Lietuvis pabrėžia, kad vykti į Silicio slėnį neatlikus „namų darbų“ neverta. Būtina skirti laiko ir pinigų pasiruošimui: „atvažiuoti čia derėtų tik tuo atveju, jei planuojamas verslas su šiomis rinkomis, jei norima rasti potencialių klientų ar partnerių“, - sako P. Sriubiškis. Jo teigimu, Amerikoje dairytis investuotojų ar rizikos kapitalo fondų nelabai verta, nes šiems kur kas patraukliau investuoti į vietines įmones, kurių pasiūla yra didžiulė, nei į bet kokį ką tik ir trumpam atvykusį užsienietį. Anot verslininko, norint geriau pažinti vietinę rinką ir jos vartotojų poreikius, Amerikoje reikėtų praleisti bent pusmetį, metus, nes trumpam atvykus, vėliau bendrauti su rastais kontaktais nuotoliniu būdu – itin sudėtinga.
DELFI lietuvis sutiko pasidalinti savo asmenine patirtimi, ką pamatė ir sužinojo viešėdamas Silicio slėnyje ir kokią ateitį technologijų srityje Lietuvai jis mato.
- Pauliau, kada jums pasitaikė galimybė nuvykti į Silicio slėnį ir kiek laiko ten praleidote?
- Buvome apdovanoti Ūkio ministerijos bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) už „Perspektyviausio technologinio verslo idėją“ ir gavome galimybę išvykti žinių įgyti Silicio slėnio akseleratoriuje „RocketSpace“. Žinių pritaikymą Amerikos rinkoje išdirbinėjome kartu su US MAC (US Market Access Center). Silicio slėnyje, o tiksliau, San Franciske praleidau mėnesį laiko 2014 m spalio 4 - lapkričio 7 d.
- Kokia buvo priešistorė, kaip ten patekote?
- Kartu su kolega, bendraįkūrėju Liutauru Medžiūnu, esame vystę įvairių startuolių projektų. Vieną dieną po vieno iš startuolių renginių vakarieniavome restorane, kur mus labai maloniai nustebino labai geras aptarnavimas. Supratome, kad neturime galimybės suteikti grįžtamąjį ryšį apie šį gera aptarnavimą. Taip ir gimė idėja sukurti paprastą grįžtamojo ryšio sistemą, kuri leistų įvertinimą suteikti iškart, kai paslaugos yra patiriamos ir kuo paprasčiau. Savo ruožtu įstaigos vadovams tokia sistema leistų operatyviai gauti analitinę informaciją apie jų teikiamas paslaugas.
Pasiteisinus prielaidoms, darbus tęsėme toliau. Kai pagaminome prototipą, išbandėme jį restorane. Gavus teigiamus atsiliepimus, darbus tęsėme toliau. O pagal potencialių klientų atsiliepimus ir poreikius išvystėme dvi kryptis: grįžtamojo ryšio davimas išmaniaisiais telefonais arba elektoninio popieriaus pagrindu mūsų parengtuose liečiamuose ekranuose. Juos taip pat išbandėme su didele Lietuvos įmone ir gavome labai gerus atsiliepumus apie analitinės informacijos naudą ir teigiamą efektą personalui. Jis buvo pasitempęs, stengdamasis geriau aptarnauti klientus ir tenkinti kylančius aptarnavimo standartus.
Prieš Silicio slėnį, kai tik pradėjome kūrimo darbus, buvome atrinkti MITA projekte – „Technostartas“. Mus konsultavo žinomi Lietuvos konsultantai bei buvome inkubuojami Šiaurės miestelio technologijų parke, kur vyko įvairaus pobūdžio renginiai IT sektoriaus startuoliams. Čia ir buvome pastebėti ir apdovanoti „Perspektyviausio technologinio verslo idėja“, kas ir suteikė galimybę išvykti į Silicio Slėnį.
- Koks buvo pirmasis Silicio slėnio įspūdis? Daugumą šią vietą įsivaizduoja kaip kažką nežemiško ir stebuklingo. Ar iš tikro taip yra?
- Amerikoje jau buvo tekę būti ne vieną kartą. Tačiau ne Vakarų pakrantėje. Iš pirmo žvilgsnio San Franciskas primena bet kurį kitą Amerikos miestą, tačiau jau šiek tiek ten pabuvęs darbo dienomis, galiu pasakyti, kad San Franciskas - išties yra technologijų sostinė.
Buvome įsikūrę „RocketSpace“ patalpose, kurie įsikūrę dviejuose pastatuose, San Francisko centre. Jų biurai – milžiniški bei modernūs. Iš viso „RocketSpace“ svečiavosi apie 180 kompanijų, o narių – per 600. Jų užimtumas siekia 98 proc. Čia patenkančios kompanijos dažniausiai jau turi produktus ir daugeliu atveju finansavimą. Prieš mėnesį išgirdau, kad vieną kompaniją buvusią šalia nupirko didžiausia bielietų prekybos įmonė JAV. Tad kokybė ten aukšta. Be to, pro langus atsiveria gražus San Francisko finansinio centro dangoraižių vaizdas.
Išėjus iš biuro, einant gatvėmis pro kitus biurus, matyti žinomų technologinių įmonių logotipai. Žmonės, ypač jaunimas, stoviniuodamas lauke prie biurų daugiausiai bendrauja įvairiomis, su technologijomis susijusiomis temomis. Net važiuodamas „Uber“ ar „Lyft“, sužinai, kad vairuotojas dažniausiai yra kažką dirbęs su technologijomis ar , pavyzdžiui, yra laisvai samdomas dizaineris. Užėjęs į barą, taip pat girdi įvairaus žanro pokalbius, susijusius su technologijomis.
Tas pats ir Silicio slėnyje už San Francisko ribų, į pietus, užsukęs į eilinę „Starbucks“ kavinaitę, matai daug profesinių susitikimų ar žmonių, besidarbuojančių ten su kompiuteriais už biuro ribų. Tiesa, ten kur įsikūrę „Apple“ ar „Google“, iš pradžių šiek tiek buvo keista dėl aplinkos - ten yra pastatai tarp miškų, gatvių ar laukų - nieko panašaus į miestą ar gyvenvietę. Bet apsižvalgius po vieną ar kitą „Campusą“ taip pat pamatai, kaip viskas gerai sutvarkyta ir išvystyta kultūra, nukreipta į kūrybiškumą, produktyvumą ir lojalumą kompanijai.
Tačiau yra Silicio slėnio ir kita pusė. Čia pajuntama, jog nemažai galimų klientų gauna tokį didelį kiekį pasiūlymų „išbandyti” naujas paslaugas, kad gali vangiau priimti siūlomas vis naujas. Tad pagrindinis patarimas – rasti klientus Jungtinėse Amerikos Valstijose. O tai tikrai nelengva. Idealiu atveju čia reikia atvažiuoti 6-12 mėn. Ir būtina turėti produktą. Jei tenka išvažiuoti, reikia palaikyti ryšį su galimais klientai nuotoliniu būdu. Tačiau galiu teigti iš patirties, kad jų el.laiškų srautai yra tokie dideli, kad tai yra labai sudėtinga. O pardavinėti nuotoliniu būdu, neturint mentorių ar partnerių JAV, taip pat labai sunku. Norint čia užsiimti verslu, reikia ilgiau čia pasilikti, išsiaiškinti rinką, pajusti kultūrą, standartus, ir adaptuotis.
- Kokios patirties ten įgijote? Kaip ten yra dirbama, koks yra požiūris į verslą? Kokių skirtumų, panašumų matote su verslo vystymu Lietuvoje?
- Akseleravimo mėnuo Silicio slėnyje padėjo pakreipti paslaugas ir pritaikyti dalį paslaugų vietos specifikai ir rinkai, atlikti pilotinius bandymus, pabendrauti su galimais klientais, o čia klientų pasitenkinimas – labai didelis prioritetas. Jie ypatingai vertina mūsų paslaugų paprastumą, o statistinę informaciją naudotų savo verslo monitoringui ir esamų problemų sprendimui. Tačiau dalykai be didesnio finansavimo ar resursų čia nevyksta greitai - viskas užima laiko, labai daug pastangų ir darbo.
Akseleravimo mėnuo atskleidė ir paskatino mus adaptuoti prekės ženklą prie vietos rinkos, kurį keičiame iš „Beirate“ į „Beyrate“. Tokius dalykus supranti tik dirbdamas vietinėje rinkoje ir dirbdamas su vietiniais mentoriais. Tačiau supratome, kad norint dirbti su JAV rinka, čia reikia praleisti daugiau laiko. Nebūtinai Silicio slėnyje. Tokiu būdu supranti poreikius, palaikai ilgesnius dialogus, prisitaikai prie vietinių poreikių, technologijų ir pan.
Dabar gyvenu Amerikos sostinėje, Vašingtone. Konsultuoju didelę tarptautinę finansinę bendrovę IT strateginiais klausimais bei toliau su kolega, Liutauru Medžiūnu, vystome produktą bei taikome jį Amerikos bei tarptautinei rinkai. Tuo pačiu išlaikome ryšius su Lietuvos ir Lietuvoje esančiais klientais. Rengiamės įvairiems produkto patobulinimams, kurie rinkose dar nėra naudojami.
- Atvažiuoti čia derėtų tik tuo atveju, jei planuojamas verslas su šiomis rinkomis, jei norima rasti potencialių klientų ar partnerių. Tyčia nesakau investavimo partnerių, nes Amerikos tradiciniams rizikos kapitalo fondų investuotojams yra kur kas patraukliau investuoti į vietines įmones, kurių pasiūla yra didžiulė, nei į bet kokį ką tik ir trumpam atvykusį užsienietį. Bet tokius dalykus supranti čia pasisvečiavęs, todėl labai rekomenduoju tai patirti patiems. Bet planuokite iš anksto. Investuokite laiko ir pastangų. Rašykite laiškus, derinkite susitikimus, susiraskite ir nusisamdykite vietinius mentorius - pasiruoškite kaip įmanoma labiau.
- Jūsų nuomone, ar Lietuvoje, kada nors turėsime savo Silicio slėnį? Ko mums labiausiai trūksta siekiant tokios svajonės? O gal to nereikia siekti, o reikia susikurti kažką savito, unikalaus?
- Silicio slėnį apibūdinčiau kaip gerai susiformavusią technologijų ekosistemą. Reikia turėti galvoje, kad ji kūrėsi beveik šimtmetį. Ten yra korporacijų, profesionalų, resursų, išteklių ir startuolių sambūris su gerai išsivysčiusiomis taisyklėmis, profesionalais, gerosiomis praktikomis. Arčiausias, mums suprantamas atitikmuo būtų Sabonio ir Marčiulionio krepšinio mokyklos ir jų išpuoselėta aukšta krepšinio kultūra Lietuvoje. Mes „gaminame” gerus krepšininkus (ir galiu pasakyti, iš labai mažos populiacijos), taip ir Silicio slėnis kuria geras technologijų įmones, produktus ir paslaugas.
Jie turi didžiulę populiaciją, didžiules „know how“ žinias, profesonalus, skirtingas technologijų specializacijas, logistiką ir svarbiausia - finansinius išteklius. Jie nebijo klysti, nes vieno verslo nesėkmė čia yra narūralus dalykas, tęsiama toliau. Be to, jie turi didžiulį vietinės ir tarptautinės spaudos dėmesį bei žmonių susidomėjimą, kuris labai pagreitina kelią iki vartotojo ir ciklo „užkūrimo“.
Kitais mąstais, bet Lietuva irgi turi nemažai šios srities atskirų elementų, ypač talentingų profesionalų. Todėl judėdami tam tikru pagreičiu turime tikrai dideles perspektyvas. Tereikia gerų sėkmės istorijų, ne vienos - daugiau, kad jos padėtų pagreitinti ekosistemos užauginimą. Kaip kad galima pasimokyti iš Suomijos, ar Estijos, kur kelios sėkmės istorijos paspartino ekosistemos sukūrimą.
Mes dar turime didelį potencialą šiuo politiškai neramiu laikotarpiu pritraukti daug profesionalų bei investicijų iš Rytuose esančių kaimynų. Reiktų greičiau adaptuotis ir tai kaip įmanoma labiau išnaudoti visų naudai. Tad, aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau, taip bus ir Lietuvoje. Ypatingai turint galvoje, kad IT - tai tarptautinė rinka, kur panaudojimas ir galimybės yra ypatingai didelės.
- Ačiū už pokalbį.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti ekonomikos orientaciją į aukštą pridėtinę vertę.