Yra tik du keliai
D. Ray, Lietuvoje gyvenatis jau dešimt metų, susidūrė su didelėmis problemomis tiek įkuriant įmonę mūsų šalyje, tiek samdant aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių. Galiausiai įmonę jis įsteigė Latvijoje, o vėliau Lietuvoje įkūrė jos skyrių.
„Klausimas turėtų būti ne ar jūs turėtumėte įsileisti imigrantus ar ne, nes jūs neturite kito pasirinkimo. Jūs negalite auginti ekonomikos be eksporto. Per pastaruosius dešimt metų mačiau, kaip augo Lietuvos ekonomika ir tai buvo susiję su naujais pinigų srautais. Neįmanoma auginti ekonomikos pinigams cirkuliuojant vien šalies viduje, reikia naujų pinigų, ateinančių iš šalies. Kita didelė problema, su kuria susiduria Lietuva, kaip auginti ekonomiką, kai šalies gyventojų populiacija mažėja. Kasmet gyventojų mažėja, nuo 1992 metų jūsų gyventojų populiacija sumažėjo 21 proc., tai reiškia, kad iš Lietuvos išvyko 800 tūkst. žmonių. Tai didžiuliai skaičiai“, - kalbėjo diskusijos dalyvis.
Jo pateiktais duomenimis, Pasaulio bankas prognozuoja, kad jeigu tendencijos nesileis, Lietuvoje 2040 metais gyvens 1,9 mln. žmonių. „Ką tai reiškia? Jūs negalėsite išlaikyti savo pensininkų, sveikatos sistemos, bazinės infrastruktūros. Yra tik du keliai to išvengti: vienas, padidinti populiaciją, kas yra įmanoma, antras, reikalingus žmones įsivežti, įsivežti naujus talentus, kurie kurtų produktus, kuriuos būtų galima eksportuoti ir tai šaliai kurtų pridėtinę vertę“, - sakė D. Ray.
Anot amerikiečio verslininko, svarbu sudėti akcentus, kokie imigrantai šalyje labiausiai reikalingi – reikia tokių, kuriuos įsivežti reikalautų mažiausiai žmogiškųjų resursų ir kurie kurtų aukščiausią pridėtinę vertę. D. Ray, visa tai mato technologijose.
Naujų darbuotojų įsivežimas – tikras galvos skausmas
Investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacijos „Investors‘ Forum“ Komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė Andželika Rusteikienė teigė, kad bendraujant su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis nuolat girdimas jų skundas, kad labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
ir kas ketvirtį apklausiame didžiausias tarptautines kompanijas, kaip jos mato šalies investicinę aplinką, beveik pusė apklaustųjų rėkia, kad jiems reikia talentų. Jie vertina lietuvius kaip darbščius, talentingus, profesionalius, tačiau jų per mažai. Kai jie nori įsivežti naujų darbuotojų, tai tampa tikru galvos skausmu“, - teigė A. Rusteikienė.
Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventors“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas priminė, kad kai 2009 metais į Lietuvą atėjo „Barclays“ ir atidarė savo paslaugų centrą, dauguma griebėsi už galvos, kad pasamdydami geriausius IT specialistus, jie pavogs juos iš kitų kompanijų ir sužlugdys jų veiklą. Tuo metu tai buvo vos 100 naujų darbo vietų, dabar centras tiek išsiplėtė, kad turi per 1000 darbuotojų. Rinka nesužlugo ir visi iš to tik išlošė.
