Netrukus prie bendro spektaklio kūrimo prisijungė vis daugiau mokyklų, renginys tapo tradicija ir labai greitai išsiplėtė už sostinės ribų. Šiais metais spektaklį, apjungiantį rusų ir lietuvių literatūros rašytojus, mokiniai statys jau ketvirtą kartą. Jaunieji aktoriai ne tik kruopščiai ruošiasi vaidinimui, keliauja iš mokyklos į mokyklą repetuoti, bet ir vaidina tikroje scenoje – Rusų dramos teatre.
Visos kultūros vienoje scenoje
I. Vološiną dar prieš dešimtį metų sužavėjo renginys Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje. Skirtingų tautybių mokiniai kartu organizavo A. Puškino gimimo 200 metų jubiliejaus minėjimą, rengė pasirodymus. Gimnazijos direktorė Irina Fiodorova sako, kad panašūs renginiai jų mokykloje vyksta jau seniai ir tiek mokiniai, tiek mokytojai su nekantrumu laukia, kada galės pasirodyti didžiojoje scenoje.
„Mokiniai nori, kad jų darbas, pastangos būtų pamatytos ne tik tėvelių, mokytojų, bet ir kitų žiūrovų. Scenoje jie išgyvena, jaudinasi ir džiaugiasi turintys galimybę bendrauti su lietuviais“, - sako rusiškos gimnazijos direktorė. I. Fiodorova pastebi, kad daugybę skirtingų tautų ir kultūrų sutraukiančiame renginyje niekada nekilo rimtų konfliktų ir nesutarimų, mokiniai tolerantiški ir noriai bendrauja vieni su kitais.
Tam pritaria I. Vološina, kuri pastebėjo, jog mokiniai bendrauja, susirašinėja bei susitinka ir pasibaigus renginiui. „Kiekviena mokykla turi paruošti spektakliui gabaliuką, paskui visa tai apjungiama į vieną didelį spektaklį, todėl vyksta bendros repeticijos, mokiniai važiuoja repetuoti į kitas mokyklas. Bendra visų mokyklų repeticija vyksta Rusų dramos teatre, aktoriai dalinasi grimerinėmis, rūbais, dekoracijomis, susidraugauja ir netgi bendrauja toliau“, - džiaugiasi.
Spektaklio metu vien scenoje būna virš 100 mokinių, stebėti pasirodymo ateina klasės draugai, tėvai ir kiti žiūrovai. I. Vološinai ypač smagu, kad be lietuviškų, lenkiškų, rusiškų mokyklų praėjusiais metais prisijungė ir romų centro vaikai, todėl kultūrų ratas plečiasi.
Spektaklis – rusų kalba
„Žvėryno gimnazijoje yra įvairių mokinių – ramių ir labai ekstravagantiškų, tačiau nėra jokių nesutarimų. Visi susikalba – jei ne rusiškai – tai lietuviškai. Nesuprantantys klausia kitų mokinių, mokytojų, nėra jokių prieštaravimų“, - sako ji. Šios gimnazijos mokinė Nikol Kaufman tikina, kad nekalbantys rusiškai gali vaidinti antraeilius vaidmenis, todėl renginyje nei vienas neliks be darbo.
Pernai mergina vaidino vieną pagrindinių vaidmenų: „M. Lermontovo „Maskarade“ buvau Nina, kuri pabaigoje buvo nunuodyta, - juokiasi. – Iš tiesų, kai man pasiūlė vaidinti spektaklyje, buvau šokiruota, negalvojau, kad žmonėms dar rūpi rusų kalba, kūriniai ir įdomu vaidinti ne tik pagal lietuviškus kūrinius.“ Žydų tautybės mergina su nekantrumu laukia, kada vėl galės pamatyti draugus, pajausti malonų scenos jaudulį, adrenaliną.
Jaunoji aktorė vaidinimo metu ypatingai susibendrauja su kitų mokyklų pagrindinius vaidmenis atliekančiais mokiniais, pati yra pastebėjusi ir rimtesnius santykius užmezgusių porų. „Oi, ko tik nebūna, ir simpatijų, ir meilės istorijų. Prisimenu vienais metais dainavo iš baltarusių mokyklos mergaitė ir berniukas iš Naujininkų mokyklos. Tai vaje kokia meilė buvo, tik nežinau, kaip ji baigėsi “, - šypsosi I. Vološina.
N. Kaufman juokiasi, kad konfliktų greičiau būna ne tarp mokinių, o tarp mokytojų. „Vienai atrodo, kad aktorius turi stovėti, kitai, kad gulėti. Kiekvienam skirtingai, bet tokie ginčai yra labai gerai, juk jie tam, kad viskas būtų gražu.“ Mergina jau labai laukia pirmųjų repeticijų ir, nors tam reikia skirti daug laiko, jaučiasi jį leidžianti prasmingai.
Paneigė stereotipą apie romus
Vis dėlto mokytoja I. Vološina pripažįsta, kad praėjusiais metais buvo daug jaudulio, kadangi renginyje pirmą kartą dalyvavo romų tautybės mokiniai. „Vaikai grimerinėse palieka savo daiktus, telefonus, jaudinausi, kad tik kas neprapultų. Salėje visą eilę užėmė vien romai iš taboro, tačiau galiu paneigti visus stereotipus – niekas neprapuolė ir be galo džiaugiuosi, kad šiais metais jie vėl turbūt dalyvaus“, - sako ji.
Mokytoja mato, kaip repeticijose atsiskleidžia skirtingų tautų charakteriai, anot jos, rusai vis tiek yra labiau ekstravagantiški, garsūs, o lietuviai santūresni. „Bet jūs neįsivaizduojate kaip malonu sėdėti salėje ir žiūrėti kaip jie visi bendrauja kartu. Lietuviai keičia dekoracijas rusams, lenkai lietuviams skolina švarkus, vieni kitiems padeda, gražu žiūrėti“, - šypsosi.
Spektaklis yra vienas iš nacionalinio konkurso „Būkime kartu“ projektų, skirtų lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų bendradarbiavimui skatinti. I. Vološina džiaugiasi, kad renginiui skiriama lėšų, todėl nuo ryto iki vakaro repeticijose praleidžiantys mokiniai būna pamaitinti, aktoriams išnuomuojami reikalingi kostiumai.
Mokyklos skirtingomis mokomosiomis kalbomis, norinčios dalyvauti „Būkime kartu“ konkurse, kviečiamos susirasti partneres bendrai mokinių edukacinei veiklai – pažintinei, kultūrinei, sportinei. Aktyvus mokinių bendradarbiavimas teikia jiems daugiau galimybių sužinoti apie vienas kitą, supažindinti vieni kitus su tautos etnokultūra, papročiais, tarmėmis, šalinti stereotipus.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti tautinių mažumų įtrauktį ir integraciją, užtikrinant etninį tapatumą, dalyvavimą viešajame gyvenime ir tautinių santykių darną.