Kėdainiuose įsikūrusio „Lietuvos krematoriumo“ administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka pasakoja, kodėl kremavimas per pastarąjį dešimtmetį taip žaibiškai išpopuliarėjo Lietuvoje bei kokią ypatingą tradiciją po kremavimo lietuviai mielai perėmė iš užsienio šalių.
Palengvina emocinę naštą
Atsisveikinimas su artimuoju niekuomet nebūna lengvas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tai darote – šarvojate artimąjį karste ar renkatės kremavimą. Vis tik pastarasis būdas, anot G. Vaiciekos, įprastai nesukelia tokios emocinės įtampos, kaip tradicinės laidojimo ceremonijos.
„Atsisveikinimo su velioniu ritualas yra labai svarbus, nes jis padeda užbaigti sudėtingą procesą. Kremavimas šiuo atveju suteikia daugiau lankstumo ir galimybių sukurti individualią, asmenišką ceremoniją. Tai ypatingai svarbu, kuomet žmogus išeina staiga, o artimiesiems reikia laiko susivokti ir priimti netekties skausmą“, – sako pašnekovas.
Nors Lietuvoje dar įprasta urną su pelenais laidoti kapinių žemėje, tai – ne vienintelis pasirinkimas. Gedintys artimieji urną gali pasiimti su savimi ir surengti ceremoniją vėliau, tuo laiku ir toje vietoje, kuri labiau atitinka šeimos poreikius ir emocinę būklę. Toks lankstumas suteikia daugiau laiko susitaikyti su netektimi ir sukurti prasmingą atsisveikinimo ritualą – atspindinį mirusiojo gyvenimą ir suteikiantį ramybės artimiesiems.
Išskirtinis ir pats kremavimo procesas – „Lietuvos krematoriume“ įrengtose atsisveikinimo salėse velionio artimiesiems suteikiama galimybė pabūti kartu tiek prieš kremavimą, tiek po jo, dalyvauti įkeliant karstą kremuoti.
„Kiekviena šeima geriausiai žino savo poreikius. Vieni renkasi įprastas laidojimo apeigas derinti su pagarbiu ritualiniu kremavimu, kiti atsisako įprastų laidojimo apeigų ir renkasi tik kremavimą su galimybe pabūti kartu tiek prieš kremavimą, tiek po jo arba kremavimą be papildomų laidojimo ceremonijų ir atsisveikinimo organizavimo“, – apie pasirinkimo galimybes pasakoja G. Vaicieka.
Visomis detalėmis gali padėti pasirūpinti laidojimo namai
Tie, kuriems su netekties skausmu iš arti nėra tekę susidurti, tokią akimirką dažnai jaučiasi pasimetę, nežinantys nuo ko pradėti ir ko pirmiausia imtis. Anot G. Vaiciekos, netekties akivaizdoje skubėti priimti sprendimų nereikėtų – pirmiausia sukaupkite mintis ir pagalvokite apie tai, kaip išlydėtas norėtų būti išėjęs žmogus.
Įprastai visais atsisveikinimo su velioniu organizavimo klausimais pasirūpina laidojimo namai. Čia dirbantys savo srities profesionaliai papasakoja apie skirtingas atsisveikinimo galimybes ir artimiesiems pageidaujant, pasirūpina visu procesu nuo–iki.
Kaune įsikūrusių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė primena, kad renkantis laidojimo paslaugų įmonę, nėra jokio skirtumo, kur velionis buvo registruotas, kokia jo gyvenamoji vieta. Kitaip tariant, neturite rinktis arčiausiai gyvenamosios vietos esančių laidojimo namų ar tos laidojimo įmonės, kuri atvyko pasirūpinti tik velionio pervežimu. Svarbu pasirinkti tą vietą, kuri emociškai ir kitais aspektais pati priimtiniausia, net jei tai būtų kitame rajone ar mieste.
„Nors dauguma laidojimo paslaugų teikėjų siūlo platų paslaugų spektrą, tačiau pastebime, kad žmonėms vis svarbesnis tampa lankstus požiūris ir galimybė individualizuoti ceremoniją. Ne visos įmonės yra pasiruošusios įgyvendinti netradicinius ar sentimentalią reikšmę turinčius klientų prašymus, todėl tai tampa vienu iš svarbiausių skirtumų renkantis paslaugų teikėją.
Mūsų požiūriu, kiekvienas atsisveikinimas yra unikalus, todėl stengiamės palikti erdvės ceremonijos suasmeninimui – nuo muzikos, kuri lydės atsisveikinimo ceremonijos metu iki specifinių pageidavimų, kuomet artimieji nusprendžia atsisveikinti netradicinėje erdvėje, tarkim, gamtoje. Tokios asmeniškos detalės padeda sukurti šiltesnį, artimesnį ir prasmingesnį atsisveikinimą, kuris geriausiai atspindi velionio gyvenimą ir artimųjų norus“, – įsitikinusi „Rekviem“ atstovė.
Kremavimo procedūra – estetiška
„Lietuvos krematoriume“ atliekamas pagarbus ritualinis kremavimas – tai reiškia, kad su velioniu elgiamasi pagarbiai, atsižvelgiant į jo ar artimųjų pageidavimus, tradicijas, gyvenimo filosofiją ar religines pažiūras. Artimiesiems suteikiamos visos galimybės dalyvauti, stebėti ir palydėti velionį į paskutinę kelionę, o neturint galimybės, nuotoliniu būdu stebėti iš bet kurios pasaulio vietos.