D. Ray atkreipė dėmesį, kad šaliai norint vystytis ir kurti inovacijas, būtina nuomonių ir patirčių įvairovė.
„Neįmanoma turėti idėjų įvairovės, neturint skirtingų matymo perspektyvų. Pateiksiu pavyzdį: Lietuvos švietimo sistemoje inžinieriai mokomi toje pačioje klasėje, metai iš metų jie mokosi iš tų pačių knygų, tų pačių mokytojų, tų pačių dalykų. Kai reikia pasiūlyti skirtingos tos pačios problemos sprendimus, jie visi siūlo tą patį, nes norint pasiūlyti kažką naujo reikia turėtų kitokią problemos matymo perspektyvą. Tai kinta lietuviams keliaujant į užsienį ir grįžtant namo, pritaikant įgytas žinias. Tačiau tam, kad galėtum konkuruoti pasaulinėje rinkoje to maža, reikia inovacijų kaip įmanoma daugiau. Jeigu pažiūrėtume į inovacijų centrus pasaulyje, juose dirba labai skirtingų kultūrų žmonės, nes jie turi labai skirtingas patirtis“, - teigė verslininkas-amerikietis.
Nelankei universiteto – esi nekvalifikuotas!
„Deloitte“ projektų vadovė Jurgita Bliznikienė diskusijos metu akcentavo, kad esminė problema, su kuria susiduria kompanijos, norėdamos įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, - nuolat besikeičiančios įvairios taisyklės.
„Viskas gali pasikeisti per vieną ar dvi naktis, jeigu to neseki kasdien, gali ir nesužinoti. Pavyzdžiui, esu turėjusi klientus iš Indijos, jų kelionė buvo labai sudėtinga, nes oro uoste nepripažino jų vizos, teko grįžti atgal į Indiją. Kita problema – įvairūs apribojimai, kurie kartais yra niekuo nepagrįsti. Pavyzdžiui, reikalavimas imigrantui, norinčiam pradėti verslą Lietuvoje, vykdyti 6 mėnesius ekonominę veiklą, įdarbinti tris lietusius, turėti kapitalo ir pan.“, - vardijo J. Blaznikienė.
„Visi reikalavimai, keliami imigrantams, yra taip sudėlioti, kad jie būtų nelaukiami jūsų šalyje, - įsitikinęs verslininkas. - Jeigu Lietuva nori būti konkurencinga kovoje už geriausius talentus, ji turi sudaryti jiems sąlygas lengvai ateiti į šalies darbo rinką. Talentai bet kuriuo atveju migruoja iš vienos vietos į kitą, jei ne čia, jie įsikurs kitur. Šiuo metu Lietuva turi vieną sudėtingiausių imigrantų įsikūrimo jūsų šalyje sistemų visame regione“.
D. Ray diskusijos metu pateikė vieną itin iliustratyvią istoriją, kaip jų kompanijoje bandė įsidarbinti mergina iš San Francisko. Ji atvyko į Lietuvą ir norėjo susitvarkyti dokumentus dėl nuolatinio gyvenimo šalyje, tačiau turėjo tik laikiną leidimą pasilikti.
„Nuvykome į migracijos tarnybą, užpildėme visus dokumentus, bet jie jų nepriėmė, pasakė, kad neužteks laiko juos sutvarkyti, nes per tą laiką baigsis merginos leidimas čia gyventi. Taigi mes išsiuntėme ją už Šengeno zonos ribų, į Tel Avivą, ji ten laukė penkias savaites sprendimo. Ar įsivaizduojate, kaip tai brangu? Kai galiausiai ji gavo vizą, laukimas ją taip iškankino, kad ji nusprendė mesti darbą ir grįžo atgal į San Franciską ir įsidarbino kitoje kompanijoje“, - pasakojo D. Ray.
Tarp galimų sprendimų – startuolio viza
Kaip galima spręsti esamas problemas? Diskusijos dalyviai turėjo įvairių pasiūlymų.
„Iš savo darbinės praktikos galiu pasakyti, kad su didžiausiomis problemomis susiduria ne tie imigrantai, kurie nori perkelti savo verslą į Lietuvą, o tie, kurie nori čia pradėti startuolį. Daugiausiai sunkumų kyla tuomet, kai jie nori prasitęsti leidimą gyventi, turime surasti sprendimus, kaip jiems tai palengvinti. Yra įdomus sprendimas Italijoje – startuolio viza, galbūt tai galima būtų padaryti ir čia, Lietuvoje“, - siūlė J. Bliznikienė.
