Lietuvai ir jos klestėjimui tai – gyvybiškai svarbi infrastruktūra, kurioje turėtų gimti inovacijos, mokslo ir verslo partnerystės, naujos verslo įmonės ir kompanijos, pritrauksiančios ne tik šalies, bet ir užsienio investuotojų dėmesį. Ne kartą buvo įvardyta ta Lietuvos mokslo problema, kad mokslininkų tyrimai taip ir lieka tarp universitetų ir tyrimų institutų sienų, retas kuris iškyla į viešumą ir atneša naudą visuomenei. Tiesa, pozityvios patirties pavyzdžių jau yra, tačiau jų, pabrėžia daugelis, nėra tiek daug, kaip norėtųsi.
Praėjusiame finansavimo laikotarpyje buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje jau sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.
Iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų slėnių investiciniams projektas skirta beveik apie 242 mln. eurų (838 mln. litų), kurių 85 proc. – ES lėšos. Dar panašiai tiek skirta per Ūkio ministerijos administruojamas priemones. Dalis projektų įgyvendinti galutinai, kitus planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos.
Sumani specializacija išjudins
Sudėliota ne tik infrastruktūra, bet ir pristatyta jau Europos Komisijos (EK) patvirtinta Sumanios specializacijos strategija, su kuria Lietuva nušluostė nosį ne tik savo kaimynėms, bet ir didelei daliai kitų šalių: esą taip gretai, tokios racionalios strategijos, atspindinčios visas šalies prioritetines kryptis ir įdirbį įvairiose mokslo srityse, nepateikė nė viena.
Ši strategija, prie kurios dirbo daug ministerijų, vyriausybės, verslo ir mokslo atstovų, ne kartą pagirta ir EK pareigūnų. Tikimasi, jog ja sekdami lietuviai išsiverš į šalių novatorių grupę, kurioje būti didelė garbė.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad Sumaniosios specializacijos primityvusis variantas Lietuvoje galėjo atsirasti jau 2007 metais: „Būtume buvę vieni pirmųjų Europoje. Ir net be atskiro EK paliepimo. Nes slėnių kūrimo idėjoje slypėjo ir tokia užuomina: čia sutelkiamas ir geriausiomis sąlygomis aprūpinamas tik stipriausias Lietuvos potencialas. Tai nereiškė, kad būtų remiami vien lazerių ir biotechnologijų mokslų centrai. Juk Lietuvoje apsčiai ir kitų perspektyvių sričių, turinčių visas galimybes augti: elektronika, nanotechnologijos, inžinerija, energetika, maisto technologijos.“
Mokslo slėniai įkurti, investicijų tikimasi daugiau
Nors slėnių projektai ir startavo, juose įkurtos laboratorijos, tačiau to nepakanka. Nors tikėtasi, kad žinia apie atnaujintą infrastruktūrą prisidės prie investuotojų atsiradimo, reikia padaryti daug daugiau.
„Niekur pasaulyje slėniai nebuvo sukurti vyriausybės nutarimu. Tai savaiminis procesas, kuris gali įvykti susiklosčius palankioms aplinkybėms. Valstybės vaidmuo – vykdant kryptingą politiką paskatinti šias aplinkybes „susiklostyti“, – teigė Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Jos nuomone, Lietuvai trūko kryptingos politikos: slėnių steigimas buvo paliktas tik Švietimo ir mokslo ministerijai ir iš dalies – Ūkio ministerijai. Tai – priežastis, dėl kurios slėnių kūrimas iš esmės tapo tik infrastruktūros modernizavimu.
„Tai buvo šansas Lietuvai pakeisti ne tik tarybinius pastatus, statytus prieš bent jau pusšimtį metų, ir neatitinkančius saugos, elektros instaliacijos ir kitų reikalavimų. Nauji mokslo slėniai susiję ne tik su pastatų, bet ir su technikos atnaujinimu“, – teigė Makso Planko Šviesos fizikos instituto mokslo darbuotojas Sergejus Orlovas.
„Net negalima lyginti, kokią MTEP ir studijų infrastruktūrą turėjome iki slėnių, kaip ji pasikeitė ir toliau keičiasi! Skeptikams, niurnantiems, kad investuota daug, o rezultato nėra, vertėtų pasiteirauti mokslo ir studijų institucijų vadovų nuomonės. Juk nauji mokslinių tyrimų centrai, aprūpinti moderniausia įranga, neabejotinai tapo aukštesnio lygio mokslinės veiklos, padidėjusio tarptautinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su verslu pagrindu“, – teigė A. Pitrėnienė.
