Išdrįso pastatyti tokius atsisveikinimo namus, kokių Lietuvoje dar nebuvo
Pirmieji „Rekviem“ atsisveikinimo namai įkurti 2021-aisiais Kaune. Pastatyti analogo Lietuvoje neturinčius atsisveikinimo namus paskatino ne tik ilgametė darbo patirtis laidojimo srityje, bet ir besikeičiantis visuomenės požiūris į laidojimą bei pačią mirtį.
„Į rinką žengėme su kitokia filosofija – atsisveikinti su artimuoju šviesiai, jaukiai ir su pagarba. Ne veltui „Rekviem“ buvo pavadinti atsisveikinimo, o ne kaip visiems įprasta – laidojimo namais. Atvykę čia artimieji juk ne laidoja velionį, o su juo atsisveikina. Tai yra vieta, sukurta atsisveikinimams su velioniu, paskutinei jo kelionei. Norėjome, kad tai vyktų šviesioje, jaukioje, namų aplinką primenančioje erdvėje. Ieškojome pastatui išskirtinės vietos – patogios lokacijos, o tuo pačiu gamtos artumo. Juk žmogus yra gamtos dalis.
Radome sklypą, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Neries upę. Tai primena žmogaus gyvenimo tėkmę ir gyvenimo ratą, o kartu – kad gimimas ir mirtis yra natūralūs procesai, visada einantys šalia vienas kito. Šiuose „Rekviem“ atsisveikinimo namuose esame įrengę penkias sales, keturios iš jų – su didžiuliais vitrininiais langais, pro kuriuos atsiveria gamta, medžiai, tekanti Neris bei matomi dažni paupio svečiai – stirnos. Kiekviena atsisveikinimo salė turi atskirą išėjimą į paupį“, – apie unikalias erdves pasakoja Jorūnė Jurkevičienė, „Rekviem“ komercijos direktorė.
Netrukus išskirtinius atsisveikinimo namus turės ne tik Kaunas – „Rekviem“ statybos šiuo metu jau vyksta Šiauliuose, plėtra numatyta ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Kitoks požiūris į atsisveikinimo ceremoniją ir bendravimas su artimaisiais
Anot pašnekovės, išskirtinė – ne tik pastato Kaune vieta ir architektūra, tačiau ir pats požiūris į atsisveikinimo organizavimą: „Ypatingai daug dėmesio skiriame klientų aptarnavimui. Vietoje įprastų laidojimo namų administratorių, mes turime laidojimo ceremonijų organizatorius, kurie nuo pat pirminio kliento skambučio lydi artimuosius viso laidotuvių organizavimo metu. Kiekvienam klientui skiriame maksimalų dėmesį, kiekvieną atsisveikinimą stengiamės padaryti individualiu ir asmenišku.
Dirbame taip, kad artimieji galėtų visą savo laiką skirti atsisveikinimui su velioniu, o bet kokius organizacinius rūpesčius perima mūsų laidotuvių organizatorių komanda. Per tris veiklos metus jaučiame, kad mūsų darbas ir pastangos yra vertinamos, kad visuomenei labai to trūko. Per šį laiką tapome atsisveikinimo namų lyderiu Kauno mieste. Tai rodo statistika – kas penktas kaunietis renkasi būtent „Rekviem“ atsisveikinimo namus. Mums pats didžiausias įvertinimas – žinoti, kad savo artimųjų paskutinei kelionei pasirenka mus“.
Jorūnė Jurkevičienė pasakoja pastebi ir „Rekviem“ įkvėptą pokytį Kauno mieste – kiti laidojimo namai aktyviau rekonstruoja šarvojimo sales tam, kad šios taptų šviesesnės, skiria vis daugiau individualaus dėmesio klientui.
Neries pakrantėje įsikūrę atsisveikinimo namai nepabijojo ir vieni pirmųjų pradėti aktyvią komunikaciją apie savo teikiamas paslaugas socialinėje erdvėje – viešumoje nuolat dalinasi informacija apie laidojimo naujoves, reklaminėse kampanijose įtraukia socialines temas kaip antai būtinybę savo artimuosius vertinti ir leisti kokybišką laiką kartu, kol jie dar yra šalia mūsų.
„Vienas svarbiausių mūsų tikslų – parodyti žmonėms, kad turėti jaukias, pagarbias ir personalizuotas artimojo laidotuves tikrai galima neskiriant tam milžiniškų sumų. Apskritai, per pastarąjį dešimtmetį požiūris tiek į laidotuves, tiek į šermenis stipriai pasikeitė. Žmonės buvo įpratę šarvoti velionio kūną tris paras, kremacija buvo tik naujovė Lietuvoje, beveik visi velioniai būdavo laidojami su karstais. Mirties tema buvo tabu, o laidojimo namai – niūrūs ir tamsūs. Šiandien turime personalizuotas laidotuves, žmonės nori šviesių, jaukių atsisveikinimo salių. Didžiuosiuose miestuose daugiau nei 70 proc. atvejų žmonės renkasi kremaciją, o ne kūno laidojimą.
