- Esate jauna kompanija, tačiau jau turite kuo pasigirti. Kodėl nusprendėte apskritai kurti savo verslą, juk žaidimus dabar kuria nemažai lietuvių.

- Startuolį „TutoTOONS“ pradėjome jau turėdami patirties, nes prieš tai su kolega Mantu Kavaliausku buvome įkūrę žaidimų kūrimo įmonę „Edukacinės sistemos“, kūrėme žaidimus Lietuvos mokykloms ir Lietuvos rinkai. Verslą pradėjome po verslumo skatinimo konkurso „Verslo plano turnyras“ prieš beveik septynerius metus, kuris suteikė daug žinių. Kadangi žaidimų rinkoje jau buvome praleidę apie šešerius metus, neblogai ją išmanėme, tačiau visada matėme save kaip globalaus produkto kūrėjus.

Mintis sukurti platformą, kuri skirta kurti žaidimus, visada buvo, dar nuo senų laikų, bet prieš dvejus metus atėjo tinkamas metas – turėjome resursų, šiek tiek daugiau laisvo laiko. Pirmasis mūsų viešas patikrinimas buvo „Startup Weekend Barcelona“, Barcelonoje tuo metu gyveno mano minėtas kolega M. Kavaliauskas. Pasitarę nusprendėme sukurti prototipą ir sudalyvauti renginyje, pasižiūrėti, kokia bus reakcija. Reakcija buvo labai teigiama, mus neblogai įvertino ir visiems patiko idėja leisti žaidimus kurti bet kam, ne tik programuotojams. Tokia ir buvo šio startuolio pradžia.

- Minėjote, kad iš pradžių buvo mintis kurti žaidimus mokykloms. Ar ši idėja nepasiteisino?

- Norėjome sukurti įrankį mokytojams, kad jie galėtų kurti edukacinius žaidimus savo pamokoms. Turėjome edukacinių žaidimų kūrimo patirties ir mums atrodė, kad mokytojai yra labai išradingi ir galės šiuo įrankiu naudotis, padaryti savo pamokas daug įdomesnes. Tačiau per metus išsiaiškinome, kad mokytojai yra pakankamai užimti ir ne visi turi laiko mokytis naudotis nauja platforma. Paaiškėjo, kad yra daug kitų žmonių, kurie visąlaik svajojo susikurti sau žaidimą, ypatingai tie, kurie moka piešti. Pradinė idėja nepasiteisino, tačiau radome, kaip verslą pakreipti į teisingą pusę.
Kartais sakoma, kad Vilnius, Lietuva tampa nauju žaidimų kūrimo centru. Manau, kad su lietuvišku talentu ir drąsesnėmis idėjomis, patirties ir išminties pasidalijimu Lietuvoje šita industrija galėtų būti labai sėkminga ir viena iš lyderiaujančių.
M. Radvila

- Kas lėmė jūsų sėkmę? Ištyrėte rinkoje situaciją ir atradote savo nišą?

- Rinkoje tuo metu buvo nemažai platformų žaidimams kurti, bet skirtumas buvo toks, kad kitos platformosbuvo  skirtos profesionalioms studijoms, dizaineriams, programuotojams. O mūsų vizija nuo pat pradžių buvo suteikti galimybę žmonėms, kurie niekada nenorėjo būti profesionalai šitoje srityje, kurti žaidimus. Šitos vizijos mes vis dar laikomės. Kuriame produktą, kur išmanyti reikia labai nedaug – čia panašiai kaip su „PowerPoint“ padaryti pristatymą, taip pat panašiai galima susikurti ir žaidimą.

- Ar šiuo metu turite tiesioginių konkurentų, kuriančių kažką panašaus kaip jūs?

- Šiuo metu yra apie penkios mums girdėtos panašios platformos žaidimams kurti, jos save irgi įvardija kaip nereikalaujančias programavimo žinių, kad žaidėjas galėtų susikurti sau žaidimą. Tačiau šios platformos yra skirtos kitokio tipo žaidimams kurti. Mūsų išskirtinumas – vaikiški žaidimai.

- Žaidimus kuriate globaliai rinkai, ne lietuviams?


- Lietuvių vartotojų turime labai nedaug, vienetus. Platformos vartotojai, kurie kuria žaidimus, yra iš įvairiausių pasaulio šalių. Mūsų įrankis populiarėja Lotynų Amerikos šalyse, Ukrainoje, šalyse, kur pragyvenimo lygis šiek tiek mažesnis. Taikome kiek kitokį verslo modelį – konkurentai siūlo įsigyti prieigą prie jų sukurtos platformos ir ten kurti žaidimus, o mes leidžiame nemokamai naudotis visiems mūsų platforma, o kai jau vartotojas sukuria žaidimą, mes jį įvertiname ir jeigu jis pakankamai geras, mes jį išleidžiame į programėlių parduotuves ir uždirbtus pinigus dalijamės per pusę su kūrėju.

- Ar žaidimų kūrimas yra jūsų pagrindinė veikla, ar iš to valgote duoną?

- Dabar visiškai taip. Mūsų įmonės pajamos 100 proc. yra iš šio projekto.

- Žaidimai iš pirmo žvilgsnio skamba nerimtai, lyg būtumėte niekaip nesuaugantys vaikai. Ar susiduriate su tokiu požiūriu, kai jūsų veiklą kiti vertina nerimtai?

- Lietuvoje taip, užsienyje šitas požiūris pasikeitęs. Lietuvoje žmonės labai nustemba, kad iš žaidimų kūrimo galima išgyventi ir vystyti verslą, augti. Užsienyje atsiranda vis daugiau sėkmingų pavyzdžių, tik bėda ta, kad žaidimų rinka yra labai nenuspėjama, net ir didelę patirtį turintys žaidimų kūrėjai kartais nežino, ar jų kitas žaidimas pasiseks ar ne. Tačiau kai jau pasiseka, tai atperka visus nesėkmingus bandymus.

- Jūs kuriate Lietuvoje, turite biurą Kaune. Ar jums ir jūsų komandai niekada nebuvo minčių emigruoti ir kurti svetur?

- Mūsų pagrindinei komandai tokių minčių nebuvo. Aš pats 12 klasę esu baigęs Amerikoje, nes mano šeima ten gyvena, bet jau būdamas ten aš supratau, kad noriu grįžti į Lietuvą ir daryti kažką įdomaus ir gero čia. Buvo apėmęs lengvas patriotizmas. Žinojau, kad dirbant ir stengiantis galima pasiekti gerų rezultatų ir Lietuvoje. Mes žadame ir toliau savo pagrindinį biurą turėti Lietuvoje, gal ateityje teks atidaryti padalinių ir kitose užsienio šalyse.

- Ameriką iškeitėte į Lietuvą. Kuo gimtasis kraštas pasirodė patrauklesnis verslui daryti?

- Yra ir trūkumų, ir privalumų. Pagrindinis privalumas bent jau mums buvo tas, kad esame iš Kauno ir baigę KTU, taigi pažinojome daug gerų talentų technologinėje srityje ir tai buvo gera pradžia. Pagrindinę komandą sugebėjome susirinkti greitai ir iš savų pažinčių. Lietuvoje žemesnis pragyvenimo lygis, taigi ir darbo jėgos kaštai mažesni. Mes savo verslą pradėjome iš savų investicijų, nepritraukę jokio išorinio rizikos kapitalo, tai buvo grynai mūsų uždirbtų pinigų perinvestavimas. Stengiamės bandyti kaip įmanoma ekonomiškiau dirbti ir augti. Šiuo metu komandą sudaro apie 15 žmonių iš Lietuvos ir keli, gyvenantys Barcelonoje. Projektą pradėjome dviese, dabar esame penki bendraįkūrėjai.
Aš pats esu 12 klasę baigęs Amerikoje, nes mano šeima ten gyvena, bet jau būdamas ten aš supratau, kad noriu grįžti į Lietuvą ir daryti kažką įdomaus ir gero čia, buvo apėmęs lengvas patriotizmas. Žinojau, kad dirbant ir stengiantis galima pasiekti gerų rezultatų ir Lietuvoje.
M. Radvila

- Esate vidutinio dydžio kompanija, ne visai jau mažiukai. Sparčiai augate.

- Šiemet augome tikrai sparčiai. Mūsų tikslas nuo metų pradžios iki pabaigos - patrigubinti pajamas, tikslas labai optimistinis, bet dabar atrodo, kad gal ir bus įgyvendintas. Per 2014 metus mūsų žaidimus parsisiuntė 5 mln. žaidėjų, dabar jau yra per 30 mln., bandysime pasiekti 50 mln.

- Lietuva yra maža šalis ir sakoma, kad joje prasimušti sudėtinga. Ką darėte kitaip, kad jums pavyko?

- Nuo pat pradžių turėjome stiprią komandą, kuria galėjome pasitikėti. Turėjome stiprią viziją, kad norime turėti globalų produktą, kuris pakeistų kažkieno gyvenimus, suteiktų kažkam naują galimybę. Entuziazmas, užsidegimas vedė mus į priekį.

- Ilgą laiką buvo akcentuojama, kad Lietuvą labiausiai garsina lazeriai ir biotechnologijos. Dabar atrodo, kad mobilieji žaidimai, mobilios platformos labai sparčiai populiarėja, turime nemažai gabių IT specialistų, gebančių kurti tokius produktus. Kaip jūs galvojate, galbūt tai galėtų būti trečioji niša, kur Lietuva galėtų lyderiauti?

- Tikiu tuo ir to norėčiau. Per pastaruosius metus žaidimų industrija labai pasikeitė, į Lietuvą persikėlė daugybė žinomų kompanijų iš užsienio. Kartais sakoma, kad Vilnius, Lietuva tampa nauju žaidimų kūrimo centru. Manau, kad su lietuvišku talentu ir drąsesnėmis idėjomis, patirties ir išminties pasidalijimu Lietuvoje šita industrija galėtų būti labai sėkminga ir viena iš lyderiaujančių.

- Ačiū už pokalbį.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)