Slėnių darbo rezultatai liudija, jog Lietuvoje vykdomi tyrimai dažniau fundamentiniai – teoriniai. Komercializuotų mokslinių tyrimų nėra daug. Galima sutikti su stereotipu, kad mokslininkai yra patogiai įsitaisę savo mokslo šventovėse ir ne visada suinteresuoti savo tyrimų rezultatų sklaida bei pritaikymu. Tikimasi, kad ilgainiui mokslo ir verslo partnerystės pavyzdžių turėtų daugėti, o pritaikomų inovacijų naujuose mokslo slėniuose turėtų gimti dažniau.
S. Orlovas pridūrė, kad mokslo ir verslo slėniai yra nauja erdvė bendradarbiavimui su mokslu ir verslu megztis. Universitete dirbantys mokslininkai veda paskaitas, turi statutines ir projektines pareigybes, dėl to visi kiti jų darbai vyksta gana lėtai. Ir čia atsiranda verslas – greitas, dinamiškas, skubantis.Mokslininkas tiki, jog universiteto ir verslo tempai slėniuose gali supanašėti.
Biurokratija kiša koją
Svarbiausia – išvengti trukdančios biurokratijos Viešieji pirkimai smaugte smaugia mokslininkus. Švietimo ir mokslo ministrė pripažino, kad Lietuvoje netobulos viešųjų pirkimų taisyklės, didelė administracinė našta mokslininkams, stinga žinioms imlaus verslo.
Nors mokslininkai ir imasi įvairiausių priemonių, padedančių gauti norimą tyrimų aparatūrą, derinimas ir nuolatinis netikrumas dėl rezultato, sveikatos neprideda. S. Orlovas pasakojo, kad nors mokslininkas ir tiksliai gali įvardyti, ko jam reikia, turi bandyti nuspėti kainas – kiek konkretus jam reikalingas prietaisas kainuos po pusės metų. Negana to, jam reikia surašyti paraišką taip, kad pageidaujamas darbo įrankis atrodytų pats pigiausias. Tik sėkmės atveju mokslininkas pradės savo darbus po pusės metų.
„MGF Šviesos konversija“ Pardavimų vadovas Martynas Barkauskas taip pat svarsto, kad biurokratija naikina – ne skatina – skaidrumą. Be to, viešųjų pirkimų metu ne visada išsirenkama geriausia prekė. „Mokslininkas pats žino, ko jam geriausiai reikia – jo kompetencija nuspręsti, kokios specifikacijos prietaiso jam atliekamiems tyrimams“, – sakė mokslo sektorių palikęs verslininkas.
Mokslininkas iš Vokietijos pabrėžė, kad viešieji pirkimai turėtų vykti daug paprasčiau: „Pamenu, tyrimų centro direktorius ateidavo nemiegojęs, nes per visą naktį pildydavo ataskaitas. Tikiu, kad jei Lietuvoje atsirastų vakarietiška pirkimų sistema, leidžianti skaidriai ir efektyviai vykdyti viešuosius pirkimus, tai slėnių ir mokslininkų situacija pagerėtų, šios vietos inovatyvioms verslo įmonėms taptų patrauklesnės“, – tikino S. Orlovas.
Nori bendradarbiavimo ir inovatyvių produktų
Dėl to pagrindiniu jau prasidėjusio 2014 – 2020 metų finansavimo laikotarpio tikslu tapo paskatinti sėkmingą Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) sistemos plėtrą. Daugiausia dėmesio jame bus skiriama mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo skatinimui, taip tikintis sulaukti daugiau šalies ir tarptautinėje rinkoje paklausių inovatyvių produktų. Tam pasitarnauti turėtų kompetencijos, žinių ir technologijų perdavimo, mokslo ir tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komercinimo centrai. Jie ne tik padės įgyvendinti projektus, teikdami konsultacijas jau pradiniame etape, dar svarstant ir analizuojant naujų verslų, inovacijų idėjas, bet ir vėliau, stengiantis jas įgyvendinti – vykdant tyrimus, kuriant prototipus, juos pristatant, pritaikant rinkai.
