duomenimis šis skaičius gali būti dar gerokai didesnis. Tad norime to ar ne, bet kripto pasaulis keičia visą finansų pasaulį“.
Į klausimą, kaip suprasti, kuri kriptovaliutų bendrovė yra gera, M. Majauskas paaiškina, kad kriptovaliutų įmonės teikia paslaugas kaip finansų makleriai: „Visos Lietuvos banko licencijuotos įmonės privalės būti geros ir patikimos. Ir jeigu norėsi pirkti kriptovaliutą, jos pasakys, ką galima pasirinkti, bet jos neprisiims garantijų, kad investicija sukurs grąžą. Jos prisiims garantiją, kad tavo pinigus, kuriuos investuosi, saugos pagal visus reikalavimus, laikys atskirai nuo visų kitų pinigų ir užtikrins galimybę parduoti kriptovaliutomis laikomą turtą konvertuojant į eurus ar dolerius. Dabar viskas vyksta nelicencijuotai, be garantijų. Bet kaip minėjau, jau nuo sausio atsiras bendra tvarka, kurios bus privalu laikytis“.
Bankas pasirinko draugauti, bet iškėlė papildomas sąlygas
Į klausimą, kaip Lietuvos bankas mato kriptovaliutų rinką Lietuvoje, Lietuvos banko atstovė I. Valiušaitienė atsakė, kad norint rasti problemų, jų galima rasti visuomet, bet Lietuva nuėjo pozityviu keliu: „Tiek rinka, tiek priežiūra einu teisingu keliu. Mes pasirinkome atvirą kelią, kuris yra draugystės kelias. Lietuvos banke jau dvejus metus turime darbo grupę ir labai intensyviai dirbame, kad bendravimas būtų produktyvus, patys rinką kviečiame „į šviesą“, licenzijuojame jos veiklą ir draugaujame, nes kriptovaliutų pasaulis niekur nedings. Tad arba mes draugaujame ir sutariame bendras taisykles, įsivardiname rizikas, jas tinkamai valdome, arba ne, bet tuo atveju visas kriptovaliutų pasaulis liks šešėlyje ir niekam iš to geriau nebus“.
M. Majauskas pridūrė, kad Lietuvos bankas Europos mastu yra vienas iš lyderių, besirengiančių lizenzijuoti pačias didžiausias kriptovaliutų kompanijas: „Bankas ne tai, kad siauriai pasižiūrėjo pasirėmę ES teisės aktais ir pasakė, kad mes juos pritaikysime. Bankas žiūri valstybiškai. Jam neužtenka, kad kriptovaliutų kompanija nori veikti Lietuvoje. Jis nori užsitikrinti, kad jų galutiniai savininkai atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Tai yra papildomas reikalavimas šalia ES teisės aktų. Mant atrodo tai yra sveikintinas dalykas, nes tai rodo Lietuvos banko valstybinį požiūrį ir aš esu giliai įsitikinęs, kad kriptovaliutų industrijos kompanijos ir turi tai atitikti: savininkai turi būti aiškūs, atitinkantys nacionalinį interesą. Tokie kaip Rusijos piliečiai, kurie yra įmonių akcininkai mažai tikėtina, kad bus licencijuoti Lietuvoje, taip pat turbūt ir Kinijos.
Taip pat nuspręsta, kad ekonominiai sprendimai turi būti priimami Lietuvoje, tai reiškia, kad negali būti taip, kad kažkur Honkonge ar Niujorke sėdi vadovai, o čia dirba kompanija be jų, per kurią vykdomos kriptovaliutų transakcijos. Ne – vadovai turi būti čia ir tai yra papildomas reikalavimas, ką kitos ES šalys nori padaryti taip pat. Tai yra irgi teisingas požiūris.