Krematoriume yra įrengtos dvi šarvojimo salės, kuriose artimieji gali valandą ar kelias atsisveikinti su velionio kūnu prieš kremavimą arba po jo galima atsisveikinti jau su kremuotais palaikais.
Pagarbus ritualinis kremavimas vykdomas naudojant tik sertifikuotą kremavimo įrenginį, o kremavimo procesas, vykstantis trimis etapais, trunka apie 2,5-3 val. Priklausomai nuo susitarimo, kremuotus palaikus su urna atsiimti gali laidojimo įmonė arba patys artimieji.
Pasak G. Vaiciekos, velionio artimiesiems suteikiama galimybė stebėti karsto į krematoriumo įrenginį įkėlimo procesą, kuris vyksta prieš kremavimą. Kai kuriems šis procesas – svarbi atsisveikinimo ritualo dalis. Kiti – priešingai, pageidauja, kad šis momentas būtų intymesnis ir privatesnis, patikėdami kremavimo specialistams visus būtinuosius veiksmus bei procesus.
Populiarėja ir dėl kitų priežasčių: tausojama gamta, laikas ir šeimos finansai
Anot G. Vaiciekos, kremavimas tampa vis populiaresniu pasirinkimu ne tik dėl emocinių, bet ir dėl praktinių, ekologinių bei kultūrinių aspektų.
Pirmiausia, toks pasirinkimas neretai yra finansiškai palankesnis nei tradicinis laidojimas, nes reikalauja mažiau išlaidų. Be to, artimieji gali pasirinkti, kur ir kaip laikyti pelenus – jų nebūtina laidoti kapinėse, galima išbarstyti ar laikyti laikinai namuose.
Galiausiai, kultūrine prasme, kremavimas atspindi įvairių religinių ir filosofinių įsitikinimų praktiką, leidžiančią šeimoms pasirinkti atsisveikinimo ceremoniją pagal jų vertybes bei tradicijas. Tai suteikia galimybę pagerbti velionį individualiai, atsižvelgiant į asmeninius ir kultūrinius poreikius, kurti prasmingą atsisveikinimo ritualą.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kremavimo populiarumas ženkliai išaugo, o tai, anot „Lietuvos krematoriumo“ administracijos vadovo, atspindi kintančius socialinius ir kultūrinius poreikius.
„Remiantis tyrimais galima teigti, kad kremavimas priimtinesnis yra jaunesniems žmonėms, tačiau remiantis praktika matome, kad kremavimas vis labiau priimtinas ir vyresniems žmonėms“, – sako G. Vaicieka.
Kartu su vis labiau populiarėjančiu kremavimu, į Lietuvą pamažu atkeliauja ir skirtingos užsienyje jau seniai įsitvirtinusios laidojimo tradicijos. Štai Lietuvoje jau spėjo įsitvirtinti viena ypatinga bei sentimentali atsisveikinimo idėja – „atminimo medžių“ sodinimas, kuomet kremuoto velionio pelenai sumaišomi su sodinimui skirtu mišiniu, sukuriant gyvą atminimo vietą, kurioje ilgus metus po to žaliuos užaugęs medis.
Kremavimas vis dar apipintas mitais
Nepaisant to, kad net 78 procentams šalies gyventojų kremavimas yra priimtinas atsisveikinimo būdas, jis vis dar apipintas mitais, dažnu atveju kylančiais iš nežinojimo arba nesusipratimų.
„Dažnai tenka girdėti nuogąstavimus, esą kremavimo metu keli kūnai kremuojami kartu, o pelenai yra sumaišomi ir atsitiktinai paskirstomi artimiesiems, todėl jie negali būti tikri, kad gavo būtent savo artimojo pelenus. Taip tikrai nėra. Profesionalūs krematoriumai griežtai laikosi etikos standartų ir teisinių reikalavimų, užtikrinančių, kad kiekvienas kūnas yra kremuojamas atskirai. Dėka pažangių technologijų ir specializuotos įrangos, naudojamos kremavimo procese, nėra net galimybės pelenams susimaišyti – nuo pat kūno atvežimo viskas yra dokumentuojama, suteikiamas indentifikacijos numeris, kuris dedamas kartu į kapsulę ar urną“, – įsigalėjusį mitą paneigia „Lietuvos krematoriumo“ Kėdainiuose administracijos vadovas.
Netiesa, anot pašnekovo, ir tai, kad kremavimas – neekologiškas pasirinkimas, mat viso proceso metu esą išmetami anglies dioksido ir kiti teršalai.
„Modernūs krematoriumai vis labiau orientuojasi į tvarumą, naudoja filtrus ir kitus technologinius sprendimus, siekdami sumažinti poveikį aplinkai. Kremavimo procesas ir su juo susijusios praktikos yra reguliuojamos griežtų standartų, užtikrinančių skaidrumą ir pasitikėjimą. Taigi, išsklaidyti šiuos mitus yra svarbu, kad žmonėms kiltų kuo mažiau abejonių dėl proceso“, – sako G. Vaicieka.