Negana to, bus remiamas išradimų patentavimas, jų dizaino registracija ir palaikymas, licencijų įsigijimas. Tikimasi, jog taip Lietuvoje rasis daug inovatyvių įmonių – startuolių ar mokslo įstaigose įkurtų „pumpurinių“ įmonių (angl. k. spin-off) –, kurios gavusios paramą verslo pradžiai prisidės prie Lietuvos ekonominės gerovės, šalies svarbos regione didinimo ir netgi Europos inovacijų lygio augimo.
Finansavimu skatinamas ir šalies bei tarptautinių mokslininkų partnerysčių kūrimas. Siekiama, jog lietuviai mokslininkai kurtų bendrus projektus su Europos ir pasaulio tyrimų centrų mokslininkais. Tikimasi, jog dalyvaudami svarbiuose Europos ar pasaulio mastu tyrimuose, lietuviai ne tik prisidės prie revoliucinių inovacijų atsiradimo, bet ir prie Lietuvos mokslo reikšmės tarptautinėje arenoje didinimo bei mokslo rezultatų sklaidos.
Dar viena kryptis – užsienio investuotojų pritraukimas. Tai planuojama padaryti įkuriant užsienio verslininkams bei inovacijų kūrėjams reikalingus centrus, gamybai pritaikytą novatorišką įrangą bei technologijas. Planuojama finansuoti bendrus užsienio ir Lietuvos įmonių bei mokslo įstaigų projektus.
Skatinant partnerysčių ir bendradarbiavimo, naujų tarptautinių bei nacionalinių įmonių kūrimą, pamiršta nebus ir strateginė jų dalis. Parama bus teikiama vykdyti rinkos tyrimams, siekiant pagrįsti investicijas. Taip pat vyks mokymai. Daug dėmesio bus skirta rinkodaros ir ryšių su visuomene veiklai, kuri turėtų populiarinti ne tik mokslo bei verslo pasiekimus, bet ir padėti suprasti, kaip sėkmingai pasinaudoti parama. Tikimasi, kad tai į rinką pritrauks naujų žaidėjų, suburs tvirtas nacionalines ir tarptautines mokslininkų ir verslininkų komandas.
Nors tyrimų centrų ir laboratorijų įrangai daugiausia dėmesio skirta praėjusiame finansavimo laikotarpyje, jos atnaujinimui bei tobulinimui lėšų taip pat atsiras. Dar viena finansavimo kryptis – elektroninių išteklių plėtra: Lietuvos mokslininkai privalo turėti prieigą prie pasaulinių mokslo rezultatų – geriausių ir populiariausių publikacijų duomenų saugyklų. DELFI primena, kad Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą siekį – iki 2020 m. bendras investicijas į MTEPI padidinti iki1,9 proc. BVP.
Pozityvių ženklų yra
„Bendraudamas su draugais ir kolegomis dažnai išgirstu, kad situacija jau pradeda keistis. Tikrai žinau, kad ji kinta Saulėtekio slėnyje. Girdėjau, kad viena lazerinė firma buvo atkeliavusi į Lietuvą pasižiūrėti, kas ir ką slėnyje veikia. Ar tai – ne ženklas, kad gimsta naujos pažintys, kurios gali turėti tąsą?“ – klausė S. Orlovas.
Statistikos departamento duomenimis, investicijos į MTEPI nuo 2007 m. tai paaugdavo, tai sumažėdavo, tačiau matyti pozityvių ženklų: praėjus kriziniam laikotarpiui, investicijų procentas buvo pasiekęs 0,78 proc. (2010 m.), 2011 ir 2012 m. – 0,9 proc., 2013 m. pakilo iki 0,95 proc. Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, per ateinančius penkerius metus MTEPI finansavimą reikėtų padidinti bent du kartus.
Remiantis Inovacijų sąjungos 2015 m. rezultatų suvestine, lyginant su praėjusiais metais, Lietuva, pasislinko per keletą pozicijų atgal, ir nors vis dar yra įtraukta į Europos Sąjungos (ES) „vidutinių novatorių“ grupę, jai kyla grėsmė tapti „nuosaikiąja novatore“. Šios suvestinės duomenimis, inovacijų lyderėmis laikomos Švedija, Danija, Suomija ir Vokietija. Jų rezultatai daug geresni už ES vidurkį, kuris, lyginant su praėjusiais metais, taip pat pablogėjo.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti ekonomikos orientaciją į aukštą pridėtinę vertę, skatinti į globalias rinkas orientuotus vertės kūrimo tinklus.