Bankas taip pat sako, kad kriptovaliutų kompanijos negali tiesiog eksportuoti finansines paslaugas, jos turi jas teikti ir Lietuvos vartotojams. Tai reiškia, kad jei nori būti Lietuvoje, tai būk mielas, rūpinkis ir Lietuvos vartotojais, tad reiks turėti internetinį puslapį, paslaugas lietuvių kalba. Tai svarbios ir reikalingos sąlygos, kurias Lietuvos bankas kelia. Ir tai reiškia, kad visos netinkamai pasirengusios, nepatikimos, neskaidrios, šešėlinės kompanijos turės pasitraukti iš Lietuvos artimiausi metu ir industrija taps skaidresnė. Tai kurs pasitikėjimą ja, vartotojai gaus kokybiškesnes paslaugas, turėsime mažiau apgavysčių ir skandalų“.
Į klausimą, ką reiškia gauti kokybiškes paslaugas, M. Majauskas atsakė, kad tai visų pirma yra vartotojų apsauga, kad jeigu vartotojas bus apgautas, apsigaus ar suklys jis turės galimybę kreiptis į Lietuvos banką ir gauti apsaugą. Tai reiškia, kad bus išsiaiškinta, ar buvo pažeistas vartotojo interesas ir tuomet atitinkamai priimtos tam tikros priemonės paslaugų tiekėjui. Tad, pasak pašnekovo, paslaugų tiekėjai puikiai supranta, kad veliasi į pakankamai rimtą ir atsakingą reikalą ir nenorės rizikuoti savo reputacija taip pat.
Pašnekovas visą šį procesą palygino su automobiliais, kurie turi praeiti techninę apžiūrą, kad galėtų išvažiuoti į gatves: „Galbūt ir smagu, kad jos nereiktų, būtų mažiau biurokratijos, bet avaringumas padidėtų, pažeidimų taip pat. Matytume nemažai tiek fizinės, tiek materialinės žalos. Šiandien Lietuvos bankas sako, kad viskas yra gerai, veiksmas turi vykti, bet eismo dalyviai turi būti apsaugoti ir turi atitikti įvairius reikalavimus, ir man atrodo, kad su visais teisės aktais, kurie yra priimti, su atsakinga banko priežiūra, mes turėsime skaidriai veikiančią sistemą“.
Kriptovaliutų turtas bereikalingai demonizuojamas, bet reikia įvertinti riziką
I. Valiušaitienė sako, kad kriptovaliutų rinka šiandien dienai yra demonizuota. Jos supratimu į ją tikrai galima investuoti, bet pakartoja, kad „nereikia dėti į krepšį visų kiaušinių“, kad investicinis portfelis turi būti diversifikuotas, ir jeigu žmogus dalyje portfelyje nori turėti rizikingesnio turto, niekas jam negali uždrausti.
„Jeigu ieškant negatyvo, tai yra ir prižiūrimų, normalių finansinių produktų, kuomet yra susitarimai dėl kainų skirtumų, tai ten labai normalu, kai 70-80 proc yra prarandama. Rinkos dalyviai, kurie teikia tokias paslaugas, yra įpareigoti, kad turi atskleisti, kad tiek sąskaitų lieka su nuliu. Tai ar mes galime sakyti, kad krirptovaliutų rinka yra blogesnė, tai – ne. Galbūt mums reikia perlipti per nežinomybę ir taip, šiandien ši rinka yra neprižiūrima, bet kai bus reglamentas, tai ji bus lygiai toks pati rinkos dalyvė kaip ir kitos finansų maklerių įmonės. Tai bus finansinės paslaugos, kurios bus licenzijuojamos, prižiūrimos, vartotojai galės kreiptis dėl skundų ar ginčų. Ir nors kripto valiutos kai kam atrodo mistika, nes tai yra kitos technologijos, bet jeigu perkate akcijas obligacijas, jūs jų į rankas irgi negaunate, tik įrašą, tai čia yra toks pats įrašas tik blokų grandinėje. Visas kripto reguliavimas yra panašus į investicinių paslaugų reguliavimą. Tik tiek, kad turime įsivertinti rizikingumą“, – paaiškina LT banko atstovė.
Jauni žmonės pasirinks dirbti ne bankuose, o su kriptovaliutų rinkos industrijoje
M. Majauskas akcentuoja, kad Lietuvos bankas į kriptovaliutų rinką žiūri ne tai, kad palankiai be jokių rizikų, bet žiūri tėviškai, bet ne kaip mama, kuri myli besąlygiškai, bet kaip tėvas, kurio tikslas be meilės yra ir tas, kad užaugtų geras žmogus: „Bankas mato, kad turime susitvarkyti. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl didelės tarptautinės kompanijos ateina į Lietuvą. Jos žino, kad atvykusios turės rimtą pokalbį su Lietuvos banku, kuris pateiks reikalavimus, kuriuos turės atitikti, kad galbūt reikės papildomų lėšų, pastangų, bet jie yra įgyvendinami, Kita priežastis, kodėl ateinama į Lietuvą, yra verslo kultūra ir palanki aplinka čia steigtis, o taip pat mūsų talentai“.
Radijo laidos vedėjo pašnekovas paklaustas, kaip keisis finansų rinka, atsako pats bandantis įsivaizduoti, ką galvoja tie žmonės, kurie ją keis, kurie priiminėja ir priiminės sprendimus, tai yra talentingiausi žmonės, kurių didžioji dalis šiandien studijuoja VU ekonomikos fakultete.
„Jeigu šiandien užduotume klausimą ir galimybę pasirinkti šiems studentams, ką jie nori veikti baigę studijas – dirbti didžiausiame Skandinavijos mažmeniniame banke Lietuvoje ar dirbti dažiausioje kriptovaliutų biržoje Lietuvoje, koks atsakymas būtų? Nežinau, bet drįsčiau spėti, kad 90 proc. pasirinks darbą ne bankuose. Jie neis paskui politikų, tėvų nuomones, jie žinos, kur eina patys, jie keis pasaulį, nes jie išmano blokų sprendimus, dirbtinį intelektą, tai, kur bus didžiausi valstybės pokyčiai. Ir kodėl jie dar renkasi didžiausias kriptovaliutų kompanijas, tai pasikartosiu, nes ten reikšmingai didesni atlyginimai, daug didesnės perspektyvos, galima dirbti iš namų iš bet kurios pasaulio vietos. Kuomet tokios galimybes sudaromos, tai natūralu, kad jaunimas renkasi šią industriją. Ir čia mes matysime tikrai didelius pokyčius – naujus rinkos dalyvius, naujas investicines turto klases, naujas paslaugas vartotojams. Tai tas neišvengiamai keis finansinė pasaulį toki, kaip jį mes suprantame jį šiandien“, – neabejoja M. Majauskas.
Lietuvos banko komanda pasiruošusi
I. Valiušaitienės paklausus, ar yra pasiruošę pokyčiams, atsakė, kad tikrai taip, nes su kriptovaliutų turtu susipažino seniai, kaip ir seniai buvo paruoštas reglamento projektas, komanda taip pat yra suformuota, ir dar naujų žmonių ieškoma. Dar pridurė, kad puikiai supranta, kas tai per rinka yra, patys daro papildomus žingsnius, kad ateinantiems rinkos dalyviams būtų paprasčiau ateiti, parengė licencijavimo aprašą, kuriame labai aiškiai detalizuojama veikla. Tai neapima to, kad reikia atnešti labai aiškią veiklos programą, bet yra esminiai punktai, kad licencijavimas būtų paprastesnis visoms pusėms.
Į klausimą, ko bankas dar reikalauja iš kriptovaliutų kompanijų, ko jos iš esmės turi laikytis, pašnekovė atsakė, kad svarbiausias dalykas yra vartotojo apsauga: „Pagrindinis reikalavimas yra atskirti kliento turtą, kas reiškia, kad įmonė negali naudotis kliento turtu. Taip pat turtas negali būti panaudotas kito kliento įsipareigojimams padengti, technologinės piniginės turi būti labai aiškiai atskirtos. Labai griežti reikalavimai yra ir IT sistemoms, rizikų valdymui, akcininkams, valdymo struktūrai.
