Lyderis – 1600 išradimų autorius K. Ragulskis
A. Bubulis, DELFI pasiteiravus, kas skatina kurti naujus išradimus, pripažino, kad tai įgimtos charakterio savybės ir gyvenime sutikti autoritetai.
„Toks aktyvumas kuriant išradimus atsirado dalinai iš įgimto smalsumo, žinių siekimo, o svarbiausia - iš garsios Lietuvos mokslo mokyklos „Vibrotechnika“ įkūrėjo ir puoselėtojo Mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Kazimiero Ragulskio nuostatų, kad kiekvienas pasirinkęs mokslo žmogaus kelią privalo ieškoti originalių, inovacinių sprendimų iškilusiems technikos uždaviniams spręsti. Pirmą išradimą esu padaręs 1973 metais dar Sovietų Sąjungos laikais ir iki 1990 metų jų turėjau sukūręs per 60. Tai palyginus menkutė dalis, lyginant su kitais to meto mokslininkais-išradėjais(akademikas K.Ragulskis jų turėjo per 1600)“, - pasakoja KTU mokslininkas.
Anot jo, naujų techninių sprendimų ieškojimas yra nuolatinis kūrybinis procesas, susietas su analoginių konstrukcinių sprendimų paieška pasauliniu lygiu ir analize. Šis procesas A. Bubuliui teikia džiaugsmą bei malonumą.
„Nauda (iš patentų – red. past.) ta, kad pakeli savo kvalifikaciją kaip išradėjas, gali lygintis su kitais, pasirinktos srities išradėjais. Sovietų Sąjungos laikais išradėjai buvo skatinami finansiškai, o už paraiškų padavimą nereikėjo mokėti mokesčių. Dabar tai kainuoja ir privačiai teikiant paraišką reikia žinoti, ar investicija atsipirks ar turėsi tik moralinės naudos. Jauni žmonės, pasirinkę mokslinį darbo kelią, būdami magistrais ar jau įstoję į doktorantūrą aukštosiose mokyklose, kūrybiniam –išradėjo darbui skatinami mokslinio vadovo, už pateikiamas paraiškas išradimui LR Patentų biurui nereikia asmeniškai mokėti mokesčių, jeigu tai forminama aukštosios mokyklos vardu. Taip keliama techninė kvalifikacija, susipažįstama patentavimu pasauliniu mastu“, - sako A. Bubulis, paklaustas, ar mokslininkui patentuoti savo išradimus yra naudinga, gauti duoti finansinės grąžos.
Išradimams, skirtiems medicinai, ilgas kelias iki realizavimo
„Vienas išradimas sukurtas dar Sovietų Sąjungos laikais vienos švedų firmos paimtas kaip prototipas( „Prior art“), kuriant atbulinius vožtuvus preciziniams mikrosiurbliams implantuojamiems į žmogaus organizmą insulino dozavimui. To meto išradėjų bėda ta, kad visi išradimai priklausė tai Valstybei ir jų panaudojimas pasauliniu mastu buvo labai ribotas bei uždaras. Šiuo metu esame sukūrę keletą išradimų medicinai, konkrečiai įrenginių, skirtų žmogaus vidinių kraujagyslių sienelių valymui nuo trombų ir apnašų. Vienas jų užregistruotas ES patentų biure. Pažymėtina, kad išradimai susieti su medicina, ypatingai su invazinėmis procedūromis, turi gan ilgą kelią į realizavimą bei komercializavimą“, - sakė A. Bubulis.
Iš viso mokslininkas skaičiuoja esantis maždaug 40 išradimų Lietuvoje ir užsienyje bendraautorius.
„Iš Jūsų sužinojau, kad esu 37 išradimų Lietuvoje bendraautorius, turiu kelis ir Ukrainos patentus su bendraautoriais, bei užregistravęs LR Patentų biure kelis naujus išradimus, kurie po metų kitų turėtų būti pripažinti LR patentais. Taigi turėčiau jau per 40“, - sakė KTU mokslininkas.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.