Darbdaviams nebepatinka tai, kas vyksta dėl išeitinių

Stebėdami Seimo narių blaškymąsi dėl naujo Darbo kodekso (DK) ir projektus, kuriais bus reguliuojamos išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams, darbdaviai pradėjo abejoti, ar reikalingas naujas fondas, ar įsteigus jį nebus padidinti mokesčiai. Vienas iš parlamento vadovų sako nuraminti verslininkus galėsiąs tik po to, kai teisės aktai bus galutinai priimti.

DELFI primena, kad DK svarstę parlamentarai balsavo už nuostatą, jog atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką iš savo kišenės darbdaviai mokėtų tik už vieną mėnesį. Kita dalis išeitinių turėtų būti mokama iš naujo išmokų fondo. Pagal įstatymo projektą į šį fondą darbdaviai mokėtų nuo 0,1 proc. iki 1 proc. darbo užmokesčio dydžio įmokas.

Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad didžiausias klausimas, ar dėl tokios tvarkos nepadidės mokesčių našta.

„Darbdaviai šiandien neturi tokio įsitikinimo. Valdžia neįtikino, kad fondas bus formuojamas mažinant „Sodros“ įmokas. Jeigu iš tikrųjų taip bus, jei šios įmokos bus mažinamos, mokesčiai „kompensuosis“ ir tada ta sistema galėtų būti prasminga. Bet jei dėl fondo padidės mokestinė našta, tai būtų sunku suprasti. Ypač turint omeny, kad darbo jėga Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, darbo pajamos apmokestinamos daug daugiau“, – DELFI sakė V. Sutkus.

Jis priminė, kad Seimo nariai neturi vienos nuomonės, už kokio dydžio išmokas atleidžiamiems darbuotojams turėtų mokėti darbdaviai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo nusprendęs, kad dviejų mėnesių dydžio. Tačiau plenariniame posėdyje dauguma balsavo, kad būtų paliktas vieno mėnesio dydis.

„Dabar alternatyva tokia: arba išmoka vieno mėnesio ir tada fondas steigiamas, arba išmoka dviejų mėnesių ir fondas nesteigiamas. Dėl šių alternatyvų diskutuoja ir Verslo konfederacijos nariai, dideli darbdaviai. Viena iš nuomonių ta, kad gal saugiau būtų nieko nekeisti, t. y. palikti du mėnesius ir nesteigti išeitinių fondo. O jei bus ir dviejų mėnesių išmokos dydis, ir fondas, tada gali gautis, kad norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada – didesni mokesčiai“, – komentavo konfederacijos vadovas.

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad dėl išmokų fondo steigimas kelia labai daug „sumišusių jausmų“.

Ji priminė, kad investuotojų asociacija pradžioje kategoriškai prieštaravo jo steigimui didinant „Sodros“ įmokų tarifą.

Esą visos organizacijos pradedant Europos Komisija ir baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Lietuvai pataria mažinti darbo apmokestinimą. Įmokų didinimas būtų visiškai priešingas tokioms rekomendacijoms.

„Tačiau profesinės sąjungos gulėsi kryžiumi dėl išeitinių išmokų – jeigu jų nebus, jos kariaus, protestuos ir pan. Dėl to mes pasiūlėme: jei priėmus Socialinį modelį kasmet po 1 proc. bus mažinamos „Sodros“ įmokos ir bazinės pensija palaipsniui bus mokama iš Valstybės biudžeto, tuomet sutinkame, kad įmokos būtų mažinamos ne 1 proc., o, pavyzdžiui, 0,7 proc. ir likusią dalį skirkite tam fondui“, – pasakojo R. Skyrienė.

Tačiau, anot jos, įstatymo projekte dėl naujo fondo steigimo, aiškiai parašyta – nauja įmoka darbdaviams gali siekti 1 proc. viso užmokesčio fondo. Dar daugiau, skirtingai, nei buvo sutarę socialiniai partneriai Seimo komitete nuspręsta, kad bus ir fondas, ir dviejų mėnesių išmoka iš darbdavio kišenės.

„Todėl ir sakome: jei darbdaviai moka išeitines už du mėnesius, tada fondo nereikia. Galvojame, kad fondo steigimas yra rizikingas dėl didesnių mokesčių. Įstatymo projekte būsimų įmokų dydis numatytas, o jokiame kitame dokumente nėra jokio įsipareigojimo „Sodros“ įmokas mažinti“, – paaiškino asociacijos vadovė.

Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas neišsklaidė verslininkų nuogąstavimų dėl galimai didėsiančių mokesčių.

„Ko jie bijo? Aš negaliu pasakyti, kaip balsuos visas Seimas – dėl DK dar bus vienas balsavimas, sunku ką nors pasakyti dėl jo“, – DELFI sakė jis.

Anot parlamentaro, balsuojant už tai, kad atleidžiamiems darbuotojams darbdaviai mokėtų vieno mėnesio išmoką, buvo sumažinta pastarųjų našta, o padidinta visai valstybei.

„Kai baigsime, galėčiau nuraminti, kompresą uždėti ar paguosti, o dabar kai yra svarstymo stadijoje, nežinau, kaip mano kolegos nubalsuos, gal jie vėl grįš prie dviejų“, – kalbėjo jis.

A. Syso nuomone, visos naštos už atleidžiamus darbuotojus negalima perkelti valstybei.

„Visi joje gyvename, todėl darbdaviams irgi privalu prisidėti, kad jie negalėtų į kairę, į dešinę atleidinėti. Šešių mėnesių išmokos gal nereikia, bet dviejų būtų optimali“, – įsitikinęs jis.

DELFI primena, kad dabartiniame Darko kodekse galiojančios nuostatos dėl išeitinių išmokų yra kur kas dosnesnės už Seime svarstomus siūlymus.

Iki metų dirbančiajam priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jei jis atleidžiamas nesant jo kaltei.

Dirbantysis 1-3 metus jau turi teisę į dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją, 3-5 metus – 3 mėnesių. Ilgėjant stažui – didėja ir išeitinės kompensacijos.

Didžiausia išmoka priklauso daugiau nei 20 metų įmonėje išdirbusiam žmogui – už 6 mėnesius.