I. Valiušaitienės paklausus, koks yra finansinis lietuvių raštingumas kalbant apie kriptovaliutų rinką ir ar lietuviai gali prieiti iki to, kad reikia investuoti į šį sektorių, pašnekovė atsako, kad tikrai gali, kad žingsniai yra iš visų pusių, ir kad raštingumas tikrai didėja.
„Aišku, jeigu yra uždaras protas, tai į jį neprisibelsi, tad pirmiausiai jis turi būti atviras, kad suprastumei, jog iš mažos sėklos galima užauginti medį. Kalbant apie Lietuvos banką, mūsų svetainėje yra daug informacijos apie kriptovaliutas, turime finansinio raštingumo centrą, jo darbuotojai dalyvauja įvairiuose renginiuose, kur pasakoja apie šią rinką. Taip pat kas yra gerai, kad kai kurios švietimo įstaigos į savo mokymo programas yra įtraukusios kriptovaliutų turto valdymą, vyksta tikrai nemažai renginių, kur dalyvauja įvairios asociacijos, vienijančios kriptovaliutų įmones. Šiandien informacijos tikrai yra, bet tuo pačiu, girdint viešai nekaip nuskambėjusias istorijas, reitktų atskirti du dalykus – viena yra nuskalstama veika ir vagystės, ir kita yra normaliai teikiamos paslaugos. Ar rizikų čia yra? Taip, yra, bet svarbu jas laiku įsivardinti ir tinkamai jas valdyti. Yra kriptovaliutų turto praradimo rizika, IT incidentai, darbuotojų žmogiškos klaidos. Mes ir vertinsime viską, ar įmonės turi pakankamai priemonių ir resursų, kad visas šias ir kitas rizikas suvaldyti. Bet iš esmės juk rizikos nėra tik tuomet, kai niekas nedaroma“, – sakė laidos pašnekovė.
Lietuva gali tapti pasaulio lydere
Paklausus, ką mano apie daugybę žmonių, ypatingai jaunų, kurie veda mokymus ir skelbiasi, kaip jie daug uždirbo iš kriptovaliutų, M. Majauskas sako, kad jie daro žalą visai industrijai: „Tiek didelės nesėkmės visos industrijos, kai mes turime nusikaltimus, ir lygiai taip pat, kai pasakojama, kad iškart uždirbai milijonus. Tai atitraukia žmones nuo produktyvios veiklos – kuriant pridėtinę vertę, būti prasmingais, lyderiauti, dirbti“.
Į klausimą apie konkurenciją, pašnekovas atsako, jog žino kaip tradicinis lietuvis galvoja, nes jis yra lygiai toks pats: „Sakome, kad esame geresni nei latviai, bet jeigu būsime truputėlį geresni negu estai, tai jau gyvensime kaip Švedijoje. Bet globali konkurencija yra labai daug didesnė negu tai. Ir jeigu mes norime būti lyderiai pasauliniu mastu, tai kriptovaliutų industrija yra būtent tai. Ir tai nėra bitkoinas, viena ar kita valiuta, bet tai yra visa industrija su startuoliais, su didžiausiomis tarptautinėmis korporacijomis, kurios yra čia, su talentingais žmonėmis, baigusiais universitetus ir radusiais puikius darbus ir kartu gaunantys gerus atlyginimus. Su visa verslo kultūra, kuri sukuria tokias galimybes, Lietuva turi realų šansą tapti lydere. Jeigu po II-ojo pasaulinio karo kūrėsi centrinės finansinės institucijos: Pasaulio bankas, Valiutos fondas, dideli centralizuoti finansų centrai, kurių kūrime Lietuva niekaip nedalyvavo, neturėjo jokios galimybės įtakoti, tik tiesiog stebėti iš šono, tai šiandien mes turime unikalią galimybę formuoti pasaulio finansų sistemą ne tik kaip jos dalyviai, bet kaip jos kūrėjai. Tai yra šansas Lietuvai“.
