Sukūrė tai, ką medikai naudos po kelerių metų
Profesorius R. Bansevičius, dirbdamas kartu su kolega Algimantu Bubuliu, yra patentavęs kraujagyslių valymo, naudojant kavitaciją, įrenginį. Tai, kaip mini pats pašnekovas, yra vienas reikšmingesnių jo darbų.
„Kavitacija yra skystyje sukeliamos labai aukšto dažnio bangos, kurios ardo viską – net betoną. Ant kraujagyslių nusėda tokie riebalų sluoksneliai, kurie susiaurina kraujo tekėjimą. Ypatingai tai pasireiškia kojose, ypač, jei žmonės rūko. Mes sugalvojome tokį ultragarsinį zondą su labai specialiu antgaliu, iš kurio veržiasi kavitacinė srovė, kuri kraujagyslėse ardo visas nuosėdas. Man tai vienas iš pavyzdžių, kai išradimas daugiausiai duoda naudos visuomenei“, - pasakoja mokslininkas.
Šiuo metu šis mokslininkų išradimas medicinos įstaigose dar nenaudojamas, nes, kaip aiškina R. Bansevičius, naujiems medicininiams išradimams prasiskinti kelią į ligonines gana sudėtinga. Vis dėlto profesorius nepraranda vilčių ir sako, kad po metų ar dvejų tokį įrenginį medikai tikrai jau naudos ir Lietuvoje.
Kuo mokslininkui patentai yra naudingi, ar apsimoka finansiškai? R. Bansevičius neslepia, kad patentai daugiausiai naudos duoda pretenduojant į tarptautiniams ar Lietuvos projektams skiriamą paramą. O šie yra mokslo žmonių duona kasdieninė.
„Iš projektų mes gyvename, - patikslina pašnekovas. - Tai yra mokslinės veiklos dalis, vėliau iš projektų rašome straipsnius“.
R. Bansevičius samprotauja, kad mokslininkų išradimai ir patentai pamažu panaudojami ir praktikoje: „Geresnio rezultato visada norisi, bet jau reikalai šiek tiek pajudėjo“.
Svajoja apie telefono dydžio palydovą
Kalbėdamas apie 35 patentų kraitį, pašnekovas šio skaičiaus nesureikšmina ir neslepia, kad jam svarbiau ne kiekybė, o kokybė. Čia pat jis pasidalija dar keliais projektais, ties kuriais šiuo metu dirba.
Jo teigimu, generuojamos idėjos ir apie pikopalydovus. Keliamas tikslas juos sukurti kaip įmanoma mažesnius.
„Pikopalydovai yra mobilaus telefono dydžio, sunku tokius ir įsivaizduoti, tačiau elektronika dabar labai sumažėjusi, tapusi miniatiūrine, taigi tokia idėja tampa visai reali. Kam daryti palydovą labai didelį ir mokėti didžiulius pinigus jį paleidžiant į orbitą, kai jisai gali būti dėžutės dydžio. Tačiau atsiranda viena problema – pakeisti radijo ryšį optinio lazerio ryšiu“, - pasakojo R. Bansevičius.
Anot jo, šiai problemai spręsti pasitelkiami mokslininkų sukurti lazerio spindulio valdymo erdvėje deflektoriai. „Jie ypač efektingi, kai reikia organizuoti ryšį tarp nanopalydovų ar pikopalydovų spiečiaus, kai vienu metu į kosminę erdvę paleidžiami 10...15 tokių palydovų, kurie vykdo vieną užduotį, kooperuodami vienas su kitu“.
Elektromobilius galės įkrauti robotai
Mokslininkas, paklaustas, kur gali būti panaudojami dramblio straublio robotai, pateikė vieną pavyzdį: „Mano sūnus gyvena Norvegijoje ir nusipirko „Tesla“ elektromobilį. Jį reikia pakrauti, taigi vienas kelias eiti ieškoti kištuko, o antras kelias, jeigu garaže stovi toks robotukas, jis gali pats susirasti skylę, į kurią reikia įkišti elektrodą ir automobilį įkrauti. „Tesla“ yra valdoma iš išmanaus telefono, jis parodo, kiek elektromobilis turi dar elektros, kiek pakrautas, kokiu greičiu važiuoja ir t.t., be to, gali valdyti tokį straublio tipo robotą, dirbantį visai savarankiškai“, - pasakojo KTU mokslininkas.
R. Bansevičius atvirauja, kad pagrindinis variklis, skatinantis kurti vis kažką naujo ir patentuoti naujus gaminius, originalumo paieškos: „Vykdau nemažai tarptautinių projektų, o juos finansuoja tik pasiūlius originalią idėją. Tokių projektų tikslas nėra ištirti kažką žinomo, idėja turi būti originali, taigi tai ir yra akstinas naujoms idėjoms“.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.