Artimieji nebenori tris dienas šarvoti velionio kūno, vienas dažniausių pasirinkimų – pusdienį su velionio kūnu atsisveikina patys artimiausi jam žmonės, o kitą dieną atsisveikina platesnis ratas, bet jau su kremuotais palaikais. Žmonės atsisveikinimo laiką dažnai skiria prisiminimams apie velionį: leidžiama jo mėgta muzika, žiūrimas gyvenimo akimirkų filmukas, atnešami jo asmeniniai daiktai. Artimieji pradeda atsižvelgti į tai, ko ir kaip būtų norėjęs pats velionis, o ne laikosi nustatyto šablono. Galiausiai, vis svarbesnis ir ekologijos kampas – atsisakoma didžiulių gėlių vainikų ir pan.“, – pastarojo dešimtmečio pokyčius laidojimo srityje apžvelgia UAB „Rekviem LT“ komercijos direktorė.
Požiūris į kremavimą: per dešimtmetį įvyko lemiamas lūžis
Pašnekovei antrina ir Bernardas Vilkelis, AB „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“ ir „Rekviem“ atsisveikinimo namus, direktorius, anot kurio išpopuliarėjusi kremavimo procedūra lėmė tai, kad visas laidojimo suvokimas kardinaliai pasikeitė:
„Prieš dešimt metų kremavimo paslaugos Lietuvos rinkoje praktiškai nebuvo, o dabar jau kas antras mirusysis yra kremuojamas. Populiarėjant kremacijai, iš paskos sekė ir pokytis atsisveikinimo procese – jis tapo šviesesnis, emociškai lengvesnis, daugiau dėmesio skiriant žmonėms, jų tarpusavio ryšiui. Pokyčiai pastebimi ir pačiame kremavimo organizavime – anksčiau mirusiojo kūnas kur kas dažniau buvo lydimas į krematoriumą, siekiant įsitikinti paslaugos atlikimo kokybe, o šiuo metu tiek su kūnu, tiek su urna dažniau atsisveikinama savame mieste“.
Lietuvos krematoriume, esančiame Kėdainiuose, atliekama daugiau nei 20 kremavimų per dieną – kur kas daugiau nei veiklos pradžioje, prieš daugiau nei dešimtmetį.
„Paslaugos populiarumo augimas – tikrai spartus, tačiau šiuo metu veikiantys krematoriumai visiškai pajėgūs atliepti šį poreikį: Lietuvoje gali būti atliekama 20 tūkstančių kremavimų per metus. 10 tūkstančių iš jų gali atlikti Lietuvos krematoriumas, kuriame ir yra atliekama daugiau nei pusė visų reikalingų kremacijų. Pernai, statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mirė 37005 asmenys, o visuose Lietuvoje veikiančiuose krematoriumuose buvo atlikta 13100 kremacijų, taigi šį būdą pasirinko kiek daugiau nei 35 proc. visų mirusiųjų artimųjų. Dalis laidojimo įmonių vis dar renkasi kremuoti kaimyninėse šalyse, kur iki šiol taikomi žemesni aplinkosauginiai reikalavimai, veikla mažiau reguliuojama, nors Lietuvoje esančių pajėgumų tikrai užtenka. Iš tiesų pasiūla net viršija paklausą, tad yra ir nuostolingai veikiančių krematoriumų“, – pastebi pašnekovas.
Pasak B. Vilkelio, atsisveikinimų organizavimas su kremuotais palaikais tapo daug paprastesnis, atsirado daugiau erdvės individualumui, o ne techninėms detalėms. Pavyzdžiui, vis dažniau atsisveikinimas su kremuotais palaikais organizuojamas vėliau, prisitaikant prie svetur gyvenančių artimųjų ar kitų niuansų, trukdančių atsisveikinti su palaikais iš karto po kremavimo. Tai praktiškai neįmanoma tuomet, kai renkamasi laidoti kūną karste.
„Atsisveikinimas su išėjusiu artimuoju neturi būti liūdna, slegianti pareiga. Priešingai – tai gali būti šviesi akimirka išlydint mirusįjį su gražiais prisiminimais, o tuo pačiu patiems prisimenant gyvenimo džiaugsmą – bendraujant, dalinantis, būnant su gyvais artimaisiais. Tikiu, kad ateityje būtent taip ir žiūrėsime į laidotuves“, – sako B. Vilkelis.