D. Ray teigė manantis, kad Lietuvai reikėtų šių esminių pokyčių: „Kasmet Lietuva praranda apie 55 tūkst. žmonių, taigi turėtų būti žymiai didinamos imigrantų kvotos, kad užpildytų šią tuštumą. Dar vienas svarbus klausimas – kas sprendžia, kokie imigrantai bus priimami. Migracijos tarnyba neturi kompetencijų nuspręsti, ar darbuotojas kvalifikuotas užimti jam siūlomą poziciją ar ne, esami reikalavimai yra juokingi. Mano siūlymas, kad toks sprendimas būtų perleidžiamas trečiajai institucijai, pavyzdžiui „Versli Lietuva“, kuri turi specialistų įvertinti darbuotojų kompetencijas“, - siūlė amerikiečių verslininkas.
Diskusijos metu buvo pasiūlyta galimybė Lietuvai turėti „Startup Viza“. Ją gavęs, žmogus galėtų kurti Lietuvoje įmonę ir jam norint steigti įmonę, nereikėtų atitikti startuoliui verslo pradžioje neįmanomų reikalavimų (pavyzdžiui, trijų Lietuvos piliečių įdarbinimas, 6 mėnesių ekonominė veikla ir pan.). Taip pat ši viza iš visų besikreipiančių dėl leidimų gyventi atrinktų tik labiausiai Lietuvai reikalingus IT talentus ir startuolius.
„Startup Viza“ nėra naujiena pasaulyje, jas suteikia Airija, Čilė, Italija, Kanada ir kitos. Per diskusiją taip pat buvo nuspręsta gryninti galimą „Startup Viza“ modelį ir pristatyti jį atitinkamoms institucijoms.
Laukia ir užsieniečių, tačiau pirma saugo vietinę darbo rinką
Migracijos departamento duomenimis, imigrantų, norinčių Lietuvoje vystyti verslą ir atvykti gyventi į Lietuvą, kasmet vis daugėja. 2013 metais gauta 3813 tokių prašymų, 2014 metais kone dvigubai tiek – 7260. Daugiausia nori atvykti Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.
Paklausta, ar į imigrantus, norinčius Lietuvoje kurti verslą, žiūrima kaip į grėsmę mūsų šalies gyventojų gerovei ar kaip neišvengiamybę, E. Gudzinskaitė citavo Lietuvos migracijos politikos gaires.
„Darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami kompensuoti trūkstamą darbo jėgą tik tada, kai šio trūkumo negali kompensuoti vietinė darbo jėga. Teisės aktais sudaromos prielaidos į Lietuvą pritraukti verslininkus, investuotojus, kurie duotų naudos Lietuvos ūkiui, kurtų darbo vietas, tačiau kartu saugoma Lietuvos darbo rinka, atvykstantiems darbuotojams užsieniečiams taikant darbo rinkos testą“, - oficialius dokumentus citavo valstybės tarnautoja.
Ji patvirtino imigrantų išsakytus faktus, kad užsieniečiai, norintys Lietuvoje vystyti savo verslus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Tačiau tai, anot E. Gudzinskaitės, daroma tam, kad būtų įsitikinta, kad įmonės veikia ne fiktyviai, o realiai vykdo veiklą. Paklausta dėl būtinybės emigrantui turėti darbo kvalifikaciją atitinkantį išsilavinimą, teigė tokio dalyko negalinti komentuoti, nes tai kitų institucijų - Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ūkio ministerijos - kompetencija.
„Migracijos departamentas nuolatos peržiūri ir keičia procedūras, kad imigracijos procesas užsieniečiams vyktų sklandžiau, po truputį perkelia paslaugas į elektroninę erdvę“, - sakė E. Gudzinskaitė.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas.