Studijavo ekonomiką, bet išėjo renovuoti namų
Kalbintų profesinių mokyklų atstovai sutartinai tvirtina, kad manymas, jog profkę renkasi tik negabūs, mokykloje tingėję mokytis moksleiviai nebeatitinka šių dienų realijų. Tiesa ta, kad dalis moksleivių iš tiesų pasirenka profesinį išsilavinimą, nes nori greičiau įgyti praktinių įgūdžių ir įsilieti į darbo rinką. Be to, toks mokymas yra pigesnis nei universitetinis išsilavinimas, o ir darbo vieta beveik visais atvejais garantuota. Taip pat yra nemažai pavyzdžių, kuomet persiorientuoti darbo rinkoje panora ir tie, kurie jau turi darbus ir netgi aukštojo mokslo diplomus.
„Turime įdomių pavyzdžių iš aukštųjų mokyklų. Turėjome 25 ar 27 metų moterį, ji baigė apdailininkės specializaciją ir dabar dirba prie daugiabučių renovacijos. Ji prieš tai dirbo vienoje iš aludarių įmonių, buvo baigusi, jeigu neklystu, ekonomiką, bet, matyt, žmogui ne to reikėjo. Per metus laiko ji iš esmės pakeitė savo kryptį ir viziją gyvenime“, - vieną iš sėkmės pavyzdžių įvardijo Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Žukauskas.
Jam antrino ir kitos profesinės mokyklos Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras, teigdamas, kad dalies tokį išsilavinimą pasirinkusių moksleivių pasiekimai tikrai džiugina.
„Šių metų, nesakau, kad visų, bet gana nemažos dalies mokinių brandos egzaminų rezultatai tikrai džiugino. Yra mokinių, kurie valstybinius brandos egzaminus laikė surinkdami 98 proc. Tai tikrai ne tie mokiniai, kurie atsilikę, jie pakankamai kryptingai pasirinkę profesiją. Tokių mokinių dalis kiekvienais metais didėja“, - teigė V. Zubras.
Jis mini, kad pernai metais viena paklausiausių specialybių buvo suvirintojo amatas. Pašnekovo teigimu, visa mokinių grupė, pabaigusi šiuos kursus, jau turėjo darbus ir sėkmingai dirbo: „Kada bendraujame su verslo institucijų atstovais, girdime, kad labai trūksta inžinerinės ir statybinės krypties profesijų. Pakankamai glaudžiai bendraujame su verslo atstovais ir tai duoda dideles galimybes mokiniams“.
Pasistengti reikia visoms pusėms
Neigiama nuomonė apie profesines mokyklas susiformavo prieš gerą dešimtmetį ir nors pamažu ji keičiasi, šis procesas nėra toks spartus, koks galėtų būti.
„Metai iš metai pastebime, kad ateina moksleiviai su gana aukštais pažymių vidurkiais, sėkmingai įgija vidurinį išsilavinimą ir paskui studijuoja kolegijose, aukštosiose. Tikrai pokytis šioje srityje yra“, - tikino Biržų technologijų ir verslo mokymo centro atstovas.
Profesinių mokyklų atstovai sako manantys, kad gerą vardą tokios mokyklos galėtų pelnyti dviem keliais – viešinant gerąsias sėkmės istorijas ir gerinant mokyklų infrastuktūrą.
„Deja, mus net valdžios atstovai vadina profkėmis. Dauguma net nėra jose buvę ir neįsivaizduoja, kaip jos gyvena“, - teigė D. Žukauskas.
Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus V. Zubro teigimu, tam, kad profesinių mokyklų vardas gerėtų, reikia pasistengti visoms pusėms.
„Profesinės mokyklos tapo modernesnės ir jų populiarumas didėja. Didelę įtaką turi infrastuktūra, mokytojų kompetencija. Nacionaliniu mastu tikrai reikia nemažai ką nuveikti. Džiaugiuosi, kad jau kalbama apie tai, kad profesijos mokytojų rengimas taps aukštųjų mokyklų studijų dalimi, nes dažnai nepakanka tik technologinių žinių, reikia ir pedagoginių. Manau, kad ypatingai didelę įtaką turi sąžiningas profesinis orientavimas gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Neieškant sau naudos, o atsižvelgiant į mokinio poreikius ir galimybes. Niekas nesako – aukštasis mokslas tikrai yra svarbus, bet jį sėkmingai galima pasiekti ir per profesinį mokymą“.
Jo teigimu, ne mažiau svarbu ir verslo iniciatyvumas, kad būtent verslo atstovai formuotų tam tikrą požiūrį į darbininkiškas profesijas ir jų poreikį rinkoje.
Įvardija, kur mato lėšų švaistymą
Anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, būtų neteisinga sakyti, kad aukštosios mokyklos darbuotojus parengia blogai, o profesinės - gerai. Tačiau žvelgiant į darbo rinką akivaizdu, kad šiuo metu didesnę paklausą turi darbininkiškų profesijų atstovai.
„Universitetus baigusių žmonių pasiūla yra pakankamai didelė, tam tikrose specialybėse netgi dešimtimis kartų viršija realią paklausą. Profesinių mokyklų absolventų stipriai trūksta. Vyravo tendencija, kad daug metų žmonės rinkosi aukštąjį mokslą ir susiformavo visuomenės nuomonė, kad jei blogai mokysies mokykloje, eisi į proftechninę. Mes taip savus vaikus mokėme ir dabar turime srėbti to rezultatus“, - situaciją komentavo V. Levickis.
Jis kaip pavyzdį pateikė suvirintojus, šaltkalvius ir tolimųjų reisių vairuotojus. Šių profesijų atstovų rinkoje labai trūksta. Jų gali būti įdarbinta labai daug, tačiau jauni žmonės tokių specialybių nesirenka.
Rinktis profesinį mokymą šiuo metu paranku ir dėl didesnių atlyginimų. V. Levickio teigimu, kadangi darbininkiškų profesijų rinkoje labai trūksta, jų atstovams mokami didesni atlyginimai. Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad labai kinta ir pačios specializacijos pobūdis.
„Turėtume pamatyti, kaip dabar dirba suvirintojai ar tekintojai, tai nieko bendro neturi su pasenusia įranga, viskas yra labai modernu. Ir jie uždirba kartais daugiau negu kad tie, kurie pabaigia aukštąjį mokslą. Galiu pasakyti, kad aukštos kvalifikacijos suvirintojas gali gauti apie 2 tūkst. eurų į rankas ir dar daugiau. Jūs man parodykite vadybininką, kuris tiek uždirba“, - kalbėjo V. Levickis, pridurdamas, kad tokių gerai apmokamų specialybių yra ir daugiau.
Darbdavių konfederacijos atstovo teigimu, susidariusi situacija rinkoje stabdo verslo įmonių plėtrą, nerasdami reikiamų darbuotojų, verslininkai priversti dairytis į užsienio rinkas, tačiau įdarbinti užsieniečius jiems vėlgi kyla teisinių problemų.
V. Levickis mato tik vieną išeitį – kuo plačiau įdiegti profesinį orientavimą, kad dar mokyklose besimokantys jau žinotų, kokios yra pasirinkimo galimybės ir situacija darbo rinkoje. Šiuo metu tyrimai rodo, kad vos 25 proc. absolventų patys renkasi specialybę, net 75 proc. įtaką apsisprendimui daro draugai, šeima ir t.t.
Vieni kuria produktą, kiti generuoja idėjas
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas buvo linkęs sutikti su išsakyta nuomone, kad nei aukštųjų mokyklų studentai, nei profesinių mokyklų absolventai savaime nėra geresni vieni už kitus. Kurie yra geresni darbuotojai, apsprendžia darbdaviai ir rinka.
„Iš tikrųjų bent jau trumpuoju periodu, jeigu atrodo, kad rinkai reikia daugiau profesines mokyklas baigusių, viskas gal ir neblogai. Bet ilguoju periodu mes turbūt visi suprantame, kad universitetus ir aukštąsias mokyklas baigę žmonės turėtų užimti vadovaujančias arba idėjas generuojančias pozicijas. Kitaip tariant, jie turėtų būti žmonės, kurie nekuria tik produkto, bet veda rinką į priekį. Kas yra geriau, nežinau, bet skirtumas aiškus – kam ko reikia, tas ir renkasi“, - sakė studentų atstovas.
Paklaustas, ar tarp studentų yra paplitusi nuomonė, kad tie, kurie lanko universitetus, yra labiau kultūringi ir išsilavinę, nei tie, kurie baigia profesines mokyklas, pašnekovas su tuo sutikti nenorėjo. Jo teigimu, tokias nuomones paskatina viešoje erdvėje kartais pasirodanti prieštaringa informacija.
„Manau, kad toks stereotipas yra ne tarp studentų. Buvo gal prieš savaitę pasirodžiusi viešoje erdvėje publikacija, kad vienos profesinės mokyklos atstovas gavo diplomą net neidamas į ją. Tai ir kuria tam tikrus mitus ar ne mitus. Aš tikrai nežinau, kaip ten yra iš tiesų, nes negavome atsakymų nei iš mokyklos, nei iš švietimo ministerijos, bet tai sukuria tam tikrą nepasitikėjimą visuomenėje“, - samprotavo P. Baltokas.
O atsakydamas į Verslo darbdavių konfederacijos atstovo pateiktą palyginimą, kad geras suvirintojas rinkoje gali šiuo metu gauti apie 2 tūkst. eurų atlyginimą, P. Baltokas pridūrė: „Be jokios abejonės, tai tiesa, bet kaip rodo atlikti tyrimai, suvirintojas greičiausiai tuos du tūkstančius eurų visą laiką ir gaus, o teisininkui ar vadybininkui, baigus bakalaurą, magistrą ir kylant toliau, jo alga visąlaik kyla. Tai labai priklauso nuo to, ko žmogus nori“.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų yra gerinti gyvenimo kokybę, didinti piliečių kokybišką užimtumą, skatinti darbo jėgos paklausą kokybiškoms darbo vietoms, užtikrinti darbo rinkos dinamiką ir įtrauktį į ją.